Požeminis elektros energijos kabelis yra saugesnis ir patikimesnis energijos perdavimo būdas nei oro linijos, kurias dažnai pažeidžia gamtos stichijos. Be to, urbanizuotoje teritorijoje požeminiai kabeliai netrukdo kelių tiesimui, statybai, vizualiai nematomi ir negadina kraštovaizdžio. Dideliuose objektuose ir dideliais atstumais požeminiai kabeliai klojami mechanizuotai, traukimo, stūmimo arba įarimo/plūgo būdu.
Numatoma požeminio kabelio tiesimo linija pažymima žemės paviršiuje ir pagal ją kasama tranšėja. Kabelio gylis po žeme priklauso nuo kabelio įtampos, jo tiesimo vietos. 6-10 kV įtampos kabelio įvadui į pastatą iki 5 m ilgio atstumu tranšėjos gylis privalo būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Po gatve ar keliu iki 35 kV įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame gylyje nei reglamentuoja kelių techniniai reglamentai (dažniausiai tai 1,5 m). Iškasus numatyto gylio tranšėją, jos dugne supilamas smėlio sluoksnis, kuris apsaugo kabelį nuo įmirkimo, jei gruntas drėgnas. 110-400 kV įtampos kabeliams turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m. Paklotas kabelis užpilamas maždaug 10 cm storio smėlio sluoksniu. Jei į tą pačią tranšėją reikia pakloti kelias kabelių linijas, tarpas tarp jų yra apie 30 cm, kad gedimas viename kelyje nepažeistų gretimo.
< tagimg>Požeminio kabelio tranšėjos brėžinys gofruoto vamzdžio apsaugaiŽemės darbai atliekami vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“. Jei darbai vykdomi už sklypo ribų, leidimus žemės darbams vykdyti išduoda miesto ar savivaldybės. Pagal instaliacijos vietą kabeliai skirstomi į oro linijų, požeminius, povandeninius, potinkinius; dalis kabelių yra universalūs, pritaikytų naudoti lauke, viduje ir po žeme.
Kabelių tipai, gyslos ir pasirinkimo kriterijai
Požeminiams kabeliams naudojami žemos įtampos kabeliai (0,6-1 kV), vidutinės (iki 42 kV) ir aukštos įtampos kabeliai (nuo 52 kV). Vienfazis lauko kabelis paprastai turi 2-3 gyslas, trifazis - 4-5. Laidininkų medžiagos dažniausiai yra aliuminis arba varis. Aliumininiai laidininkai pigesni, bet trumpesnio ilgaamžiškumo; variniai laidininkai ilgaamžiškesni ir geresnės užkaitimo charakteristikos. Pasirinkimas priklauso nuo kabelio ilgio ir galutinio tikslo, dažnai ilgesniuose linijose pasirenkama vario alternatyva, o trumpesniuose - aliuminis.
Kabelio skerspjūvis turi būti suderintas su maksimalia apkrova ir atstumu; rekomenduojama užsisakyti šiek tiek didesnį skerspjūvį ateities galimoms didesnėms galios poreikiams. Degumo klasė (Euroklasė) svarbi viešiesiems objektams ir evakuacijai. Pavyzdžiui, evakuacijos keliams rekomenduojama ne žemesnė kaip Cca klasė. Montavimo aplinka ir atitiktis reglamentams yra būtini norint užtikrinti saugų eksploatavimą ir teisėtumą.
Nuo 2017 metų įrenginiai, skirti, pavyzdžiui, buitinei instaliacijai lauke, gali būti atviri arba paslėpti. Mediniame name svarbu naudoti behalogeninius kabelius, kurie degimo metu neišskiria daug dūmų ir nuodingų išskyrų, palyginti su PVC. Visgi ant kitų paviršių laidininkai ir kabeliai turi būti įrengiami pagal zoninę išdėstąją instaliaciją (instaliacijos zonose).
Izoliacija, išorinis apvalkalas ir aikštelių žymėjimas
Kabelio izoliacija - medžiaga, dengusi laidininkus; išorinis apvalkalas - danga, sauganti nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų. Išorinės dangos gali būti guminės, PVC, PE ar kitų plastikų. XLPE izoliacija toleruoja aukštesnes temperatūras (iki +90 °C) ir didesnį tąsumą, tuo tarpu PVC - iki +65…+70 °C. Darbinė temperatūra turi būti laikomasi siekiant išvengti gedimų. XLPE turi geresnes mechanines ir temperatūrines charakteristikas, o trumpųjų jungimų metu gali atlaikyti iki +250 °C laiką vienai sekunde, palyginti su PVC iki +160 °C. Abu tipai turi atitikti LST HD 603 arba LST HD 604 standartus.
Žemųjų kainų kabeliai dažnai neturi aiškaus standarto nurodyto; todėl svarbu, kad viso kabelio technologinis gamybos standartas būtų nurodytas techniniame aprašyme ar deklaracijoje, ypač kai ateina į aukštesnes apkrovas. „Prysmian Group" CableApp programa padeda rinktis tinkamą kabelio skerspjūvį, įvertinti aplinkosauginius aspektus ir energijos sąnaudas. Programa įveda kabelio srovę arba galią bei atsižvelgia į įtampos tipą. Taip pat galima įvertinti nuostolius ir CO2 emisijas.
Veiklos tikslai, instaliacijos rūšys ir įrengimo procesuose taikomi principai
viskas apie kabelių įžeminimą, klojimą po žeme ir gofra - gofruotų vamzdžių pasirinkimą - pagrindiniai elemento, kuriuos reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. Gofruotų vamzdžių (LST EN 61386-24) pasirinkimas priklauso nuo mechaninio atsparumo ir aplinkos sąlygų. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad lauko instaliacijai skirtos gofruotos vamzdžio spalva gali būti kitos, svarbu patikrinti paskirtį, atsparumą smūgiams ir drėgmei. Lauko vamzdžiai turėtų būti atsparūs ne mažiau kaip 450 N/5 cm (priklauso nuo kabelio vietos ir apkrovų), o po važiuojamosios dalies - 750 N/5 cm. Vamzdžių atsparumo smūgiams klasė turėtų būti ne žemesnė kaip N (L Light klasė yra nerekomenduojama).
Vienos linijos kabeliams rekomenduojama naudoti 20-30% papildomą skerspjūvį, nes ateityje gali prireikti didesnės galios. Lauko instaliacijai laido vamzdžiai gaminami iš polipropileno arba sutankinto polietileno; šaltuoju metų laiku venkite PVC vamzdžių, nes jie tampa trapūs.
Instaliacijos reikalavimai Lietuvoje apima: atstumas nuo pastato ir medžių iki tranšėjos ribų, tranšėjos įrengimo gylis, smėlio pagalvėlės sluoksniai, pradinis kabelio nuolydis ir įterpimas į plastikinius vamzdžius. Pirmiausia tranšėjos vieta pažymima, laikantis apsaugos zonų, tada iškasama tranšėja; jos gylis priklauso nuo žemės, aplinkos ir kabelio įtampos. Gylis dažnai turi būti 0,8-1,1 m priklausomai nuo žemės įdirbimo pobūdžio. Dugnas išlygintas, pilamas 10 cm smėlio sluoksnis, kabelis įveriamas į nedegų plastikini vamzdį ir užpildomas 10 cm švaraus smėlio sluoksniu. Tranšėjos užpylimas atliekamas su atitinkama žeme, kad kabelis būtų apsaugotas nuo pažeidimų.
Gofruotos vamzdžių ir išorinės instaliacijos praktiškumas
Gofruoti vamzdžiai ir lygūs vamzdžiai parenkami pagal LST EN 61386-24, jie gali būti skirtingų spalvų ir skersmenų. Reikėtų įvertinti mechaninį atsparumą - outdoor aplinkai rekomenduojama minimali atsparumo klasė N; važiuojamose vietose - didesnis atsparumas. PVC vamzdžiai šaltyje gali tapti trapūs, todėl rekomenduojama vengti jų lauke. Išorinė instaliacija (lauko instaliacija) - elektros instaliacijos tinklas taip pat turi būti įrengtas laikantis visų saugumo reikalavimų.
Prieš pradedant kasti tranšėją, būtina parengti dokumentaciją: projektą, leidimus, trasos išplanavimą. Tranšėjos įrengimas, kabelių klijavimas į gofruotus vamzdžius, užpildymas smėliu ir danga - tai raktiniai žingsniai užtikrinant kokybišką instaliaciją. Tolesniuose etapuose atliekami izoliacijos matavimai ir dokumentų parinkimas, kol kabelis įteisintas naudoti.
Kaip montuoti kelių kabelių tranzitą (MCT) – „Roxtec S“ rėmo montavimas #MCT #Kabelių sandarinimo sistema
Kabelio žymėjimas, jungtys ir įrengimo praktika
Fazinis laidininkas (L) - ruda, raudona arba juoda spalva; nulinis laidininkas - mėlyna; trifazis: L1 - ruda, L2 - juoda, L3 - pilka, nulinis - mėlyna, įžeminimas - geltonai žalia. Dažnai namų projektų metu kyla klausimas: ar požeminiam kabeliui reikalingas apsauginis vamzdis ar gofra? Taip, apsauginis vamzdis yra būtinas dėl mechaninių pažeidimų ir aplinkos poveikio, ypač kai kabeliai keliami po žeme. Gofruoti vamzdžiai ir lygūs vamzdžiai parenkami pagal LST EN 61386-24, jie gali būti įvairių spalvų ir skersmenų, o lauko vamzdžių spalvos gali skirtis.
Mediniai namai reikalauja ypatingo dėmesio - laidai ir kabeliai turi būti įrengiami instaliacijos zonose, o jų perėjos per sienas ar pertvaras turi būti lengvai keičiamos. Perėjose tarp ertmių, vamzdžių ir lovių būtina užsandarinti nedegiosiomis medžiagomis, kad užkirsti kelią vandens patekimo ir ugnies plitimui. Tarp laido ir vamzdžio tarpų patartina palikti nedidelius tarpus, o jeigu laidai pereina iš sauso į šlapią patalpą, būti atskiruose izoliaciniuose vamzdžiuose. Kitas svarbus aspektas - tinkamas kabelių išdėstymas loviuose, kai vedami keli sluoksniai, laikantis apkrovos reikalavimų.
Kad užtikrinti saugumą ir patikimumą, būtina laikytis vizualinių ir techninių patikrinimų: sujungimų kokybė, jų atsparumas korozijai, patikimumas, atitikimas projekto reikalavimams. Jungiant laidus galima naudoti srieginius sujungimus arba modernias spyruoklines jungtis; laikyti čia reikia, kad kontaktas būtų stabilus. Vamzdžių ir lovių sandarumą reikia užtikrinti, o šviestuvų ir jungiklių vietos parenkamos ergonomiškai: jungiklius patogiausia įrengti 90 cm aukštyje nuo grindų, kištukiniai lizdai - 30 cm aukštyje nuo grindų, o virtuvėje - virš stalviršio.
Praktiniai patarimai projektuotojams ir rangovams
- Įsitikinkite, kad turite aiškų statinio ir tinklo projektą, suderintus leidimus ir tinkamus trasos išplanavimus.
- Rinkitės kabelius su aiškiu ES standartų atitikties pažymėjimu; venkite pigesnių, bet netiksliai nurodytų kabelių.
- Prieš klojant, atlikite žemės darbų saugos patikrinimus, įskaitant gylio, gylio įdėklų ir apsaugos juostų parinkimą.
- Užtikrinkite, kad tranšėjos dugnas būtų lygus ir su 10 cm smėlio sluoksniu; į kabelį įvyniojamoms movoms uždėkite 10-15 cm sluoksnį smėlio ar žvyro.
- Po įrengimo pateikite visus testavimo aktus, matavimus ir dokumentaciją, kad kabelis būtų pripažintas tinkamu naudoti.
- Atliekant renovaciją ar naują įrengimą, naudokitės profesionalių rangovų paslaugomis; teisiškai atsakingas rangovas privalo pateikti visus reikalingus dokumentus ir užtikrinti atitikimą teisės aktų reikalavimams.
Instaliacijos reikalavimai gyvenamiesiems namams ir viešoms erdvėms
Gyvenamosiose ir administracinėse patalpose jungiamųjų ir šakojimosi vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima jas lengvai pakeisti. Horizontalios instaliacijos zonos plotis - 30 cm, vertikalios - 20 cm. Horizontali zonos prasideda 15 cm nuo lubų ir 15 cm nuo grindų; verticalios - 10 cm nuo langų ir durų kraštų bei 10 cm nuo kampų. Jungikliai ir lizdai turi būti įrengti instaliacijos zonose. Tiesiant instaliaciją šalia drėgnų ar garų sąlygų turi būti naudojami atsparūs korozijai ir ugniai atsparūs kabeliai; rekomenduojama naudoti behalogeninius kabelius, ypač visuomeninėse patalpose ar požeminiuose perėjose.
Kai įrengiama nauja instaliacija, svarbu apytiksliai įvertinti būsimas apkrovas: didesnės nei 2-3 kW viename ruože nerekomenduojama jungti. Priklausomai nuo įrenginių išdėstymo, gali keistis saugiklių ir laidų parametrai bei instaliacijos schema. Vonioje būtina atlikti papildomą potencialų suvienodinimą; papildomam potencialų suvienodinimui naudojamas varinis laidas ne plonesnis kaip 4 mm². Skydelis turi būti įrengtas kuo arčiau didžiausios apkrovos vietos, o laidus iki įrangos tiesti vertikaliai ar stačiu kampu nuo lubų ar grindų.