Siaurinės gyventojai tiki, kad maumedis nuramina žmogaus sielą, įkrauna optimizmo ir suteikia jėgų. Dar ir šiais laikais kai kurios tautos mano, kad šis medis šventas, turintis antgamtinių savybių, laiko jį galios, ilgaamžiškumo ir nuolat atsinaujinančio gyvenimo simboliu. Ir ši žmogaus pagarba medžiui tikrai pelnyta. Maumedis ne tik statybinė konstrukcinė mediena, kalibruota mediena, langų rėmai ar klijuota mediena. Maumedžio mediena naudinga gaminant šimtus žmonijai vertingų produktų, tame tarpe ir medicininių.
Nors į Lietuvą atkeliavęs palyginti neseniai, kitose tautose maumedis žinomas ir naudojamas buvo jau 2 tūkstančiai metų p. m. e. Puikiai išsilaikiusių dirbinių iš maumedžio randama dar bronzos amžiaus iškasenose. Tačiau, turbūt, ryškiausias maumedžio panaudojimo pavyzdys iškart prisimenamas kalbant apie Veneciją, kuri buvo statoma V-IX a. Konstrukcijų pamatų sutvirtinimui buvo sukalta apie 400 000 maumedžio polių. Jau šiais laikais dalis polių buvo ištirta. Rezultatas stulbinantis: maumedžio poliai, ant kurių remiasi povandeninė miesto dalis, tarsi suakmenėjo. Vėliau iš maumedžio buvo statomos užtvankos, malūnai, kasyklos, telefonų ir elektros stulpai, tiltai ir šaligatviai. Jis buvo naudojamas būtent ten, kur pirmiausia reikėjo tvirtos ir patvarios medžiagos. Ir sėkminga tebenaudojamas iki šių dienų.
Turbut negalima atsigręžti - maumedį galima laikyti vienu iš unikaliausių medžių: prabangus, bet prieinamas kiekvienam, už metalą geriau atlaikantis šaltį, vienintelis spygliuotis metantis spyglius žiemą bei turinti kietmedžio savybių, mediena, pasižyminti akmens kietumu, kurią drėgmė ne ardo, o atvirkščiai - su laiku daro tik tvirtesne. Nemažą dalį maumedžio, kaip statybinės medžiagos, privalumų lemia jo vidinė struktūra. Šerdies mediena, pati patvariausia kamieno medienos dalis, sudaro maždaug 2/3 jos tūrio. Maumedis, augantis vietovėse, kuriose yra ilgos šaltos žiemos ir trumpos vasaros, įgauna labai tankią struktūrą. Kitas, turbūt, labiausiai vertinamas šio medžio bruožas - didelis atsparumas drėgmei. Būtent ši savybė lemia maumedžio ilgaamžiškumą. Maumedžio mediena ypač sakinga, sakai pradžioje kyla kamienu, vėliau leidžiasi, tolygiai pasiskirstydydami tarp medienos plaušų. Jie veikia kaip antiseptikas, apsaugo audinius nuo drėgmės, ir būtent tai padeda išvengti grybelių ir kenkėjų. Dėl gražus medžio pluošto rašto ir daugiau nei dešimt skirtingų atspalvių, ši mediena vertinama ir dėl savo estetinių savybių.
Maumedžio konstrukcijos puikiai dera su įvairiais interjerais ir tinka bet kokiems architektūriniams namų fasadų projektavimo sprendimams. Įrengdami būstą ir rinkdamiesi jam medžiagas, prisiminkite, kad maumedis be kitų savo savybių dar pasižymi ir puikiu šilumos laidumu, todėl sukuria malonų mikroklimatą ir įneša jaukumo į bet kurią vietą. Be to, vertėtų paminėti natūralias gydomąsias maumedžio medienos savybes. Be viso to, tai dar ir ekologiška, draugiška aplinkai mediena, maumedis natūraliai permirkęs sakais, todėl jo apdirbimui nereikia naudoti cheminių medžiagų.
Maumedžio kaip statybinės medienos privalumai ypač aktualūs tokiam permainingam klimatui kaip mūsų: karštoms vasaroms, šaltoms žiemoms, ir ypač esant gausiems krituliams. Šiandien, kaip ir prieš daugelį amžių, maumedis plačiai naudojamas tiek pramoniniame, tiek privačių statybų sektoriuose. Patikrinta laiko ir patobulinta šiuolaikinėmis technologijomis, maumedžio mediena yra unikali gamtos dovana ir universali statybinė medžiaga, apjungianti visas geriausias medienos savybes.
Tačiau maumedžio gaminių ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo pačios medžiagos, bet ir nuo jos išankstinio apdorojimo kokybės. Maumedžiui apdoroti reikalingos specialios programuojamos džiovinimo kameros, brangūs pjovimo įrankiai ir aukštos kvalifikacijos meistrai. Medienos rūšys skiriasi kietumu, tankiu, atsparumu drėgmei ir mechanine elgsena, todėl kiekviena tinka skirtingam tikslui: nuo karkasinio namo konstrukcijos iki ąžuolinių grindų ar terasinių lentų. Kas geriau tinka stogo sijoms, pušis ar eglė? Ar ąžuolas tikrai pranašesnis už uosį baldų gamyboje? O gal terasai pakaks impregnuotos medienos vietoj brangaus tiko?
Mediena skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medieną. Tradicinis skirstymas į kietąją ir minkštąją medieną remiasi ne fiziniu kietumu, o medžio botanine grupe. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir patrauklia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą. Pušis, eglė ir maumedis sudaro didžiąją dalį Lietuvoje parduodamos statybinės medienos. Natūralūs sakingieji aliejai suteikia spygliuočių medienai tam tikrą atsparumą drėgmei. Tačiau sakingumas gali kelti problemų dažant, nes sakai prasiskverbia pro dažų sluoksnį.
Kietieji lapuočiai, tokie kaip ąžuolo mediena, uosis ir bukas, pasižymi dideliu tankiu, mechaniniu atsparumu ir ryškia pluošto tekstūra. Lapuočių mediena kainuoja daugiau nei spygliuočių, nes medžiai auga lėčiau ir formuoja tankesnę struktūrą. Lietuvos rinkoje dominuoja šešios medienos rūšys, kurių kiekviena pasižymi skirtingu tankiu, kietumu ir pritaikymu konkrečioms užduotims. Pušies mediena pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N, todėl priskiriama vidutinio kietumo spygliuočiams. Pušis yra populiariausia medienos rūšis Lietuvoje dėl prieinamumo, universalumo ir palankios kainos. Natūrali pušies mediena nėra itin atspari drėgmei, bet impregnuota pušis puikiai tinka lauko darbams. Eglės medienos tankis siekia apie 430-470 kg/m³, todėl ji lengvesnė už pušį ir pasižymi geresnėmis šilumos izoliacijos savybėmis. Spalva šviesesnė nei pušies, raštas vienodesnis, o sakingumo lygis žemesnis.
Konstrukciniams darbams dažniausiai naudojama kalibruota C24 mediena, atitinkanti Europos standarto EN 14081 reikalavimus. Ąžuolo medienos tankis siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N, todėl tai viena kiečiausių Europos medienos rūšių. Kietumo, ilgaamžiškumo ir estetikos derinys lėmė, kad ąžuolas laikomas aukso standartu grindų, laiptų, baldų ir durų gamyboje. Ąžuolo mediena rūšiuojama į tris pagrindines klases: „Select“ (minimalūs defektai, vienoda spalva), „Natural“ (leistinos didesnės šakelės, natūralus raštas) ir „Rustical“ (ryškūs charakterio elementai, spalviniai kontrastai).
Maumedžio medienos tankis siekia 590-680 kg/m³, o Jankos kietumas apie 5200 N. Tai kiečiausias Europos spygliuotis. Dėl šių savybių maumedis dominuoja terasinių lentų, fasadų, tvorų, lauko baldų ir prieplaukų segmente. Beržo medienos tankis siekia apie 620-670 kg/m³, o šviesus, vienodas paviršius daro ją populiarią faneros gamyboje, parketui ir modernių baldų gamyboje. Uosio mediena (tankis apie 650-700 kg/m³) derina kietumą su lankstumu, o gražus pluošto raštas suteikia gaminiams išskirtinumo. Juodalksnis pasižymi mažesniu tankiu (apie 490-530 kg/m³), rausva spalva ir lengvu apdirbimu. Liepa, dar minkštesnė nei alksnis, lieka tradicinis drožėjų pasirinkimas. Jankos kietumo testas (ASTM D1037) matuoja jėgą niutonais, reikalingą 11,28 mm plieno rutuliui įspausti į medienos paviršių iki pusės jo skersmens.
Tinkama mediena priklauso nuo paskirties, mechaninės apkrovos, aplinkos sąlygų ir biudžeto. Ąžuolo mediena, uosis ir bukas dominuoja aukštos klasės baldų bei grindų gamyboje dėl didelio kietumo ir išraiškingos pluošto tekstūros. Biudžetiniams baldams, lentynoms ir vidaus apdailai dažnai pasirenkama pušies obliuota mediena. Pušis ir eglė dominuoja statybų sektoriuje dėl palankios kainos, pakankamo stiprumo ir lengvo apdirbimo. Lauko terasoms geriausiai tinka maumedis arba termiškai modifikuota mediena. Abi pasižymi natūraliu atsparumu drėgmei be cheminių priemonių. Tvoroms ir fasadams galioja bendra taisyklė: mediena privalo būti arba natūraliai atspari puvimui, arba apdorota apsauginėmis priemonėmis.
Tikas, kurio tankis siekia 630-720 kg/m³, laikomas viena atspariausių drėgmei medienos rūšių pasaulyje dėl natūralių aliejų. Mahoganas pasižymi tamsiai ruda spalva ir stabilumu - mažai deformuojasi keičiantis drėgmei. Egzotinė mediena brangesnė dėl lėto augimo, ribotų išteklių, ilgo transportavimo ir FSC sertifikavimo reikalavimų. Skirstymas remiasi botanine grupe: lapuočiai priskiriami kietajai, o spygliuočiai - minkštajai medienai. Faktinis kietumas ne visada atitinka šią klasifikaciją, nes maumedis (spygliuotis) kietumu lenkia liepą ir alksnį (lapuočius). Praktikoje kietoji mediena ilgaamžiškesnė ir atsparesnė mechaniniam poveikiui, bet brangesnė. Ąžuolas laikomas klasikiniu pasirinkimu dėl kietumo ir tvarumo. Uosis tinka lanksčių formų baldams su gražia pluošto tekstūra, o bukas pasižymi vienoda spalva ir dideliu kietumu. Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukjoms. Eglė lengvesnė, šviesnė, mažiau sakota, dėl to geriau izoliuoja šilumą ir dominuoja karkasiniuose elementuose bei vidaus apdailoje.
Tinkamos medienos rūšies pasirinkimas lemia galutinį rezultatą, todėl verta pradėti nuo patikimos žaliavos. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g. Mediena yra gana populiari ir dažnai naudojama statybinė medžiaga. Ko gero, vienas svarbiausių klausimų renkantis medieną - kokios rūšies medį pasirinkti? Vienas iš ekonomiškiausių statybinės medienos pasirinkimų yra eglė ir pušis. Būtent šių spygliuočių medienoje esantys sakai suteikia patvarumo ir leidžia ją ilgai eksploaguoti net atšiauriomis oro sąlygomis. Kitas ne mažiau svarbus statybų aspektas - medžio amžius, kartu atskleidžiantis ir medienos kietumą bei tankį. Vėsios oro sąlygos rieves sutankina, tad mediena tampa atsparesnė išorės poveikiui ir temperatūros svyravimams, taip sustiprinama statinį. Kasmet besipildantį rievių skaičių galima vadinti ne tik laiko, bet ir tvirtybės indikatoriumi, ypač jei šios išsidėjęs tankiai. Visgi pasirinkus sudrėkusią medieną, rievės tvirtumo užtikrinti nesugebės.
Dėl lengvai pasiekiamų maisto medžiagų mediena praras atsparumą kenkėjams, bus linkusi skilinėti, o iš drėgnos medienos pastatytas namas, tikėtina, laikui bėgant šiek tiek susmegs. Kalibruota mediena yra tikslesnio pjūvio nei paprasta pjautinė, nes ji obliuojama keturpusėmis obliavimo staklėmis. Kalibruota mediena labai retai būna nedžiovinta. Kalibruota mediena daugiausia yra naudojama karkasinių namų statyboje. Karkasą žymiai lengviau konstruoti, kai matmenys yra tikslūs. Kalibruota mediena - tai itin tikslių matmenų konstrukcinės paskirties mediena. Ši mediena dar gali būti ir graduota (išrūšiuota pagal stiprumo klases). Lietuvoje kalibruota mediena dažniausiai sutinkama trijų stiprumo klasių: C-16, C-18 ir C-24. Kiekvienas tašas yra ženklinamas atitinkamo stiprumo ženklu. Paprasta dvigubo pjovimo mediena nėra rūšiuojama pagal stiprumą. Kalibruota mediena, kad atitiktų savo savybes, visų pirma turi būti ne didesnės nei 18 - 20 % drėgmės. Nepriklausomai nuo rūšiavimo metodo, galiausiai būtina nustatyti statybinės medienos stiprumo klasę kartu su kita svarbia informacija ir paženklinti kiekvieną medienos gaminį atskirai.
Pasaulyje egzistuoja daug įvairių stiprumo standartų, Europos Sąjunga yra nustačiusi visoms šalims narėms vienodas stiprumo klases, t.y. Be stiprumo klasės, ant kiekvieno medienos produkto turi būti pažymėta: medienos rūšis, stipruminio rūšiavimo standartas, gamintojo identifikavimo numeris ir sertifikavimo firmos identifikavimo numeris. Be to, medienos gaminiams Europos Sąjunga yra sukūrusi CE saugumo ženklą, ir nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Mediena yra gamtinis produktas ir atsinaujinantis žaliavos šaltinis. Ji yra lengvai apdirbama. Kiekviena medienos rūšis yra skirtingo kietumo, spalvos ir tankio. Mediena - natūralus produktas, turintis specifines savybes. Kiekviena mediena yra unikali, natūralios struktūros, išvaizdos ir nelygumų, kurie pasireiškia bėgant laikui. Mediena naudojama lauko sąlygomis sensta, blunka ir keičiasi, todėl bėgant laikui galimi matmenų nuokrypiai, deformacijos, šakos, sakai ir įtrūkimai. Medienos spalva laikui bėgant keičiasi dėl oro sąlygų ir saulės spindulių poveikio.
Medienos išmirkymas antiseptike yra apsauga nuo medienos puvimo, o ne dekoratyvinė apdaila. Šis natūralus medienos senėjimas neturi įtakos ilgaamžiškumui ir medienos kokybei. Jei norite išlaikyti originalią medienos spalvą, medieną apdorokite medienai skirtu aliejumi arba vandens pagrindu pagamintais dažais/laku. Antiseptikuota mediena būna drėgna. Ypač šiltuoju metų laiku mediena yra jautri miltligei ir grybams, todėl medienos paviršiuje gali atsirasti baltų dėmių. Šios dėmės neturi jokios įtakos medienos kokybei ir nėra kenksmingos sveikatai. Šie išoriniai gaminio trūkumai išnyksta savaime. Patarimas: pašalinkite nuo gaminio apsauginę plėvelę, kad ant medienos neatsirastų dėmių ir pelėsių dėl drėgmės kondensato po plėvele. Laikydami gaminius lauke, uždenkite juos vandeniui nelaidžiu uždangalu. Svarbu! Mediena yra natūralus produktas, todėl ji gali išsiplėsti, susitraukti ar net suskilti. Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius, tai neišvengiamai sukelia įtrūkimus ir deformacijas. Antiseptikavimo, džiovinimo ir sandėliavimo metu kai kurios gaminio medinės dalys uždengiamos, sukraunant ant padėklo ar pakuotės, kitos gali būti veikiamos šviesos. Ant gaminio paviršiaus gali atsirasti šiurkščių dėmių. Nepaisant kruopštaus obliavimo, neįmanoma išvengti kai kurių šiurkščių dėmių. Priklausomai nuo medienos rūšies, šios šiurkščios dėmės daugiausia atsiranda aplink šakas ir galuose. Pasirinktoje medienoje gali būti šakų.
Šakos yra apvalios, ovalios arba netaisyklingos formos, kietos ir tamsios spalvos. Mediena reaguoja į drėgmės pokyčius - keičiasi jos tūris. Esant sausoms oro sąlygoms ji gali susitraukti, o drėgnoms - išsiplėsti. Šios medienos savybės neišvengiamos. Spygliuočių medienoje yra sakų maišelių. Dėl saulės spindulių poveikio, sakai, iš šviežios medienos, pasišalina per pirmuosius gaminio naudojimo metus. Lipnūs sakai gali kristalizuotis ant medžio paviršiaus ir įgauti gelsvą spalvą. Patarimas: sakus lengva pašalinti standžiu šepečiu ar glaistu. Antiseptikavimo metu mediena žaliai nuspalvinama vario turinčiu konservantu. Vietose, kuriose yra sakų, yra ypač matoma žalių dėmių ir druskos kristalų formavimosi vieta. Tai būdinga ir pasitaiko su visa antiseptikuota mediena. Po kelių savaičių nuo saulės poveikio tai išnyks savaime. Kol medžiai dar miške, maži vikšrai geria jų sultis. Medienos gaminys gali turėti atplaišų. Visų rūšių mediena po tam tikro laiko pakeičia spalvą. Eglė/pušis yra medžiai, kurių spalva vidutiniškai pasikeičia šiek tiek greičiau, palyginti su kitomis medžių rūšimis. Kuomet eglės mediena turi sąlytį su drėgme ir metaliniais jungiamaisiais elementais, gali pajuoduoti. Paviršines dėmes galima supainioti su grybais, tačiau, laimei, jas lengva šlifuoti ir valyti. Patarimas: dėmę galite apdoroti ir specialiu vandeniu. Didžiausias leistinas plyšių ilgis galuose - nesiekiantis vienkartinio lentos pločio. Lentos su iškrentančiomis šakomis yra rūšiuojamos gamybos proceso metu. Tokie atvejai gali atsirasti vėlesnio apdorojimo metu, tad keletas tokių šakų yra leistinos (bet ne daugiau nei 5 proc. Galimi, jei neviršijama 15 proc. Šakos, sudarančios iki 20 proc. Neleistinos gamybos proceso metu, bet keletas gali atsirasti vėliau, tačiau jos negali viršyti 5 proc. Galimi 30 proc. gerosios lentos pusės, bet ne daugiau 0,5 mm lentos pločio ir ne daugiau nei 15 proc. Max. ilgis 50 mm, max. 4 vietose vienoje lentoje.
Mediena yra viena iš pagrindinių statybinių medžiagų, naudojama daugelį amžių. Tačiau norint, kad mediena būtų patvari ir tinkama įvairioms paskirtims, ji turi būti tinkamai paruošta. Vienas svarbiausių procesų, kuris užtikrina medienos kokybę, yra džiovinimas. Kas yra džiovinta mediena? Tai mediena, kuri yra apdorojama siekiant sumažinti jos drėgmės kiekį iki optimalaus lygio. Šis procesas atliekamas moderniose džiovyklose, kur mediena yra išdžiovinama iki 8-10% drėgnumo, šis procesas padaro ją tvirtesnę ir atsparesnę puvimui bei pelėsiui.
Medienos džiovinimo procesas gali skirtis priklausomai nuo medžio rūšies ir galutinės paskirties. Džiovinimo metu mediena yra laikoma kontrolluojamoje aplinkoje, kur temperatūra, drėgmė ir oro srautas yra kruopščiai reguliuojami. Tai padeda užtikrinti, kad mediena neprarastų savo struktūrinio vientisumo, išvengtų deformacijos ir išlaikytų savo tvirtumą.
Ką galima pagaminti iš džiovintos medienos? Džiovinta mediena yra plačiai naudojama įvairiose srityse. Štai keletas dažniausių panaudojimo būdų: Statyba, Baldai, Apdaila, Interjero elementai.
- Statyba: karkasai, stogai, grindys ir kt.
- Baldai: tvirti, stabilūs gaminiai iš džiovintos medienos.
- Apdaila: sienos, lubos, grindys.
- Interjero elementai: durys, langai, laiptai.
Džiovintos medienos privalumai: Atsparumas puvimui ir pelėsiui, Stabilumas, Lengvesnis apdirbimas, Ilgaamžiškumas.
Didžiausia kaina susijusi su džiovinimo procesu ir įranga, tačiau investicija atsiperka ilguoju laikotarpiu dėl kokybės ir ilgaamžiškumo. Mediena yra gamtos dovana, o Termomediena - išskirtinis produktas, kuris dar labiau išryškina savybes, kai siekiama atsparumo temperatūrų ir drėgmei.
Termomediena: privalumai, panaudojimas ir ekologinis poveikis
Termomediena - tai specialiai modifikuota mediena, kuri pasižymi išskirtu stabilumu, mažesniu drėgnumu ir atsparumu puvimui. Jos gamyba - moksliniu pagrindu grindžiama pramoninė medienos modifikavimo technologija, kurios paklausa augo pastaraisiais metais. Termomediena neprilygstama ten, kur reikia atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, todėl idealiai tinka pastatų apkalimui, terasoms, balkonams, tvoroms ir pirtims.
Termomediena pasižymi švelnia tekstūra, maloniu kvapu ir sodria ruda spalva, persmelkusia medį iki pat šerdies. Kuo aukštesnė apdorojimo temperatūra, tuo tamsesnė spalva. Geresnė termoizoliacija: termomediena praleidžia 20-25% mažiau šilumos nei paprasta pušies ar eglės mediena. Lietuvos tyrimų duomenys (VTT) rodo, kad termiškai apdorotos pušies šilumos laidumo koeficientas yra 0.099 W/mK, o paprastos, neapdorotos pušies - 0.12 W/mK.
Lengva prižiūrėti: termomediena pašalina sakus, todėl ji „nebeašaroja“. Dėl natūralaus ilgaamžiškumo (II tvarumo klasė), termomedieną galima palikti nedengtą jokiais apsauginiais priemonėmis. Termomedienoje nėra sakų ir formaldehidų. Be to, saprotrofiniai grybai pradeda daugintis tik tada, kai santykinė medienos drėgmė viršija 20%, o termomedienai taip niekada nenutinka. Tai milžiniškai įtakoja ilgaamžiškumą. Termomediena laikoma labai tvari ir ilgaamže.
Jos tarnavimo laikas lauke - ilgokas: terasinės lentos gali tarnauti apie 15-20 metų, termomedienos dailylentės - daugiau nei trisdešimt metų. Degumo atžvilgiu pagal Europos Komisijos klasifikaciją termomediena priskiriama D-s2-d0 klasei.
Augdami medžiai sugeria ir įrašo didelius anglies dvideginio kiekius, todėl ši gamtinė žaliava turi teigiamą poveikį aplinkai. Net nupjauta termomediena išlieka anglies saugykla dešimtmečius. Dėl savo savybių ji yra ypatingai paklausi gamybos sektoriuje - ji siūlo tvarų, patvarų ir estetiškai patrauklų sprendimą.