Seniai praėjo tie laikai, kai buvo manoma, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, o visi iki jo esantys elementai - antraeiliai. Šiandien namas atlieka savininko vizitinės kortelės vaidmenį, tad sumanūs architektūriniai sprendimai yra labai sveikintini. Namo fasado išvaizda ir apdaila mūsų šalyje ilgą laiką buvo gan ignoruojama. Pavyzdžiui, baigus statyti namą, fasado apdaila būdavo nukeliama į darbų sąrašo pabaigą, o kartais net atidedama ne vieniems metams. Architektė Indrė Dubovskytė sako, kad fasadas yra svarbus tiek praktine, tiek estetine prasme. Juk būtent fasadas sudaro pirmąjį įspūdį apie pastatą. Architektūrinė fasado išraiška, pasak architektės, yra svarbi formuojant nuotaiką bei jausmą. Jis taip pat aktyviai dalyvauja kuriant bendrą aplinkos suvokimą. I. Dubovskytė pastebi, kad atskirai apie fasadą kalbėti yra sudėtinga. Taip yra todėl, kadangi namas yra visuma, kurią sudaro: fasadai, planas, tūris.
Pastato išvaizdą galima kurti skirtingomis fasado plokštumomis, dekoro elementais, detallėmis (langų ir durų apvadai, langinės ar pan.). Populiarūs fasado apdailos variantai, pasak architektės I. Tinkuotas ir dažytas fasadas taip pat gali atrodyti išskirtinai, nestandartiškai. Privatus gyvenamas namas yra vaizdingoje Vilniaus miesto vietoje, Ungurių g. Namo dizainas yra minimalistinio skandinaviško stiliaus vieno aukšto. Modernaus vieno aukšto namo vakarinis vaizdas. Gražiai sutvarkyta teritorija suformuota betono tvora nuo gatvės pusės. Individualus vieno aukšto namo projektas… Vakarinis vaizdas. Projekt suprojektuotos mini oazės su želdiniais kuriems stoge padarėme skyles kad įleisti daugiau šviesos. Gyvenamas namas Vilniuje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą.
Šių dizaino sprendimų kontekste svarbu suprasti vėdinamus fasadus. Vėdinamieji ir jų giminingi bioklimatiniai fasadai šiuo metu laikomi vienais iš geriausių sprendimų siekiant palaikyti optimalią vidaus temperatūrą ir garso izoliaciją pastatuose. Vėdinamų fasadų pranašumas tas, kad jie „kvėpuoja“: išorinė apdaila pritvirtinama ant specialių profilių, šiluminė izoliacija - prie pastato išorinės sienos. Oro tarpas tarp vidinės ir išorinės konstrukcijų vasarą užtikrina natūralią fasado ventiliaciją, o apdailinės plokštės saugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip nenaudojant papildomų kondicionavimo sistemų patalpose sukuriamas komfortiškas mikroklimatas. Maža to, vėdinamų fasadų sistemos ženkliai sumažina energijos sąnaudas. „Kvėpuojančiame“ pastate nesikaupia perteklinė drėgmė, visada sausa izoliacinė medžiaga pagerina pastato šilumines charakteristikas, o tai reiškia sveikesnę aplinką namo gyventojams. Vėdinamų fasadų tvirtinimo sistema taip pat turi tam tikrų konstrukcinių išskirtinumų - nesvarbu, paslėptos ar matomos tvirtinimo sistemos, nebetinkamas jų dalis galima labai paprastai pakeisti ir fasadą greitai atnaujinti.
Kaip naudotis statybų sąmatų skaičiavimo sistema? (Trumpa apžvalga)
Architektų studijos „Steffian Bradley Architects“ Guangdžou mieste (Kinija) suprojektuoto vaikų užimtumo centro vėdinamas fasadas - vienas iš originalių pavyzdžių. Pastato, kuriame telpa 20 tūkst. žmonių, fasadas suformuotas iš dramatiškai išlinkusių betono, stiklo ir metalo kreivių. Siaurų nerūdijančiojo plieno juostų sistema „surišta“ paslėptomis jungtimis ir iš tolo primena retą audinį. Metalinio audinio konstrukcija sumontuota taip, kad tam tikromis valandomis fasadas saugotų patalpas nuo intensyvios saulės, o kitomis, priešingai, įleistų daug natūralios šviesos į pastato vidų. Taupoma pasitelkus klimatą.
Manoma, kad būtent bioklimatinių fasadų architektūra ateityje padės sumažinti statybų priklausomybę nuo brangių gamtinių išteklių. Siekiant efektyviau šildyti, vėsinti, apšviesti pastatus stengiamasi kuo sumaniau pasinaudoti vietos klimato ir aplinkos sąlygomis (saule, vėją, augmeniją, vandeniu, dirvožemiu), konstruojami du fasadai tam tikru atstumu vienas nuo kito. Tokie sprendimai leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir sukuria darnų pastatų foną.
Vokietijos ThyssenKrupp AG būstinė Esene iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta eilė stiklinių konstrukcijų, tačiau dvigubas fasadas su integruota automatine apsauga nuo saulės - tai vienas iš įspūdingiausių pavyzdžių. Jame esančios nerūdijančiojo plieno pluošto juostos, judantys trikampiai ir pelekai leidžia fasadui prisitaikyti prie oro sąlygų. Dėl natūralios fasado ventiliacijos ir automatizuotų plokščių per mėnesį suvartojama apie 20-30 proc.
Dėl tvarių sprendinių pastatui suteiktas Švedijos ekologiško pastato sertifikatas. Daug metų buvo viena iš pagrindinių medžiagų fasadų srityje - stiklas. Dabar vis dažniau į rinką grįžta ekologiškos alternatyvos: ETFE plėvelė, dengimosi dvisluoksniams fasadams, leisiančiai reguliuoti šviesos patekimą į patalpas. Reguliuoti šviesos intensyvumą pastato viduje padeda ir fasaduose sumontuoti automatiškai valdomi tonuojamieji elektrochrominiai stiklai, taip pat skystaisiais kristalais užpildyti dvigubo stiklo blokai LCW. Kompozitinės dailylentės dažnai gaminamos iš perdirbtų statybinių medžiagų: pjuvenų, medienos laužo ir kitų produktų, tokių kaip PVC ar pluoštinis cementas. Drauge su vinilinėmis dailylentėmis kompozitinės dailylentės priskiriamos prie pigiausių fasadų sprendinių, tačiau turi daug pranašumų: nereikia priežiūros, jos lengvos, neskatina kondensacijos, lengvai keičiamos ir perdirbamos. Pavyzdžiui, iš tvirtų ir natūralių žaliavų pagaminta polimero kompozito plokštė „Steni“ su stiklo pluošto šerdimi yra atspari šalčiui, cheminėms medžiagoms, ugniai. Gamintojas dailylentėms suteikia net 40 metų garantiją.
Vertikalios augmenijos sienos gali kiaurus metus vėsinti fasadus, kaip tai vyksta Australijoje. Melburno miesto dešimties aukštų Tarybos pastato Nr. 2 vakarinis bioklimatinis fasadas sumontuotas iš vertikalių medinių dailylenčių, kurios išmaniai juda pagal saulės intensyvumą ir kampą. Augalai suteikia pavėsį ir sumažina pastato energijos poreikį. Per 3-5 metus fasado augalai visiškai suformuos vertikalų mišką ir patalpų kondicionavimo poreikis sumažės apie 20 proc. Žalieji fasadai skiriasi priklausomai nuo augmenijos ir naudojamų atraminių konstrukcijų. Vijokliniai augalai šaknijasi į išorines fasado konstrukcijas arba tarpinius želdynus. Moduliai gaminami iš perdirbtų medžiagų ir skirtingų medžiagų komplektų, užtikrinančių ilgaamžiškumą.
Kitas svarbus klausimas - minimalizmo tendencija. Lietuvoje išlieka poreikis minimalistiniams fasadams, kurių jungtys ir plokštumos sukuria švarų, lengvai įsimenantį įvaizdį. Pastatų dizainas tampa unikalesnis, o modernios technologijos leidžia įgyvendinti itin sudėtingas architektų idėjas. Žalioji architektūra ir aplinką tausojantys niuansai ateinančiais metais populiariuos, o atsakomybė už energijos vartojimą ir tvarumą bus kertiniai veiksniai formuojant architektūros tendencijas.
Nacionaliniai fasadų pavyzdžiai ir įkvėpimo šaltiniai
Fasado įkvėpimo šaltinis gali būti skirtingas - nuo legendinių dangoraižių iki šiuolaikinių muziejų ir kultūros centrų. Pavyzdžiui, Londono panorama puošia „The Shard“, kurio fasadas iš stiklo prisitaiko prie oro sąlygų ir metų laikų; jo bendras stiklo plotas siekia apie 56 tūkst. kv. m. Architektūrinė vizija - rafinuota, o energinis naudingumas užtikrinamas integruojant kombinuotą šilumos ir elektros energijos jėgaįgą. Taip pat įkvepia lotoso formos pastatai Kinijoje ir šiuolaikinės funkcijos Prancūzijoje - Franko Gehry „Fondation Louis Vuitton“, kur fasadas primena sklandžių burlaivių plokštumas. Technologinis iššūkis apsunkino projektą, tačiau 19 tūkst. „Ductal®“ plokščių padėjo sukurti įspūdingą stiklo-metalo konstrukciją. Dohoje 2019-aisiais pristatytas Nacionalinis Kataro muziejus, kur diskai iš milžiniškų plieninių konstrukcijų sukuria unikalų dėlionės efektą, o skirtingų dydžių ir formų diskai suteikia pastatui dinamišką įspūdį ir funkcinį pranašumą vėsesniuose ar kaitriuose regionuose.
Perelmano vaizduojamojo meno centras Niujorke - 2023 m. įgyvendintas projektas, kuriame fasadą formuoja trimatė vertikalių santvarų sistema, o marmuras suteikia kontrastą šviesai. Marmurinės plokštės sujungtos tvirta sistema, sudarančia deimanto raštą bei ryškią tekstūrą. Fasadą ir interjerą jungia šviesos žaismas ir medžiagų derinimas, tinkantis šiuolaikinio meno erdvių pateikimui. Tai liudija, kad tvarūs fasadai gali būti ne tik funkcionalūs, bet ir estetiškai išraiškingi.
Taip pat migracijos tendencijų įkvėpti sprendimai: minimalizmas, natūralių medžiagų naudojimas, skandinaviškas stilius, ir plastikinės bei kompozitinės dangos. Lietuvoje vis dar aktualu įtraukti išmaniąsias langų sistemas, aukštos energinės klasės sprendimus ir kultūroje įsivaizduoti ekologinį balansą su urbanizacijos poreikiais. Nors projektai skiriasi, jų tikslas išlieka - sujungti estetiką, funkcionalumą ir tvarumą, kad fasadai taptų kasdienio gyvenimo dalimi ir miesto tapatybės dalimi.
| Projektų tendencijos | Aprašymas |
|---|---|
| Bioklimatiniai fasadai | Kvėpavimas, natūralus vėdinimas, energijos taupymas |
| Kompozitinės dailylentės | Perdirbtos medžiagos, lengvumas, lengva keitimo galimybė |
| Augmenijos fasadai | Vertikalūs moduliai, klimato reguliavimas, estetinė vertė |
| Minimalizmas | Paprasčios formos, natūralios medžiagos, šviesos ir erdvės išnaudojimas |
Fasado formavimo principai remiasi minimalistiniais sprendimais - lygių tinkuotų paviršių derinys su dideliais langais suteikia pastatui švaros ir šiuolaikiškumo įspūdį. Fasadiniai sprendimai modernūs, tačiau nevengia natūralių medžiagų, leidžiančių pastatui darniai įsilieti į urbanistinį bei gamtos kontekstą. Medžio dailylenčių apdaila suteikia šilumos ir tekstūriškumo, stogo forma - keturšlaitė, o plieninių bei stiklų deriniai sukuria vizualiai lengvą ir tvariai įsiliejantį į aplinką pastatą.
Individualaus namo projektavimo etapai: nuo vizijos iki įgyvendinimo
Sklypo parinkimas ir lokacija yra vieni svarbiausių etapų - architektas įvertins konfigūraciją, reljefą, atstumus, įvažiavimo patogumą ir infrastruktūrą; taip pat įvertins jūsų namo viziją, statybos kaštus ir būsimo NT vertę. Jeigu sklypą jau turite, svarbu įvertinti kontekstą ir suderinti jį su planuojamais sprendimais. Nebūtinai reikia ieškoti kataloginių projektų - individualus projektas prisitaikys prie sklypo ypatumų ir užsakovo poreikių. Adaptiškai įgyvendinimas kartais nevyksta iki galo, todėl būtina turėti architektą visam procesui - nuo leidimų iki statybos darbus užbaigiančio projekto.
Vieno aukšto namo projektavimas dažnai susijęs su sprendimais dėl patalpų išdėstymo: svetainė pietinėje pusėje, miegamieji šiaurėje, būtinos pagalbinės patalpos ir vietos sandėliavimui. Dažnai svarbu integruoti darbo zoną, ypač 2020 metų realijų įtakoje - darbo zonos tapo būtinos daugeliui gyventojų. Dideli langai, terasos ir langų aukščio pasirinkimas - tai dalis siekiančių maksimaliai šviesos erdvių sprendimų. Taip pat svarbu numatyti židinio klausimą: ar tikrai būtinas, kiek kartų per savaitę jį užkursite, ir kaip spręsite malkų sandėliavimą bei dūmtraukio įrengimą.
Naujos kartos energijos efektyvumo sprendimai: A++ klasės namų projektavimas nuo 2021 metų tampa privalomas. Pagrindiniai principai - pastato kompaktiškumas, šilumą sulaikančios išorinės atitvaros be šilumos tiltelių, vėdinimo sistema su šilumos grąža, mažos infiltracijos nuostoliai, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, ir didesnė dalis metinės energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Energijos klasė nustatoma atliekant visus konstrukcinius ir sisteminius sprendinius, įskaitant stogo, sienų, langų sandarumą ir saulės šilumos panaudojimą languose. Norint pasiekti A++ klasę būtina kruopšti projekto priežiūra, o energijos sertifikatas išduodamas tik po sandarumo matavimo.
Namo statybos kaina priklauso nuo projekto sudėtingumo ir konstrukcinių sprendimų. Tik turint architektūrinį ir konstrukcinį projektą galima tiksliai apskaičiuoti kainą, apimant pamatų, sienų, stogo, ir inžinerinių sistemų sprendimus. Darbų sąmata ir biudžetas turi būti iš anksto aiškiai suplanuoti su architektu ir statybininkais, siekiant užtikrinti sklandų procesą nuo idėjos iki raktų įteikimo.
tags: #fasadas #su #dideliais #panoraminiais #langais