Perforuotas gofruotas (rifliuotas) plastikinis drenažo vamzdis gali būti tik perforuotas be filtro arba įvilktas į geotekstilės ar kokosinę medžiagą. Plastikinis drenažo vamzdis su kokoso pluošto filtru dengia visą vandens įsiurbimo paviršių, tuo pačiu filtrą apsaugodamas nuo kauptis šlamui ir didindamas įsiurbimo pajėgumą. Geotekstilė - pralaidus vandeniui audinys, naudojamas atskirti skirtingus medžiagų sluoksnius įrengiant drenažus ar kelių pagrindus. Drenažinis vamzdis be filtro tinka visoms dirvoms, išskyrus durpingas ir geležin.
Nemaža dalis žmonių įrenginėdami kiemą susiduria su perteklinio vandens problema. Vandens šaltiniai gali būti gruntiniai, lietaus ar kanalizacijos nebuvimo. Besikaupdami kieme jie sukelia nemažai problemų. Skėstina problema molingų sklypų savininkams - drenažas būtinas siekiant išvengti užpylimų, šlapios vejos ir įtrūkimų pamatose.
Drenažo sistemos tikslas ir pagrindiniai elementai
Drenažinė sistema yra tam tikro objekto nusausinimas, kai juo pašalinamas paviršinio ar požeminio vandens pertekliai. Drenažinės sistemos elementai: drenavimo sluoksnis (žvyras, skalda), drenažo vamzdžiai (drenos), filtrai ir kontroliniai šuliniai. Šie komponentai užtikrina vandens surinkimą, nuvedimą ir filtravimą, apsaugant vamzdyną nuo užsikimšimo.
Tipo drenažo vamzdžiai ir jų filtravimo sprendimai
Perforuoti drenų vamzdžiai vandenį nukreipia į rinktuvus (kolektorius). Periferinio tipo filtrai užtikrina nuosėdų sulaikymą: geotekstilė ir kokoso pluoštas. Dažnai projektuose įtraukiami kontroliniai šuliniai iš PVC arba gelžbetonio - jų tikslas stebėti ir praplauti drenažą. Paprastam kiemui pakanka PVC šulinių. Jei reikia išplėsti sistemos veikimą, gali būti įrengiami papildomi šuliniai ir trinkelės (du ar daugiau).
Filtrų pasirinkimas: geotekstilė, kokoso pluoštas ar be filtro?
Filtrų pasirinkimas priklauso nuo grunto tipo ir įrengimo būdo. Kokoso pluoštas yra natūralus pluoštas, kuris laikui bėgant suyra, todėl laikui draudžia nuosėdas patekti į vamzdžius, bet turi trumpesnį gyvavimo laiką. Geotekstilė - sintetinis pluoštas, kurio gyvavimo laikas keliolika metų. Jei gruntas molingas ir tranšėja užpilama skaldos ar žvyro sluoksniu, dažnai rekomenduojama naudoti geotekstilės filtrą. Jei gruntas yra molingas ir tranšėjos užpilduose nėra skaldos, efektyvus variantas - kokoso filtras. Smėlingam gruntui dažnai pakanka filtruoti su geotekstilės filtru arba be filtro, tačiau tranšėja visada turi būti su geotekstilė.
Tranšėjos paruošimas ir hidroloiginiai reikalavimai
Patogiausia naudoti 2 m pločio geotekstilę storio apie 100 g. Tranšėja kasama 50-100 cm gylyje ir apie 50 cm pločiu. Nuolydis drenažo vamzdžiams turėtų būti 0,3-0,5% (arba 3-5 mm vienam ilgio metrui). Jei planuojama pajungti lietaus nuotekas nuo stogo, vamzdis turėtų būti 125-128 mm skersmens. Vamzdžiai klojami su nuolydžiu, užpildomi kalkėmis, o viršuje - filtruojančiu sluoksniu ir padenami gruntu.
Jungčių tipai ir jų naudojimas
Dažniausiai naudojami įvairūs jungčių būdai: srieginė jungtis, flanšinė jungtis, suvirinimas, spaustuvų jungtis, įvorė, suspaudimo jungtis, karšto lydalo jungtis, kištukinė jungtis ir kt. Tradiciniai jungtys dažnai naudojamos srieginiams vamzdžiams, o flanšinės jungtys tinkamos didesniems skersmeniams ir aplinkines sistemas, kur reikia lengvo išardymo. Suvirinimas tinka necinkuotiems plieniniams vamzdžiams ir didesniems skersmens vamzdynams. HDPE vamzdžiai jungiamai dažnai naudojami karšto lydalo suvirinimu, elektrofuziniu suvirinimu arba flanšinėmis jungtimis.
HDPE, PVC ir kitų medžiagų sujungimo principai
HDPE vamždžiai turi kelis sujungimo būdus: karšto lydalo suvirinimas, elektrofuzinis suvirinimas, elastomeriniai sandarinimo žiai, flanšinės jungtys. PVC drenažo jungiamosios detalės pasižymi lengvu montavimu: lankstus tarpusavyje sujungiamas jungtis, siuvinėjimas tirpikliu arba tarpikliais; yra rinktinių komplektų, kurie palengvina montavimą. PVC jungiamųjų detalių stiprumas, universalumas ir ekologiškas aspektas daro jas populiarias tiek profesionalams, tiek „pasidaryk pats“ entuziastams. Be to, PVC montavimas sujungia komponentus greitai ir su mažesne rizika klaidų nei tradiciniai metodai (sriegimas ar suvirinimas).
Mišrios drenavimos situacijos ir grunto specifika
Molio dirvožemio drenavimas yra sudėtingesnis. Reikia papildomų filtrų, tankesnio vamzdynų išdėstymo ir papildomos paviršiaus vandens surinkimo sistemos. Drenažas molyje gali reikalauti 8-15 m drenų atstumo tarp drenažinių elementų, o paprastose sąlygose šie atstumai gali būti 20-30 m. Prieš pradedant kasinėjimo darbus svarbu pažymėti inžinerinius tinklus ir suderinti darbus su dirvožemio ypatybėmis. Drėgnose molio dirvose būtina įrengti papildomus filtrus ir įrengti paviršinio vandens surinkimo sprendimus.
Žingsniai įrengiant drenažo sistemą
- Sklypo analizė, hidrogeologiniai tyrimai ir projekto sudarymas; nustatomas aukščiausias ir žemiausias taškas, vandens nuvedimo kryptis.
- Tranšėjų kasimas ir drenažo vamzdžių klojimas su nuolydžiu 0,003-0,01 m/m; naudojama perforuota dreninė sistema, apvyniota geotekstile ar kokoso pluoštu.
- Filtruojančių medžiagų užpildymas: žvyras, skalda, smėlis; tranšėjos užpildymas ir pamatas užlygintas.
- Įrengti vandens surinkimo šulinius, įrengti rinktuvą (kolektorių) ir surinkti vandeniui; įstatyti filtrus; užpildyti sufozijos mišiniais.
- Atlikti testinį vandens nubėgimą, patikrinti nuolydžius ir tvirtinimus, užbaigti įrengimą ir užžeminti tranšėjas.
Geros praktikos: laikykitės nuolydžio ir užpildymo užtikrinimo, venkite maišyti smėlį su natūraliu gruntu, naudokite tinkamas filtravimo medžiagas ir nekontroliuokite kanalizacijos šulinių išleidimo į kaimynų sklypą be teisės aktų pagrindo.
Kainos ir priežiūra
Giluminio drenažo įrengimas Lietuvoje paprastai kainuoja nuo 20-40 €/m, paviršinio - nuo 15 €/m (kaitinimas gali svyruoti priklausomai nuo vietovės, grunto tipo, šulinių skaičiaus ir pasirinkto vamzdžio skersmens). Svarbu numatyti drenažo gylį (paprastai iki pamato apačios arba žemiau molingose dirvose), nuolydį ir filtravimo sluoksnius.
Profesionalūs patarimai: suplanuokite drenažą kartu su sklypo lyginimo darbais, nukreipkite lietaus vandenį į laistymo vandenų talpą, reguliariai atlikite šulinio valymą ir praplovimą kas 3-5 metus. Drenažo sistemos priežiūra yra būtina tam, kad ji tarnautų dešimtmečius.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar drenažas būtinas kiekviename sklype? Ne, kai sklypas yra aukštoje vietoje ir gruntinis vanduo yra giliau.
- Kokie klaidų dažniausiai pasitaiko įrengiant drenažą? Netinkamas nuolydis, vamzdžių be filtro naudojimas, per mažas gylis, vandens pertekliaus nukreipimas į kaimynų sklypą.
Kitas kontekstualus turinys: praktiniai patarimai įrengiant kiemo drenažą
Kai sklype yra molingas gruntas, būtina įtraukti papildomus filtrus ir naudoti tankesnį vamzdį su geotekstilės filtru. Smėlingam dirvožemiui galima rinktis vamzdžius su filtru arba be filtro, tačiau tranšėja privalo būti su geotekstilė. Drenažo gylis: į pamato gilumą arba dar giliau molyje. Aplinka turi būti įrengta sistemingai, kad vanduo galėtų natūraliai tekėti į rinktuvus ir toliau į šulinius ar tvenkinius. Išimties atveju galima naudoti sugertinės talpyklas ar lėkštas šachtas.
Dažniausiai naudojamos jungimo technologijos: santrauka
- Srieginės jungtys - tradicinis metodas mažesniems vamzdžiams, ypač plieniniams ir keraminiams.
- Flanšinės jungtys - didesniems skersmenims, lengva išardyti dalis su vožtuvais, matuokliais ir t.t.
- Suvirinimas - tinkamas plastikiniams vamzdžiams pinigų labiau įgyvendinamas:
- Griovelio jungtis - didelėms sistemoms, ypač laikantis skirtingų diametrų vamzdžių.
- HDPE - karšto lydalo suvirinimas, elektrofuzinis suvirinimas ir flanšinės jungtys.
- PVC - lengvas montavimas, rinktiniai komplektai, mažesnė klaidų tikimybė ir didelis universalumas.
Rekomendacijos drenažo įrengėjams
Renkantis drenažo vamzdžius ir jungtis, įvertinkite grunto savybes, vandens kiekį metų sezoniškai ir numatytą šulinio vietą. Tinkamai suprojektuota sistema efektyviai pašalina vandens perteklį ir apsaugo pamatus bei veją, o įrengus saugos sprendimus - užtikrina ilgaamžiškumą ir komfortą naudotojams.