Apžvelgsime tinkuojamų ir vėdinamų fasadų bei jų šiltinimo sistemų skirtumus, privalumus ir trūkumus. Vėdinamų fasadų sistemos nuo tinkuojamų iš esmės skiriasi tuo, kad vienose yra suformuotas tarpas oro judėjimui, o kitose tokio tarpo nėra. Abiejų fasadų sistemos išorinė apdailos danga saugo fasadą nuo kritulių ir mechaninio poveikio. Tačiau vėdinamuose fasaduose ji atlieka ne tik apdailinę - dekoratyvinę funkciją, bet ir padeda suformuoti oro tarpą ventiliacijai, kuris pašalina lietaus vandenį, sniegą ir kitus kritulius, o patekęs vanduo tiesiog nuteka žemyn. Kitaip tariant, nesusidaro sąlygos drėgmei kondensuotis, t.y. vandens garams virsti skysčiu. Karštą vasarą fasado konstrukcija atlieka apsauginio ekrano nuo saulės funkciją, neleisdama šilumai tiesiogiai skverbtis per išorinę sieną. Vėdinamojo fasado fizinės savybės leidžia pasiekti didelį šilumos efektyvumą bei stabilų mikroklimatą patalpų viduje. Be to, fasadas žymiai padidina atitvarinės konstrukcijos garso izoliacines charakteristikas, nes šiose sistemose dažnai naudojamos apšiltinimo medžiagos iš mineralinės vatos, pasižyminčios geromis garso sugerties savybėmis. Kiti privalumai: pritaikymo universalumas ir erdvė architektūriniams sprendimams, taip pat montavimo greitumas ir nepriklausomybė nuo oro sąlygų (sezono).
Tinkuojamų ir vėdinamų fasadų dizaino bei konstrukcinių skirtumų esmė
Dažnu atveju tinkuojamo fasado, lyginant su vėdinamu, kaina mažesnė, tačiau tinkas yra mažiau atsparus smūgiams bei deformacijoms. Tinkų yra įvairios sudėties, daug faktūrų ir spalvų, tačiau tinkuotiems fasadams nerekomenduojamos tamsios spalvos. Kokią tinkuojamo fasado spalvą bepasirinktumėte, ilgainiui ją teks dažniau atnaujinti, tad visumoje kaina susilygins. Apšiltintas su kai kuriomis šiltinimo medžiagomis, pavyzdžiui, polistirolu, įkaitęs fasadas gali priversti trauktis izoliacinę medžiagą, kuriai susitraukus susidaro tarpai. Tiek tinkuojant, tiek įrengiant vėdinamą fasadą sienos pastorėja ir reikia papildomos angokraščių apdailos. Angokraščiai yra problematiškas mazgas prie ertmių, todėl jiems apšiltinti rekomenduojamos konkrečios plokšės. Angokraščių izoliacijai siūloma rinktis akmens vatos plokštes FRONTROCK S.
Medžiagos šiltinimui: akmens vata, stiklo vata ar jų deriniai
Fasadams šiltinti naudojamos įvairios natūralios arba dirbtinės medžiagos, pasižyminčios skirtingu šilumos laidumu. Polistireninis putplastis ar akmens vata? Polistireninis putplastis yra uždarų porų, lengva izoliacinė medžiaga, pasižymininti gan didele garine varža, todėl ne visų rūšių blokelius galima juo šiltinti. Be to, dėl žemos degumo klasės (euroklasė E) jo negalima naudoti esant nepakankamam atstumui tarp gretimų pastatų. Lyginant su akmens vata, „pilkasis“ polistireninis putplastis turi truputį geresnių šiluminių savybių, tačiau bendras akmens vatos sluoksnis tebūtų vos 1-2 cm storesnis, imant visą sienos konstrukciją. „Pilkasis“ putplastis pakankamai jautrus aukštesnėms temperatūroms bei keičia matmenis (traukiasi). Akmens vata dėl savo pluošto akytumo sienoms sukuria kvėpuojančią struktūrą, apsaugo nuo triukšmo ir gaisro įsiplieskimo.
Stiklo ar akmens vata? Nors abi vatos priklauso tai pačiai mineralinių vatų grupei, tačiau jų savybės yra skirtingos. Pirmiausiai dėl pluoštinės struktūros bei plaušelių orientacijos akmens vata yra labiau atspari deformacijoms bei apkrovų poveikiui nei stiklo pluoštas. Svarbus ir kriterijus - atsparumas ugniai t.y. akmens vatos naudojimo temperatūra siekia 1000 laipsnių Celsijaus, o stiklo vatos - tik iki 700 laipsnių Celsijaus. ROCKWOOL siūlo daugelį universalų ir išskirtinių gaminių bei ilgaamžių sprendimų apsaugai. Kitas geras pasirinkimas - akmens vatos plokštės VENTIROCK SUPER, kurios naudojamos vėdinamų išorinių sienų šiltinimui su įvairaus tipo fasado dangomis - plokščių, metalo, plytelių, akmens ar stiklo. Dviguba struktūra viršutiniame sluoksnyje veikia kaip priešvėjinė izoliacija, todėl jokių papildomų apsaugų montuoti nereikia. Tinkuojami fasadai oficialiai vadinami - išorinėmis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis arba ETICS. ETICS sistema susideda iš šilumos izoliacinės medžiagos, kuri prie sienų klijuojama klijais ir tvirtinama smeigėmis, o išorinė apdaila - plono dekoratyvinio tinko sluoksnis. Fasado apdailinio dekoratyvinio tinko pasirinkimas priklauso nuo naudojamų termoizoliacinių medžiagų rūšies bei klimato sąlygų. Skirtingų tinkų ir spalvų derinimas suteikia namui estetinę išvaizdą. Šių sistemų populiarumą lemia technologiškai nesudėtingas procesas. Tokio tipo sistemose šilumos izoliacijai ROCKWOOL siūlo naudoti akmens vatos plokštes iš FRONTROCK serijos.
Specialisto nuomonė: ką įvertinti planuojant fasado šiltinimą
Statybos inžinerijos daktaras, UAB “ROCKWOOL” techninis vadovas teigia, kad fasado šiltinimas - svarbus statybų ar renovacijos etapas, tiesiogiai veikiantis pastato energinį efektyvumą, ilgaamžiškumą ir komfortą. Vis tik tai ir didelis galvos skausmas: kuo šiltesnis būstas, tuo svarbiau pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas. „Daugelis galvoja, kad kuo storesnis šiltinimo sluoksnis, tuo geriau. Iš esmės tai nėra klaidinga, tačiau svarbu suprasti, kad vien storis negarantuoja maksimalios šiluminės varžos. Pastato energinis efektyvumas priklauso ir nuo šiltinimo sluoksnio sandarumo, šiluminių tiltų eliminavimo bei tinkamai parinktų medžiagų“, - sako specialistas. Optimalus storis turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į pastato konstrukciją, esamą šiluminę varžą bei klimato sąlygas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naudojamos šiltinimo medžiagos šiluminę varžą. Net ir storas sluoksnis neateina be šilumos nuostolių, jei paliekami šalčio tiltai ar nesandarumas. Vietoje to, rekomenduojama svarstyti ventiliuojamą fasadą siekiant ilgaamžiškumo. D. Jasinskas priduria, kad klaidos dažnai slypi netinkamai įrengtame šiltinimo sluoksnyje: per plonas sluoksnis, netinkamas sukibimas, šalčio tiltai, bei netinkamai parinktos ar įsuktos smeigės. Taip pat pabrėžiama, kad būtina įvertinti aplinkos veiksnius - pastatas šalia gatvės ar pramoninės zonos gali reikalauti atsparių tinkų tipų (silikoniniai, silikato-silikoniniai ar nano silikoniniai dažai).
Specialistas rekomenduoja naudoti sertifikuotas fasadų šiltinimo sistemas, kad būtų užtikrintas tarpusavyje suderintas veikimas. Kreisel sertifikuota šiltinimo sistema apima: polistirolo klijus Kreisel 220, tvirtinimo elementus, armavimo tinklelis Kreisel SSA, armavimo mišinį Kreisel 220, potinkinį gruntą Tynkolit T330, silikoninį tinką Kreisel Nano fasadui, akrilinį/mozaikinį tinką pamatui Mozaikputz ir kt. Sertifikuotos sistemos užtikrina ilgaamžiškumą ir yra rekomenduojama kaip vienas vientisas sprendimas. Rekomenduojame visada konsultuotis su sertifikuotų tiekėjų specialistais, kurie supažindins su medžiagomis ir fasado šiltinimo technologija. Fasado šiltinimas - tai ne tik investicija į mažesnes šildymo sąskaitas, tai sprendimas, turintis įtakos pastato ilgaamžiškumui, mikroklimatui ir estetinei išvaizdai.
Polistirolo putų plokštės (EPS) - vienas populiariausių pasirinkimų, tačiau jos turi trūkumų: nėra stabili prie aukštų temperatūrų ir pasižymi mažu garų pralaidumu. Akmens vatos plokštės pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis: atsparumas aukštoms temperatūroms, geras garų pralaidumas, ir ilgaamžiškumas. Fenolio putų plokštės - randamos kaip naujovė, leidžia ploninti sluoksnį, išlaikant sienų varžą. Drėgmės valdymas yra vienas svarbiausių šiltinimo aspektų: sumontuotos medžiagos turi užtikrinti garų difuziją, kad drėgmė nesikauptų ir nesudarytų pelėsių. Net jei pasirenkama kokybiška medžiaga, sėkmė priklauso nuo profesionalaus darbo: paviršius turi būti švarus, sausas ir stabilus; storis turi būti apskaičiuotas tinkamai; klijai ir armavimo mišiniai turi būti teisingai padengti plokščių viduryje ir perimetriniuose kraštuose; smeigės turi būti tinkamai išsivestos ir įsibrėžtos į stabilų pagrindą; taip pat būtina naudoti aukštos kokybės armavimo mišinį su elastingomis savybėmis. Visa tai padeda išvengti šalčio tiltelių ir užtikrina darnaus šiltinimo efektą.
Siekiant optimalaus rezultato, rekomenduojama atlikti termovizinės analizės tyrimus, kad būtų identifikuotos probleminės zonos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šilumos tiltus pastato briaunose ir langų zonoje, kurios gali lemti reikšmingus šilumos nuostolius. Šiuolaikinės inovacijos - aerogelai, vakuuminė izoliacija, ekologiškos plokštės - leidžia pasiekti geresnį energinį efektyvumą su mažesniu sluoksnio storumu. Be to, tinkamas ekspertų patarimas ir sertifikuotų produktų naudojimas garantuoja ilgalaikį rezultatą ir sumažina papildomas išlaidas ateityje. Kreisel siūlo sertifikuotą sistemą, kurios sudedamosios dalys - tai vienas vientisas sprendimas, užtikrinantis kokybę ir ilgaamžiškumą.
Naudojamų medžiagų įvairovė ir praktiniai patarimai
Polistirolo putų plokštės (EPS) - žemos kainos, lengvumo privalumai, bet atsižvelgiant į degumo klasę ir garų pralaidumą gali būti ne optimalus pasirinkimas kai kuriose aplinkos sąlygose. Akmens vatos plokštės - dažnas pasirinkimas dėl puikių eksploatacinių savybių ir garų pralaidumo. Fenolio putų plokštės - leidžia plonesnį sluoksnį išlaikant sienos varžą, ypač naudinga senamiesčio fasadų atnaujinime. Drėgmės valdymas reikalauja medžiagų su geru garų difuzijos koeficientu, kad drėgmė nepasiliktų konstrukcijose. Net ir geriausios savybės neduos naudos, jei darbas bus atliktas nekokybiškai: būtina paruošti paviršių, tiksliai užpildyti tarpus, tinkamai užsandarinti kampus ir statyti tinkamai. Teisingas šiltinimo sluoksnio storis turi būti nustatytas individualiai, atsižvelgiant į klimato sąlygas ir pastato konstrukciją. Tinkamoji šiltinimo sistema gali būti ventiliuojama arba neventiliuojama, tačiau ventiliuojamose fasadų sistemas oro tarpas leidžia išgaruoti drėgmei ir užtikrina ilgaamžiškumą. Svarbu pasirinkti šiltinimo medžiagas su mažesnės vandens įgėrimo charakteristikomis, siekiant sumažinti šlapiojo vandens pasekmes.
Kreisel siūlo sertifikuotą fasadų šiltinimo sistemą, kurią sudaro: polistirolo klijai Kreisel 220, tvirtinimo smeigės, armavimo tinklas Kreisel SSA, armavimo mišinys Kreisel 220, gruntavimo priemonės, silikoninis tinkas Kreisel Nano fasadui bei papildomi dekorai pamatui. Sertifikuota sistema užtikrina ilgalaikius parametrus ir suteikia pasitikėjimą tiek rangovams, tiek užsakovams. Rekomenduojame konsultuotis su sertifikuotų šiltinimo medžiagų tiekėjais, kurie supažindins ne tik su medžiagomis, bet ir su fasado šiltinimo darbų technologija. Fasado šiltinimas yra ne tik investicija į mažesnes šildymo išlaidas - tai sprendimas, įtakojantis pastato ilgaamžiškumą, mikroklimatą ir estetinę išvaizdą.
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Akmens vata | Puikus garų pralaidumas, aukšta atsparumas temperatūrai, garso izoliacija | Kaina didesnė, darbo sąnaudos |
| Polistirolo putplastis (EPS) | Žema kaina, lengvumas, tvirtumas | Žemos degimo klasės, žemas garų pralaidumas |
| Fenolio putos | Leidžia plonesnį sluoksnį su išlaikytai varžai | Kaina, prieinamumas |
Dažnai klaidos vyksta netinkamai parenkant medžiagas arba nesilaikant proporcijų tarp klijų, tinko ir armavimo mišinių. 1) Paviršius prieš klijuojant izoliaciją turi būti švarus, sausas ir stabilus. 2) Dažna klaida - per plonas izoliacijos sluoksnis. 3) Reikalingas tolydus klijų juostų dengimas ir kraštų užsicementavimas, kad išvengtume kamino efekto. 4) Smeigės turi būti tinkamai išdėstytos ir įsukti į tvirtą pagrindą, ne per trumpos ar per ilgos. 5) Reikalingas aukštos kokybės armavimo mišinys su elastomerinėmis medžiagomis. 6) Netiksliai klijuojamos plokštės ar netinkamai parinkti tvirtinimo elementai gali sukelti šilumos tiltus. 7) Aplinka - išmetamosios dujos ir teršalai gali paveikti fasado dangą, todėl tinkamiausia pasirinkti atsparius laikiklius bei dangas.