Pastato išorinės sienos, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W. Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).
Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija, o polistirolas - vienarūšis. Lentelėje - sienos varžos priklausomybė nuo pasirinktos šilumos izoliacijos, jos storio ir sienos konstrukcinės medžiagos. Izoliacinė medžiaga lanksčiais ryšiais su fiksatoriais prispaudžiama prie mūro ir užfiksuojama. Ir šiuo atveju fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).
Pilnaviduriai keramzitbetonio blokeliai, kai šių blokelių tankis ne didesnis nei 1 200 kg/m3 (šilumos laidumo koef. tuščiavidurių keraminių blokų mūro tuštymėtumas - 36 %, blokų tankis - 1 300 kg/m3) (šilumos laidumo koef. Akytbetonio blokeliai , labai įvairūs, paskaičiuota su YTONG, šilumos laidumo koef. Mūras iš ARKO M18, šilumos laidumo koef. Skylėtų keraminių plytų mūras (šilumos laidumo koef. Fasadų šiltinimas su dekoratyvinio tinko uždėjimu yra sudėtingesnis ir atsakingesnis, nei dedant šiltinančią medžiagą į tarpą tarp mūro ir dekoratyvinės plytos, nes šiltinimo sistema ne tik pati turi tvirtai laikytis, bet ir patikimai laikyti ant jos uždėtą tinko sluoksnį.
Pirmiausia reikia pasirinkti izoliacinę medžiagą. Kas geriau: mineralinė vata ar putų polistirolas? Kitų medžiagų pasirinkimas yra paprastesnis, jei naudosite visus vieno gamintojo šiltinimo sistemos elementus: čia medžiagos tarpusavyje suderintos, mažesnė klaidų tikimybė. Ilgai fasadų šiltinimo srityje dirbantys gamintojai pranašesni - jų sistemos patikrintos laiko. Mūsų vertinimu, lenkų Atlas, vokiečių Ceresit ar austrų Baumit įmonės yra kokybiškų, laiko patikrintų produktų gamintojos. Jos nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, turi pažangias gamybos linijas, griežtą gaminių kontrolę.
Fasado šiltinimas yra patikimas tarpusavyje suderintų medžiagų pritvirtinimas ant pastato išorinės sienos. Klijai. Termoizoliacinės medžiagos. Mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Fasado šiltinimas yra kruopštus, bet nesudėtingas procesas. Jo eigą ir reikalavimus išsamiai aprašo mūsų paminėti šiltinimo sistemų gamintojai. Užduokite klausimus raštu arba kreikitės į mūsų vadybininkus - šios srities specialistus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos.
Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio. Polistirenas yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis.
Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes. Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras.
Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.
- Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Patikrinti esamos sienos išorinį paviršių; šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos.
- Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, vengti perteklinės drėgmės, kurios gali trukdyti klijams įsigerti.
- Klijuojant plokštes būtina užtikrinti, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais, o plokštės kraštai būtų padengti klijais visame perimetre.
- Smeigės - būtina tvirtinimo dalis, ypač daugiabučiuose ar sunkesnėms sistemoms. Reikalingas jų ilgis ir skaičius priklauso nuo aukščio ir sienos tipo.
- Armatavimo mišiniai turi būti aukštos klasės, su mažu vandens įgėrimu ir sintetiniu pluoštu; kai kuriais atvejais jie gali būti naudojami ir klijavimui.
- Sandūrų ir tarpeliai turi būti užpildyti tinkamai, kad išvengtume šilumos tiltelių; tarp sienos ir plokštės neturi likti oro tarpo, kuris leistų šilumai skverbtis per siūles.
Flapnės - netiksliai klijuojamos plokštės, netinkami klijų ar armavimo mišinių kiekiai, įsuktos smeigės, ar neteisingai sumontuoti profiliai gali sukurti šalčio tiltus. Svarbu įvertinti aplinkos sąlygas: jei pastatas yra šalia gatvės ar pramonės, rekomenduojama rinktis tinko sistemas su tinkata ar silikatiniais/mikrofaudais tinkais, kurie užtikrina atsparumą aplinkos sąlygoms. Silikoniniai, silikato-silikoniniai tinkai bei nano silikoniniai dažai - atsparesni UV spinduliams ir aplinkos poveikiui.
< tagimg>Vėdinamo fasado konstrukcija schemaVentiliuojamas fasadas - tai toks pastato šiltinimo būdas, kai tarp sienos ir fasado šiltinimo medžiagos bei apdailos sluoksnio paliekamas tarpas, kuriame oras nevaržomai cirkuliuoja ir neleidžia drėgmei susidaryti, įsigerti į šiltinimo medžiagą. Taip sienos “kvėpuoja” ir drėgmė efektyviai išgarina po lietaus ar kitų oro sąlygų.
3.1. Fasado termoizoliaciniam sluoksniui ir apdailai gali būti naudojamas medinis arba metalinis karkasas. Aliuminio karkaso sistema yra pagrindinė ir svarbiausia bet kurio vėdinamo fasado dalis, nes būtent karkasui tenka didžiausios apkrovos. Karkasas turi išlaikyti ne tik savo svorį, bet ir termoizoliacines medžiagas bei apdailos plokštes. Tarpeliai turi būti neutralizuojami, o apsaugos nuo vėjo plokštės įrengiamos taip, kad susidarytų vientisas lygus sluoksnis. Vėdinamas oro tarpas formuojamas tarp apsaugos nuo vėjo plokščių ir fasado apdailos.
3.2. Fasado plokštės gaminamos iš įvairių medžiagų, atsparių mechaniniam poveikiui: pluoštinis cementas, aukšto slėgio celiuliozės laminatas (HPL), aliuminio kompozitinės plokštės, keraminių plokščių variantai. Pluoštinis cementas pasižymi išskirtinėmis estetinėmis ir fizinėmis savybėmis; plokštės padengtos antigraffiti danga. HPL plokštės yra ypatingai tvirtos, atsparios saulės ir kitų atmosferos reiškinių poveikiui bei graffiti dažams. Aliuminės plokštės yra lengvesnės ir tvirtesnės, suteikia gerą akustinį efektą, atsparios klimatiniams sąlygoms ir taršai, jų paviršiai gali būti spalvoti. Keraminių plokščių vartojimas dažnai sutinkamas prabangių daugiabučių apdailoje, tačiau jos naudojamos rečiau.
Pastatų šiltinimo darbai pradedami su konkrečiais tikslais, tačiau klaidos vis dar pasitaiko: daugiausia šilumos prarandama per nesandarumo pastato konstrukcijose ir neteisingą įrengimą. Todėl būtina tvirtai užtikrinti sandarumą, teisingą vėjo ir garų izoliaciją, ir tuo pačiu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl medžiagų suderinamumo. Fasadai gali būti tinkuojami arba ventiliuojami, abu variantai reikalauja tikslumo ir kruopštumo.
Senesni daugiabučiai Lietuvoje dažnai turi gelžbetonines, mūrines ar monolitines sienas; jų renovacija skiriasi pagal konstrukciją ir priežiūros intervalus: gelžbetoniniai namai turi atlikti kapitalinį remontą kas 25 metus, monolitiniai - kas 50 metų, mūriniai - kas 75 metus. Dviejų lygių karkaso vėdinamos sienos sistemose šilumos izoliacija montuojama iš dviejų sluoksnių: apatiniam sluoksniui - universalių akmens vatos plokščių, o ant jų - apsaugos nuo vėjo plokščių. Kampai bei angokraščiai reikalauja ypatingo dėmesio. Pradedant montuoti dviejų lygių karkaso sistemą, tarp metalinių elementų ir sienos turi būti naudojamos termoizoliacinės tarpinės.
Dažnai kartu su rangovais reikėtų išsirinkti karkaso pritvirtinimą, kaip tiksliai montuosime plokštes ir kur bus skirtos ištisinės apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo fasado plokštės dažnai turi būti įrengiamos naudojant tarpusavyje suderintus komponentus, kurių derinimas užtikrina ilgaamžiškumą. Tinkamai įrengtas vėdinamas fasadas suteikia papildomą apsaugą nuo gaisro, o plokštės su šiltinimo sluoksniu - dvigubą garso izoliaciją.
tags: #fasadu #siltinimas #daugiasluoksniu #polistirolu #plokstemis