Pastatų fasadas - tai tarsi namo vizitinė kortelė. Jis pirmasis pasitinka svečius, formuoja pirmąjį įspūdį apie gyvenamąjį ar komercinį objektą, atskleidžia stiliaus kryptį ir savininkų požiūrį į estetiką bei kokybę.
Fasadų plytelių pagrindiniai tipai
Labai dažnai klientai blaškosi rinkdamiesi fasado apdailą tarp dviejų itin populiariausių variantų - klinkerio plytelių ir keramikinių akmens masės plytelių.
Klinkerinės plytelės
Jos plytelės gaminamos iš natūralaus molio, kuris yra formuojamas, džiovinamas ir degamas aukštoje temperatūroje (apie 1100-1300 °C). Šio proceso metu molis susilieja į itin tankią ir kietą masę. Nors klinkerinės plytelės paprastai sugeria daugiau vandens nei akmens masės plytelės (dažniausiai apie 2-6 %), jos vis tiek išsiskiria puikiu atsparumu drėgmei, šalčiui bei mechaniniams pažeidimams.
Klinkerinės plytelės dažniausiai gaminamos mažo pailgo formato, o jų matmenų tikslumas yra gana ribotas, todėl paprastai klijuojamos paliekant labai plačias siūles, kad matmenų paklaidos nebūtų matomos vizualiai. Šių plytelių spalvų gama bei paviršiaus struktūra yra gerokai siauresnio pasirinkimo, lyginant su kitomis plytelėmis.
Akmens masės plytelės (keraminės akmens masės plytelės)
Tai itin mažai vandens įgeriančios keraminės plytelės, gaminamos iš molio, kvarco, lauko špato ir kitų natūralių medžiagų mišinio, kuris yra suspaudžiamas dideliu slėgiu ir degamas itin aukštoje temperatūroje (1200-1400 °C). Dėl šio proceso akmens masės plytelės tampa labai tankios, beveik neįgeriančios vandens (<0,5 %) ir itin atsparios nusidėvėjimui.
Šios plytelės gali būti tiek matinės, tiek blizgios. Akmens masės plytelės pasižymi ypač plačia spalvų gama, optiniu vaizdu ir skirtingais plytelių formatais, kai kurios iš jų tiesiog milžiniškos. Kokybiškos plytelės yra rektifikuojamos, t.y.
Montavimo būdai: vėdinamas fasadas ir klijavimo (nevėdinamas) būdas
Fasado plytelių ilgaamžiškumą lemia ne tik medžiaga, bet ir montavimo būdas. Be visiems žinomo plytelių klijavimo būdo pastaruoju metu ypač populiarios tampa ventiliuojamos fasado sistemos, kurios leidžia orui cirkuliuoti tarp sienos ir plytelių dangos, taip sumažinant kondensato kaupimąsi ir pagerinant šilumos izoliaciją.
Vėdinamo fasado montavimas
Ventiliavimas yra montavimo būdas, kai fasadinės plytelės yra dedamos viena virš kitos su tam tikru atstumu nuo sienos paviršiaus. Tai sukuria tarpą tarp kiekvienos plytelės ir sienos, leisdama orui cirkuliuoti, drėgmei išgaruoti ir sumažinti drėgmės poveikį fasadui. Ventiliavimo montavimo būdas dažniausiai apima specialius kelių rūšių tvirtinimo sistemas, kurios leidžia įdiegti tinkamą tarpų plotį ir užtikrinti stabilumą.
Vėdinamo fasado privalumai: konstrukcijoje visus metus vyksta natūrali ventiliacija, sukuriamas komfortiškas klimatas pastato viduje, vasarą patalpos mažiau įkaista; vėdinamajame fasade drėgmė iš šiltinamosios medžiagos išgaruoja greičiau; dažniausiai naudojamos ir populiariausios vėdinamojo fasado sistemos medžiagos gaminamos iš nedegių arba mažai degių medžiagų - tai papildoma gaisrinė apsauga; vėdinamą fasadą galima montuoti bet kuriuo metų laiku; fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos barjerą; nereikia specialaus sienų paruošimo, vėdinamą fasadą galima įrengti ant ne visiškai lygių sienų, tai aktualu renovacijoje; priklausomai nuo apdailos, vėdinamas fasadas dažnai atsparesnis smūgiams, patogesnis pažeistų fasado plotų keitimas; lyginant su tinkuotu fasadu, reikia mažiau priežiūros, ilgesnis eksploatacijos laikas, bet tai priklauso nuo galutinio apdailos sluoksnio.
Vėdinamo fasado sistemos minusai: lyginant su tinkuojama fasado apdailos sistema, vėdinamos fasadų šiltinimo sistemos yra brangesnės; jei naudojamos sunkios apdailos plokštės, didėja konstrukcijos svoris; būtinas patikimas priešvėjinis sluoksnis, kad nedidėtų sienų šilumos perdavimo rodiklis ir nemažėtų šiluminė varža; taip pat svarbu tinkamai apskardinti palanges, parapetus, išspręsti sandūrų su kitomis medžiagomis klausimus.
Principinė vėdinamo fasado schema: mūro siena; termoizoliacinė plokštė; karkasas; vėdinimo tarpas; fasado apdaila. Pagrindinės ventiliuojamo fasado dalys yra: sistemos karkasas; mechaninio tvirtinimo elementai; termoizoliacinis sluoksnis; vėjo izoliacinis sluoksnis; išorinės apdailos dailylentės, plokštės, dažniausiai tvirtinamos kniedėmis arba varžtais.
Klijuojamų plytelių (nevėdinamas) montavimas
Klijuojant plyteles ant fasado, fasadas turi būti paruoštas plytelių klijavimui. Fasado paruošimas yra toks pats kaip ruoštumėte klijuoti klinkerio plyteles. Pastato fasadas turi būti užarmuotas ir susmeigiuotas.
Klijuojamų plytelių apdailai dažniausiai naudojama nevėdinamo fasado konstrukcija, jos gali būti klijuojamos ir ant polistireninio putplasčio, ir ant mineralinės vatos plokščių.
Nevėdinamo fasado privalumai: palyginti su vėdinamais fasadais mažesnė kaina (nors tai sąlyginis dalykas), didelė tinkų sudėties, paviršiaus faktūrų ir spalvų įvairovė; nedidelis svoris; gerinama garso izoliacija pastato vidaus patalpose. Nevėdinamų fasadų minusai: tinkuojamus fasadus galima įrenginėti tik esant pliusinei temperatūrai nuo +5 iki +25 °C, įrengimo metu būtina apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginės saulės; būtinas sienų paruošimas ir lygumas, dideliuose plotuose būtinos deformacinės siūlės; dėl tinko jautrumo dideliems temperatūros svyravimams rekomenduojama naudoti tinko dažus su ribotu šviesos atspindžio koeficientu.
Fasadų apdailos derinimas su šiltinimu
Taigi, jei pirmiausia galvojama apie fasado išvaizdą ir apdailą, žinotina, kad tinkuojami fasadai dažniausiai būna nevėdinami, galimos apšiltinimo medžiagos - polistireninis putplastis ir mineralinė vata. Tačiau yra išimčių ir variantų.
Fasado konstrukcijos tipų iš esmės yra du: vėdinami ir nevėdinami fasadai. Daugeliu atvejų fasado tipas apsprendžia termoizoliacinę medžiagą, kurių vyraujančios irgi yra dvi: polistireninis putplastis ir mineralinė akmens vata. Rečiau naudojama stiklo vata, celiuliozė (ekovata), purškiamos poliuretano putos.
Vėdinamo fasado konstrukciją dengiant cementinėmis plokštėmis, galutiniam apdailos sluoksniui galima naudoti tinką. Toks sprendimas ypač pasiteisina karkasinėje statyboje, renovacijoje, kai mediniam namui norima suteikti mūro išvaizdą. Vėdinamo fasado konstrukcija su drėgmei atspariomis fibrocementinėmis plokštėmis, kurios gali būti tinkuojamos, ant jų klijuojamos klinkerio plytelės.
Tinkuoto fasado ypatumai ir fasadiniai tinkai
Išorinė sudėtinė termoizoliacinė sistema (ISTS arba ETICS) - tai atrinktų ir išbandytų statybinių medžiagų rinkinys ir aprašytų specifinių technologinių procesų visuma, kurių taikymas užtikrina išorinėms pastatų sienoms energinio efektyvumo reikalavimus, apsaugą nuo atmosferos poveikio ir dekoratyvią išvaizdą.
Kaip minėjome, galutinės apdailos medžiagos ISTS sistemoje gali būti tinkas arba klijuojamos plytelės, arba kita ir kitaip tvirtinama medžiaga.
Fasado amžiui ir išvaizdai turi reikšmės tinkamai parengtas projektas ir pagal pastato lokaciją parinktos atsparios apdailos medžiagos. Profesionalas atsižvelgs į medžių, vandens telkinių artumą, pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Labai svarbu, kad projekte būtų numatytas ir įrengtas tinkamas vandens nubėgimas nuo stogo, karnizai, palangės, pakankamas stogo išsikišimas ir kt. Visa tai apsaugo tinkuotus fasadus nuo žaliavimo ir vandens nuobėgų.
Fasadiniai tinkai - mineralinis vs. silikoninis
Fasado apdailos tinkas turėtų būti mažo vandens įgeriamumo, pageidautina, kad tinko pH vertė būtų labiau šarminė. Tinkuoto fasado išvaizdai, švarai, dumblių ir pelėsių atsiradimui labai didelę reikšmę turi tinko vandens įgeriamumas, kad ant paviršiaus neužsilaikytų vanduo.
Dėl vandens atstūmimo efekto pas mus mėgstami silikoniniai tinkai, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tinko sudėtyje esančios silikoninės dervos kiekį, kuris lemia labiau rūgštinį pH bei drėgmės įgeriamumą. Standarto, kiek fasadiniame silikoniniame tinko mišinyje turi būti silikono dervos, nėra, vadinasi, tai paliekama gamintojo sąžinei.
Jeigu palygintume kelis fasadinius tinkus pagal savybes, kurios labiausiai nepalankios drėgmei įsigerti, tuo pačiu pelėsiniams grybams ir dumbliams veistis, tai būtų mineralinis ir silikoninis tinkai. Mineralinius tinkus dėl didesnio vandens įgeriamumo ir dėl reikalingos eksterjero spalvos būtina dažyti, silikoninius - rekomenduojama dažyti.
Mineralinis tinkas ir „Knauf Mineral Aktiv“ sistema
Patirtis rodo, kad Lietuvos klimatui dėl savo savybių puikiai tinka mineraliniai tinkai - laikui einant jie kietėja, o būtinas silikoninių dažų sluoksnis užtikrina, kad išorės sienų išvaizda ilgai išliks nepakitusi - nepažaliuos ir neapaugs pelėsiais.
Viena iš mineralinių tinkų sistemų yra naujos technologijos Knauf Mineral Aktiv sistema - tinko ir dažų sistema, kuri užtikrina kad tinko paviršius išliktų sausas, saugo fasadus nuo lietaus vandens įmirkio, tuo pačiu dumblių bei pelėsių susidarymo, itin tinkama pastatams prie vandens, miško, dulkėtų kelių.
Knauf Mineral Aktiv turi drėgmės reguliavimo sistemą Aqua-Reverse. Tai reiškia, kad šios sistemos tinkai ir dažai užtikrina drėgmės kontrolę, neleidžia jai užsilaikyti ant paviršiaus ir skatina greitą jos pašalinimą. Fasadų džiūvimą pagreitina sistemos dažuose esantys pigmentai, reaguojantys į infraraudonuosius spindulius. Dienos šviesą šie pigmentai paverčia šiluma, todėl padidėja fasado paviršiaus temperatūra, jis greičiau išdžiūsta.
Knauf Mineral Aktiv sistemą sudaro dekoratyvinis tinkas Mineral Aktiv Scheibenputz ir dažai Mineral Aktiv Fassadenfarbe, užtikrinantys ilgalaikę fasadų apsaugą nuo mikroorganizmų ir kenksmingo aplinkos poveikio.
Šios sistemos specialus mineralinis tinkas operatyviai sugeria kondensacinį vandenį (pašalina nuo tinko paviršiaus), o dėl specialių dažų tinkas greičiau ir labiau įkaista, taip iš tinko greičiau išgaruoja įsigėręs vanduo. Taip fasado sistema reguliuoja drėgmę saugodama sienas nuo ilgalaikio įmirkio, kuris ir yra labiausiai fasadus gadinantis faktorius.
Tad norint apsaugoti fasadą nuo pažaliavimo ir pelėsių, reiktų rinktis Knauf Mineral Activ tinkų ir dažų sistemą.
Priežiūra ir eksploatacija
Plytelių ant fasado priežiūra priklausys nuo to kokias plyteles klijuosite ant fasado. Fasado plytelės - tai sprendimas tiems, kurie vertina estetiką, kokybę ir ilgaamžiškumą. Tinkamai parinktos, jos užtikrina ilgaamžiškumą, apsaugą nuo aplinkos poveikio, temperatūros svyravimų bei drėgmės.
Fasado priežiūros ypatumai: vėdinamas fasadas dažnai atsparesnis smūgiams, patogesnis pažeistų fasado plotų keitimas; lyginant su tinkuotu fasadu, vėdinamas fasadas reikalauja mažiau priežiūros ir turi ilgesnį eksploatacijos laiką, tačiau viskas priklauso nuo galutinės apdailos sluoksnio; tinkuoti fasadai reikalauja tinkamo projekto bei apsaugos nuo vandens nutekėjimo, kad būtų išvengta žaliavimo; mineraliniai tinkai greitai išdžiūsta ir turi šarmingą paviršių, kuris nepalankus mikroorganizmams.
Fasadinės plytelės „Izoflex“ - Montavimo instrukcija _LT
Medžiagų įvairovė ir pasirinkimas
Statybinių medžiagų rinkoje surasime apie dvi dešimtis, o gal ir daugiau fasado apdailos medžiagų: tai dekoratyvinis tinkas, dailylentės (medienos, medienos kompozito, plastiko, fibrocemento), plokštės ir plytelės (HPL, fibrocemento, akmens masės, klinkerio, keramikos, skaldyto akmens), stiklo-aliuminio sistemos ir dar keletas rečiau naudojamų medžiagų - tokios kaip vario lankstiniai, plieninės kasetės, profiliuota skarda, aliuminio plokštės ir pan.
Remiantis interjero ir eksterjero tendencijomis, fasado dizainuose vyrauja natūralumas ir tekstūrų įvairovė. Klasikinis stilius dažniausiai reikalauja natūralių spalvų - smėlio, rudos, pilkos, molio atspalvių. Moderniame dizaine dažnai vyrauja didesnio formato plytelės, imituojančios betoną, metalą, akmenį ar net medį. Rinkdamiesi fasado apdailą, nebijokite rinktis iš skirtingų stilių, spalvų ir paviršių.
Kainos veiksniai ir pasirinkimo kriterijai
Fasadų apdailos kainą lemia daug veiksnių: medžiagos tipas (klinkeris ar akmens masė, tinkas ar plokštės), montavimo būdas (vėdinamas arba nevėdinamas), šiltinimo sprendimas (polistireninis putplastis vs. mineralinė vata), konstrukcijos sudėtingumas, apdailos formato didumas, tvirtinimo elementai, projekto parengimo lygis ir statybų rangovų kvalifikacija.
Lyginant su tinkuojama fasado apdaila, vėdinamos fasadų šiltinimo sistemos yra brangesnės, bet tai daug priklauso nuo galutinės apdailos medžiagos. Nevėdinamo tinkuoto kaina bus mažesnė, o apklijuoto klinkerio plytelėmis fasado kaina gali būti didesnė nei vėdinamo. Savaime aišku, klinkerio plytelėmis apdailinto nevėdinamo fasado eksploatavimo laikas ilgesnis, o priežiūra paprastesnė nei tinkuoto, tačiau ir jo kaina jau susilygina su vėdinamu fasadu. Tad, priklausomai nuo galutinės apdailos, iš esmės susilygina ir vėdinamo, ir nevėdinamo fasado kainos faktorius, lieka rinktis pagal biudžetą ir išsikeltus prioritetus.
Praktiniai patarimai renkantis
- Pasirinkite plyteles ir montavimo sistemą atsižvelgdami į pastato paskirtį, vietos klimatą ir aplinkos sąlygas (artumas vandens telkiniams, medžiams, dulkėti keliai).
- Konsultuokitės su profesionalais dėl konstrukcijos mazgų (angokraščių, sienų ir stogo, sienų ir pamato jungčių) - statybų kokybę lemia detalės.
- Rinkitės sistemines medžiagas ir tik patikimų tiekėjų sistemas su techniniu įvertinimu (LTĮ arba ETĮ) ir CE ženklu.
- Jeigu pageidaujate ilgaamžiškumo ir mažesnės priežiūros, apsvarstykite akmens masės plyteles arba klinkerį; jeigu svarbu drėgmės reguliavimas ir atsparumas mikroorganizmams, atkreipkite dėmesį į mineralinių tinkų sistemas kaip Knauf Mineral Activ.
Trumpa kaina ir kokybės santrauka
Fasadų apdailos plytelių ir sistemų kainos labai skiriasi: akmens masės plytelės ir vėdinamos sistemos dažnai kainuoja daugiau, bet pasižymi ilgaamžiškumu ir mažesne priežiūros reikme; klinkeris yra atsparus, tačiau reikalauja palankių projektavimo sprendimų dėl siūlių; tinkuojamos sistemos - pigesnė pradžioje, bet reikalauja tinkamo projekto ir reguliarios apžiūros.