Dirvožemio purvas ant asfalto: priežastys ir sprendimai

Dirvožemio purvas ant asfalto - tai dažna problema, su kuria susiduriama tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose. Šis reiškinys ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir gali kelti pavojų eismo dalyviams, ypač šlapiu oru, kai purvas tampa slidžiu.

Prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėta taikyti neariamoji žemės dirbimo sistema, kuri pastaruoju metu tampa vis populiaresnė stambesniuose ūkiuose. Pagrindinės jos populiarumo priežastys - degalų sąnaudų, žemės dirbimo laiko taupymas ir technikos tausojimas. Tačiau gamybinė patirtis rodo, kad neariamoji žemdirbystė pasiteisina ne visose dirvose.

Vykdant projektą „Dirvos derlingumą išsaugančių maistinių ir pašarinių žemės ūkio augalų moksliškai pagrįstų auginimo technologijų diegimas ūkiuose" nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Rytų Lietuvos kalvoto reljefo priemolio dirvoje Kupiškio rajone buvo atliktas bandymas. Jam skirtas 5 ha plotas, kuriame įrengtas šešių skirtingų žemės dirbimo sistemų palyginimo bandymas.

Įvairios žemės dirbimo sistemos ir jų poveikis dirvožemiui

Bandyme buvo lyginamos šios žemės dirbimo sistemos:

• Seklus (apie 10 cm gyliu) dirvos skutimas Väderstad Top Down 500 purentuvu.
• Gilus (apie 30 cm gyliu) dirvos purenimas Väderstad Top Down purentuvu.
• Seklus (apie 10 cm gyliu) dirvos skutimas lėkštinėmis akėčiomis Kuhn Discover XM.
• Po savaitės atliktas gilus (30-35 cm gyliu) purenimas įmonėje „Laumetris" pagamintu gilaus purenimo purentuvu GPL-3.
• Gilus (20-22 cm gyliu) dirvos arimas 7 korpusų Kuhn verčiamuoju plūgu, po savaitės atliktas seklus priešsėjinis kultivavimas.
• Tiesioginė sėja į nedirbtą ražieną.

Žemės dirbimo būdų palyginamuosiuose laukeliuose pasėti žieminiai rapsai Sunday. Priešsėlis - žieminiai kviečiai. Rapsai pasėti 2010-08-09. Sėklos norma - 3,5 kg/ha.

Lauko dirvožemio granuliometrinė sudėtis, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo įvairi. Atlikus dirvožemio agrocheminę analizę nustatyta, kad bandymo laukelių dirvožemis buvo vidutinio fosforingumo (judriojo P2O5 kiekis armenyje siekė 162-189 mg/kg dirvožemio) bei didelio kalingumo (judriojo K2O kiekis armenyje siekė 146-254 mg/kg dirvožemio). Armens pH buvo artimas neutraliam (6,6-7,3).

Dirvožemio kietumas yra viena svarbiausių jo fizikinių savybių, apibendrintai nusakanti bendrą dirvožemio fizinę būklę. Nustatyta, kad kritinis kietumas, kuris labai apsunkina augalų šaknų augimą, yra 1,5 MPa. Tyrimai parodė, kad pasėjus žieminius rapsus, kritinis dirvožemio kietumas buvo nustatytas jau 15 cm dirvos gylyje, t. y. tokiame gylyje ir taikyta tiesioginė rapsų sėja į nedirbtą ražieną.

Šį pavasarį po šaltos su giliu pašalu žiemos dirvožemio kietumas visuose variantuose nustatytas labai panašus. Žiemos pašalas supureno dirvą ir kritinis kietumas nustatytas 25-30 cm dirvožemio sluoksnyje.

Tyrimai parodė, kad gilus (apie 30 cm gyliu) dirvų purenimas rudenį (1-3 variantai), priešingai nei arimas 20 cm gyliu (4 variantas), drėgmės kiekio dirvožemyje nedidina, bet yra gera dirvų sausinimo priemonė. Abu gilaus purenimo padargai (Top Down ir GPL-3) gerai atliko savo darbą - sausino dirvą, tad ir drėgmės kiekis dirvoje buvo mažiausias. Kur kas daugiau drėgmės buvo sukaupta dirvoje, kuri buvo arta. Didžiausias drėgmės kiekis nustatytas dirvoje, kurioje sėta tiesiai į ražieną.

Natūralus dirvožemis skirstomas į tris fazes: kietąją, sudarytą iš mineralinių dalelių ir organinės medžiagos; skystąją - iš vandens su jame ištirpusiais cheminių elementų jonais (dirvožemio tirpalais); bei dujinę, kurią sudaro dirvožemio oras. Vidutinio sunkumo dirvožemį sudarančių fazių tūrinė sudėtis laikoma optimalia žemės ūkio augalams auginti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kietoji dirvožemio fazė sudaro 50%. Poroms tenka taip pat 50% viso dirvožemio tūrio. Dirvožemio vanduo ir oras užima po 25% porų tūrio. Smėlio dirvožemių bendras poringumas siekia 35-50%, o sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemių šis rodiklis būna 40-60%.

Tyrimai parodė, kad pavasarį 5-10 cm dirvožemio sluoksnyje buvo ypač didelis (53-58%) bendrasis poringumas, kuris nustatytas rudenį giliai supurentose dirvose. Mažėjant purenimo intensyvumui, poringumas mažėjo. Tiesioginės sėjos laukeliuose bendrasis poringumas sumažėjo iki 41% 25-30 cm dirvožemio sluoksnyje. Didžiausias (40-47%) bendrasis poringumas išliko giliai purentoje dirvoje. Tiesioginės sėjos dirvoje jis sumažėjo iki 33%.

Šiame bandyme buvo nustatytas ne tik bendrasis dirvožemio poringumas, bet ir atskirų dydžių porų kiekis skirtingose žemės dirbimo sistemose. Dirvožemyje esančios poros pagal savo dydį skirstomos į: mikroporas (jų skersmuo <0,2 µm), mezoporas (skersmuo 0,2-30 µm) ir makroporas (skersmuo >30 µm).

Augalai negali įsisavinti vandens, kuris randasi mažesnio kaip 0,2 µm skersmens dirvožemio porose. Labai trumpai augalai gali įsisavinti vandenį, esantį porose, kurių skersmuo >30 µm. Tai vadinamosios drenažinės dirvožemio poros, kuriomis vanduo greitai juda žemyn į gilesnius jo sluoksnius. Kuo daugiau dirvožemyje drenažinių porų, tuo jis bus sausesnis.

Tyrimai parodė, kad daugiausia mikroporų (10 ir 11 tūrio proc.) buvo giliai purenant dirvą (1-3 variantai). Giliai dirvą ariant (4 variantas) ir taikant ražieninę sėją (5 ir 6 variantai), minėtų porų kiekis buvo mažesnis ir siekė 6-7 proc. tūrio. Mezoporų kiekis, nepriklausomai nuo naudotos žemės dirbimo sistemos, buvo panašus. Skirtumai išryškėjo, vertinant makroporų kiekį skirtingose žemės dirbimo sistemose. Daugiausiai jų nustatyta giliai purentoje dirvoje.

Atlikti dirvožemio kvėpavimo tyrimai parodė, kad geriausiai dirvožemis kvėpavo, kai dirva buvo giliai supurenta. Mažesnio intensyvumo kvėpavimas buvo artoje dirvoje, o pats mažiausias - nedirbtoje dirvoje. Šis tyrimo rezultatas vertinamas dvejopai. Aplinkosaugos požiūriu, ražieninė sėja galėtų būti apibūdinama kaip pati draugiškiausia aplinkai, kadangi šiose dirvose išskirta mažiausiai anglies dvideginio į atmosferą.

Žieminiai rapsai nukulti liepos 26 dieną. Kadangi buvo labai nepalankios praėjusios žiemos meteorologinės sąlygos, dėl kurių rapsai prastai peržiemojo, sėklų derlingumas buvo mažesnis nei palankiais metais. Skirtingai įdirbtose dirvose subrendo skirtingas derlius.

Apibendrinus bandymo rezultatus, nustatyta, kad didžiausias rapsų sėklų derlingumas buvo rudenį sekliai (apie 10 cm gyliu) nuskutus ražieną lėkštinėmis akėčiomis, po savaitės dirvą giliai (30-35 cm gyliu) supurenus gilaus purenimo purentuvu GPL-3, o rapsus pasėjus sėjamąja John Deere A750. Šiek tiek mažesnis, bet labai panašus derlingumas (1,6-1,7 t/ha) gautas dirvą purenant Top Down purentuvu ir ją giliai suarus.

Projektas „Dirvos derlingumą išsaugančių maistinių ir pašarinių žemės ūkio augalų moksliškai pagrįstų auginimo technologijų diegimas ūkiuose" buvo vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą.

Sunkūs dirvožemiai ir jų dirbimo iššūkiai

Sunkiuose dirvožemiuose svarbi augalų auginimo technologijų dalis - itin imlus energijai žemės dirbimas. Sunkiuose priemoliuose žieminiams augalams, kurie mažiau jautrūs žemės dirbimo supaprastinimui nei vasariniai, anksčiau buvo rekomenduojama taikyti bearimį dirbimą, o vasariniams - tradicinį gilų arimą. Todėl reikia ieškoti racionalių sprendimų, kaip supaprastinti ir atpiginti sunkių žemių dirbimą ne tik žieminiams, bet ir vasariniams augalams.

LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje nuo 2006 m. stacionariame ilgalaikiame lauko bandyme, sunkaus priemolio dirvožemyje, tirti įvairaus intensyvumo pagrindinio žemės dirbimo būdai ir jų deriniai su papildomomis priemonėmis.

Tarpiniai pasėliai auginti, juos pasėjus tuoj po pagrindinių augalų nuėmimo ir įterpiant kaip žaliąją trąšą universaliuoju skutikliu rudenį arba paliekant mulčiui per žiemą visai be rudeninio žemės dirbimo. Gilus ir seklus arimas atliktas plūgu su pusiau sraigtinėmis verstuvėmis, o bearimis žemės dirbimas - universaliuoju skutikliu. Kalkių purvas įterptas bearimio dirbimo metu vieną kartą per sėjomainą. Visų augalų šiaudai susmulkinti ir, patręšus mineralinėmis azoto trąšomis (10 kg N vienai tonai šiaudų, išskyrus žirnius), įterpti į dirvą skutant ražienas. Nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naudoti cheminiai augalų apsaugos produktai.

Tyrimų antrajame etape (2011-2014 m.), tarpinių pasėlių mulčią paliekant žiemai visai be žemės dirbimo rudenį arba taikant bearimį žemės dirbimą ir seklų arimą, dirvožemio armens sluoksnis, ypač jo apatinė (15-25 cm) dalis, sutankėjo labiau nei ariant giliai. Tačiau taikant bearimį žemės dirbimą, dirvožemis mažiau nei giliai ariant sutankėjo poarmeniniame (25-35 cm) sluoksnyje. Dėl bearimio žemės dirbimo ar žemės visai nedirbant rudenį, dirvožemio struktūringumas dažniausiai prastėjo armens viršutiniame (0-15 cm) sluoksnyje ir vasariniams augalams paruoštoje sėklų guoliavietėje (0-5 cm). Kalkių purvo įterpimas kartu su bearimiu dirbimu padėjo išvengti dirvožemio viršutinio armens sluoksnio sutankėjimo ir struktūringumo suprastėjimo ar net pagerino dirvožemį pagal šiuos rodiklius.

Taikant bearimį dirbimą ar žemės visai nedirbant rudenį, armens viršutinis sluoksnis prieš žemės dirbimą pavasarį džiūvo lėčiau, t. y. fizinę brandą pasiekė 2-3 dienomis vėliau nei po gilaus arba seklaus arimo, tačiau greičiau nei ariant pradžiūvo armens apatinis sluoksnis. Žemės dirbimą supaprastinus, tuoj po vasarinių augalų sėjos viršutinis armens sluoksnis dažnai išlikdavo drėgnesnis, o apatinis - sausesnis. Tačiau pavasarį, po sėjos, ilgiau užsitęsus sausringam laikotarpiui, visas armuo išdžiūna labiau nei po gilaus arimo. Taikant bearimį dirbimą, daugiau drėgmės viršutiniame armens sluoksnyje išlieka po žieminių javų sėjos sausringu laikotarpiu.

Vasarininiai augalai dažniausiai prasčiau dygo dėl be žemės dirbimo žiemai palikto tarpinių pasėlių mulčio. Kai yra sausringas posėjinis laikotarpis, vasarinių augalų dygimą žymiai pagerino kalkių purvo naudojimas. Žieminių javų dygimui sausringu laikotarpiu bearimis dirbimas yra palankesnis už gilų arimą.

Didesnį piktžolių plitimą ir jų masės didėjimą vasarinių augalų pasėliuose labiausiai lėmė žiemai paliktas tarpinių pasėlių mulčias be žemės dirbimo rudenį. Taikant šį labiausiai supaprastintą žemės dirbimo būdą, daugiau išplito daugiamečių piktžolių, labiau didėjo piktžolių masė, ypač jas silpniau stelbiančiame žirnių pasėlyje. Dėl bearimio žemės dirbimo, palyginti su giliu arimu, žieminių kviečių pasėlyje mažėjo trumpaamžių piktžolių plitimas.

Vasarinių augalų derlius labiausiai sumažėjo tarpinius pasėlius paliekant mulčiui žiemai visai be žemės dirbimo rudenį. Jautriausi žemės dirbimo supaprastinimui augimo ir derėjimo atžvilgiu buvo žirniai. Vasarinių augalų jautrumas (pagal derlingumą) supaprastintam pagrindiniam sunkių žemių dirbimui didėjo taip: vasariniai rapsai → vasariniai miežiai → žirniai.

Kalkių purvo panaudojimas kartu su bearimiu dirbimu dažnai didino vasarinių ir žieminių augalų derlių, palyginti su vien tik bearimiu dirbimu. Seklaus arimo vasariniams ir bearimio žemės dirbimo žieminiams augalams derinimas pagal įtaką augalų produktyvumui beveik prilygo giliam arimui, taikytam auginant visus augalus.

Sunkiuose dirvožemiuose auginant bearimiam dirbimui jautresnius augalus ir siekiant išvengti derliaus nuostolių, žemės dirbimą galima supaprastinti derinant seklų arimą vasariniams ir bearimį dirbimą žieminiams augalams. Vengiant negatyvių bearimio žemės dirbimo pasekmių, tikslinga molingų dirvožemių struktūrą ir kitas fizikines savybes gerinti kalkinėmis medžiagomis. Todėl verta armens viršutiniame sluoksnyje periodiškai bearimio dirbimo metu įterpti iki 7,0 t/ha kalkių purvo. Auginant žieminius javus, racionalu taikyti bearimį žemės dirbimą.

Tarpiniuose pasėliuose augintų augalų derlius labai priklausė nuo meteorologinių sąlygų popjūtiniu laikotarpiu ir jų priešsėlio nuėmimo laiko. Esant drėgnam ir šiltam popjūtiniam laikotarpiui ir anksčiau nuėmus priešsėlį, gautas didesnis tarpinių pasėlių augalų derlius. Tarpinių pasėlių naudojimas žaliajai trąšai kartu su bearimiu dirbimu ar mulčiui visai be rudeninio žemės dirbimo yra reikšmingesnis aplinkosauginiu atžvilgiu. Toks tarpinių pasėlių naudojimas sumažina mineralinio azoto patekimą į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir aplinkos taršą. Tarpinius pasėlius įterpiant žaliajai trąšai bearimio dirbimo metu molingose dirvose, svarbu darbus atlikti, kai dirva yra tinkamos fizinės būklės.

Naujos technologijos dirvožemio purenimui

Arimas, žemės ūkyje, patiria didelius abrazyvinio dilimo nuostolius, kur įvairūs arimo įrankiai (kultivatoriai, noragėliai, plūgo noragai ir kt.) naudojami žolės kontrolei bei sėklos guolio paruošimui. ES palaiko neariminę technologiją, kurioje naudojami dirvos purentuvai praskiria dirvą. Dirvos įdirbimo metu, dirvos purentuvo forma ženkliai įtakoja energijos sąnaudas.

Šis projektas siūlo naują strategiją, perkeliant laivų konstrukcijos žinias, spręsti žemės įdirbimo problemas. Ne naujiena, kad laivų konstrukcija naudoja ovalų pleištą, kuris 12-15% sumažina degalų sąnaudas bei hidrodinaminį pasipriešinimą, pagerina panardinimo fenomeną. Dėl panardinimo fenomeno, ovalios formos pleištas gali būti panaudotas konstruojant žemės dirbimo mašinas. Laivo ovalaus pleišto idėja gimė seniai, tačiau nepasiekė detalios analizės ir bandymo stadijos. Tyrimai šia tematika nėra atlikti ar publikuoti.

Pirmieji, projekto autorių, modeliavimo bandymai parodė viltingus rezultatus, pritaikant ovalaus pleišto idėją dirvos purentuvui, dirbančiam 20-25 cm darbiniame gylyje. Optimizuota ovalaus pleišto forma, dirvos įdirbimo metu, sumažina dilimo nuostolius atsiradusius dėl itin didelio dirvos abrazyviškumo. Kitas iššūkis yra sumažinti energijos poreikį, reikalingą užtikrinti dirvos purenimo kokybę, dirvos įdirbimo metu.

Projekto tikslai:

• Naudojant skaitinius metodus, suprojektuoti optimalią ovalaus pleišto elemento formą dirvos purentuvui.
• Atlikus eksperimentus su 3D spausdintuvu pagamintu ovalaus pleišto prototipu dirvos dėžėje, nustatyti jo sąveiką su dirvožemiu ir įvertinti jėgą, veikusią elementą.
• Ovalaus pleišto elementą, pagamintą iš aliuminio lydinio, testuoti abrazyvo masėje, siekiant nustatyti jo nusidėvėjimo pobūdį.
• Atlikti eksperimentinius tyrimus su ovalaus pleišto elementu, pagamintu iš W-Cu lydinio, laboratorinėmis ir lauko sąlygomis; išanalizuoti elementų nudilimą bei jo profilį, nustatyti medžiagos atsparumo dilimui priklausomybę nuo eksploatacijos sąlygų.

Dirvožemio tipai ir jų gerinimo būdai

Kuo ilgiau ir intensyviau dirbama žemė, tuo labiau ji blogėja, tampa supuolusi, nepralaidi orui ir vandeniui. Taip pat sunaudojamos maisto medžiagos, o nereikalingi elementai susijungia į kenksmingus junginius, dėl ko dirva uždruskėja. Dėl šių ir dar begalės kitų priežasčių augalai prastai auga ir dera.

Smėlinga žemė

Šios dirvos turi visą eilę gerų savybių: jos visada purios, nesupuola, neužmirksta, nesusidaro pluta, visada šiltos, nesunkiai įdirbamos. Tačiau, tokia dirva yra nepuveninga ir dėl to nederlinga, rūgšti, labai laidi vandeniui. Dėl to labai greitai išsiplauna maisto medžiagos.

Vienas iš paprastesnių būdų yra lubinų auginimas (garstyčios tokiai dirvai mažiau tinkamos). Tai vertinga trąša, galinti pakeisti mėšlą. Gumbelinės bakterijos, esančios ant jų šaknų, sukaupia labai daug azoto. Smėlį taip pat galima pagerinti sunkiu priemoliu. 1 kv.m dirvos jo reikėtų užvežti 100-150L, paskleisti paviršiuje ir įterpti 25-30 cm gylyje. Paskui patręšti organinėmis trąšomis.

Smėlingų dirvų tręšimas azotinėmis trąšomis turi būti labai atsargus. Pavasarį, kai drėgmės dar daug, gausiai patręšus azotu, užauga dideli lapai, kurie vėliau garina labai daug vandens ir augalas pradeda skursti. Šiose dirvose geriausia naudoti nerūgščias trąšas: kalcio salietrą, kalcio amonio salietrą, natrio salietrą. Šias trąšas išbarstyti prieš pat sėją ar iškart po jos. Organinių trąšų naudojimas lengvose dirvose taip pat itin svarbus. Iškračius mėšlą, jį reikia iš karto įterpti. Palaikius vieną parą, neapartas mėšlas praranda savo efektyvumą 15 proc., o 3 paras - iki 25 proc. Arimas reikia 20-25cm gyliu, kad taip greit nesupūtų ir neišsiplautų. Taupant, mėšlu tręšiamos duobutės, vagos, lizdai ir pan. - visais būdais taupyti drėgmę. Smėlio dirvą reikia dažnai laistyti, bet ne per daug, kad vanduo sudrėkintų tik šaknų zoną ir neišplautų maisto medžiagų. Patarčiau žemę apie augalus mulčiuoti durpėmis, nupjauta vejos žole, nuravėtomis piktžolėmis, juoda agroplėvele.

Molinga žemė

Labai svarbu, kad sunkiose dirvose būtų tinkamas drėgmės ir oro santykis. Sunkiame dirvožemyje labai sumažėja drėgmės atsargos, tad augalai ypač nukenčia nuo kritulių pertekliaus arba sausros. Sunkus dirvožemius tręšti organinėmis trąšomis svarbu ne tik dėl augalų derliaus padidinimo, bet ir dirvožemio geros būklės palaikymui. Mėšlo, komposto, žemapelkių durpių, pjuvenų įterpimas - visos šios priemonės yra geros. Reikia tik paminėti, kad jas įterpti reikia iš rudens, negiliai, gal 15-20cm gyliu. Naudojant durpes ir pjuvenas, papildomai patręšti kalkinėmis medžiagomis ir šiek tiek azotinėmis trąšomis.

Dirvą gerina ir augalai. Molingų dirvožemių savybes gerinti ir palaikyti galima auginant juose tam tikrus augalus. Armens sluoksnis labai pagerėja po įvairių ankštinių žolių auginimo, o poarmeninis - po giliašaknių augalų (liucernų, rapsų, aliejinių ridikų, baltųjų garstyčių). Dirva pagerės paprasčiausiai pasodinus bulves. Jau po vienų metų pastebėsite puresnę žemę.

Dėl molingo dirvožemio naudojimo nukenčia aplinka: į atmosferą patenka daugiau azoto ir anglies junginių, dirvožemio dulkių, nuplaunama daugiau pesticidų, trąšų, sulėtėja jų skaidymas. Augalų nepanaudotos, išplautos maisto medžiagos teršia vandenis. Blogėjant augalų augimo sąlygoms, jiems reikia daugiau trąšų ir pesticidų. Dirvožemyje sumažėja naudingų mikrobų, didėja dirvos erozija ir taip be galo be krašto. Kompleksiškai dirvožemio savybes gerinti ir jas palaikyti būtina, nes tik tuomet galima tikėtis gausaus ir pastovaus derliaus.

Durpiniai dirvožemiai

Durpės turi labai didelį vandens imlumą. Nežiūrint į tai, sausesniu metu augalai drėgmės pritrūksta. Durpėse būna labai dideli temperatūros svyravimai, ilgai neišeina pašalas, pasitaiko labai vėlyvos šalnos, karštą dieną dirvos paviršius labai įkaista. Taip pat durpyne labai mažai fosforo ir kalio, bet daug azoto.

„Išplėšiant“ durpyną, pirmiausia reikia giliai suarti, velėną suverčiant į vagų dugną. Vėlesniais metais dirvą įdirbti visai negiliai - 15-20cm, kad nebūtų be reikalo garinama drėgmė. Tokioje dirvoje po sėjos būtinas „volavimas“.

Kalvos

Pavasarinius darbus pradėti kuo anksčiau ir, kaip galima greičiau, juos užbaigti. Jei sklypo paviršius ne itin pasviręs (5m ilgio atkarpai tenka 1 m aukščio skirtumas), patarčiau įrengti terasas. Taip bus išvengta ir dirvos erozijos, ir maisto medžiagų nuplovimo. Jei šlaito nuolydis į šiaurės pusę, terasos daromos 3,5-4 m pločio, jei į pietų - 2,5-3 m pločio. Išilgai terasos daromas nuolydis vandeniui nutekėti. Jo gale padaromas latakas vandens pertekliui nubėgti, kuris sutvirtinamas velėna, medinėmis lentomis ar specialiomis priemonėmis. Terasos kraštus patarčiau apsėti žole, kurią nupjovus panaudotumėte kaip mulčą.

Dirvožemio gerinimo priemonės

Agroperlito ir vermikulito naudojimas dirvai pagerinti:

• Optimaliai reguliuoja vandens balansą. Įterpti jie tampa savotiškai rezervuarais, kurie sugeria vandenį 4 ir daugiau kartų negu sveria patys.
• Didina trąšų veiksmingumą. Įterptos ir ištirpusios trąšos taip pat kaupiasi granulėse.
• Šie produktai, įterpti į sunkų dirvožemį, jį supurena, taip labiau aprūpindami augalų šaknis oru. Puresnėje dirvoje mažiau svyruoja temperatūra, t. y. apie 15%. Šios priemonės gali būti maišomos su daržo žeme, šiltnamių gruntu, vazonų substratais, kapuose sodinamų augalų substratais, gruntu, kur įrengiame vejas ir panašiai. Įterpiama į duobutes, lysves, visą plotą ar kaip tik jūs norite. 1 kub.m substrato naudojama 200-500L, arba į 1 kv.m 30-100L agroperlito ar vermikulito. Vermikulitas ženkliai brangesnis nei perlitas.

STOCKOSORB® kristalai - tai dar vienas produktas, kuris tiktų lengvų ir sunkių dirvų „valdymui“. Tai 100% natūrali žemės gerinimo priemonė, kuri idealiai tinka medžių, krūmų, žiemos sodų, šiltnamių, daržų, kapų, vejos ir namuose augančių augalų priežiūrai. Lietuvoje šis produktas vadinamas įgėrio granulėmis arba įgėriu.

• Sulaiko drėgmę ir naudingas medžiagas, sumažina dažno laistymo poreikį.
• Skirta gėlėms, sodinukams, vaismedžiams, daržovėms, vejoms auginti. Naudojant priemonę pagerėja sėklų sudygimas, pagreitėja daigų augimas, geriau vystosi šaknų sistema. 1 kg STOCKOSORB® sugeria 150 l vandens. Lietaus vanduo sugeriamas greitai ir jo mažiau nuteka, tai sumažina dirvos eroziją 50% (išlaiko viršutinį dirvos sluoksnį derlingą). Kristalai, prisisotindami vandens, virsta želės konsistencijos mase. 1 kub.m substrato naudojama 2kg, arba į 1 kv.m 50-200g kristalų.

Pjuvenos. Pjuvenomis praturtintas dirvožemis tampa puresnis, geriau sugeria drėgmę, pagerėja oro cirkuliacija, nesusidaro plutelė. Geriau tinka senesnės, bent porą metų pagulėjusios krūvoje. Rekomenduojama įterpti rudenį. Deja, vos tik įmaišius pjuvenų, parūgštėja dirva, gali sumažėti deguonies, taip pat naudojamas augalams reikalingas azotas (kartu su pjuvenomis reikėtų įterpti 20-30g/kv.m. azotinių trąšų), mat šie elementai reikalingi skaidymo bakterijoms. Tačiau skaidymo procesui (tas gali užtrukti net 2-4 metus) pasibaigus ir pakalkinus žemę, šių problemų nebelieka. Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad jei naudosite seno sodo vaismedžių pjuvenas, jose gali būti medžio puvinio.

Durpės. Jos galėtų pataisyti dirvožemio savybes, jei būtų įterpiama itin dideli kiekiai. Duodant net 300-400kg durpių 1 arui, dirvožemio masė mažai pasikeičia. Kaip trąšos durpės neveiksmingos vien dėl to, kad maisto medžiagos jose yra augalams neprieinamoje formoje. Be to, kai kada, šviežiai prikastos durpės turi augalams kenksmingų medžiagų. Tad jei jau turite durpių, jas siūlyčiau kompostuoti su mėšlu ar be jo.

Jei jums netinka ar neprieinamas nė vienas iš dirvos gerinimo būdų, galite pabandyti daržoves auginti paaukštintose lysvėse. Jos daromos vėlyvą rudenį, nuėmus derlių, rėmuose arba be jų, paprasčiausiai supilant kauburio formos lysvę. Tam tikslui iškasama nelabai gili, 20-50 cm gylio, apie 1-1,2m pločio ir ne trumpesnė nei 4m ilgio duobė. Ji gausiai užpildoma įvairiomis augalinėmis atliekomis: lapais, šakelėmis ir pan. Jei duobė gili, į dugną galima sudėti net lentgalius, kartoną. Ant viršaus supilamas apie 20 cm sluoksnis komposto, lapų, šiaudų mišinys. Tada dar toks pat sluoksnis daržo ir komposto žemės mišinys. Kiekvieną sluoksnį reikia gerai suslėgti. Lysvei įrėminti tinka bet kas: rąsteliai, tašeliai, plytos, blokeliai ir pan. Rėminkite gana sandariai, kad pajutę lysvės šilumą ir padengtas vaišes, pro plyšius neįlystų graužikai. Kad aukštesnė lysvė rėmo neišstumdytų, jį ko gero reikės paramstyti. Jei rėmo nedarysite, lysvę formuokite kauburio formos, antraip auginamos daržovės išsiskleis kartu su visu daržu. Jei pats apatinis sluoksnis gana storas, prasidėjęs puvimas pakels lysvėje temperatūrą. Dėl to tik geriau augs daržovės. Stora (gali būti iki 1m aukščio) šiltlysvė „veikia“ apie 6-7 metus.

• Pirmus-antrus metus reikia auginti „ėdrias” daržoves: pomidorus, agurkinių šeimos augalus, burokėlius, petražoles.
• Nuo berėmės lysvės lietus gali išplauti sėklas.
• Per berėmės lysvės šonus patenka graužikai.

tags: #dirvozemio #purvas #ant #asfalto