Molinių čerpių stogai yra viena iš seniausių stogo dangų, o čerpių atsiradimas buvo didelis pažangos žingsnis statybos istorijoje, kuris supaprastino stogų dengimą, padidino jų sandarumą, prailgino stogų tarnavimo laiką ir besikuriančių miestų saugumą.
Keraminių čerpių stogas lengvesnis nei akmeninių plokščių, čerpes galima padaryti vienodesnes nei akmenines čerpeles. Čerpinis stogas geriau tiko miestams dėl gaisrinės saugos nei nendriniai stogai. Daygybė Vilniaus Senamiesčio stogų yra čerpiniai. Tačiau įsižiūrėję įdėmiau suprasite, kad beveik visi čerpiniai stogai yra skirtingi. Čerpinis stogas yra ilgaamžis ir dažnai pergyvena keletą naujų čerpių modifikacijų ar net gamyklų. Vien tik Kauno Palemono gamykla per 50+ veiklos metus gamino trijų skirtingų dizainų čerpes. Iš kokybiško molio padarytos čerpės gali tarnauti 100+ metų.
Daugybėje šalių čerpinių stogų raida buvo skirtinga, nors yra daug panašumų. Greičiausiai pradžią čerpėms davė akmeninių plokščių stogai. Natūraliai plokštėmis skyla skalūnai ir kai kurie smiltainiai. Norint, kad toks stogas būtų sandarus ir nepratekėtų, plokštelės dedamos jas perstumiant - asimetriškai. Viršutinė eilė dedama perstumus apatinę eilę. Taip užtikrinamas geresnis visos stogo dangos sandarumas. Skalūnų ištekliai riboti, todėl pereita prie daugelyje vietų randamos medžiagos - molio. Molis plastiškesnis, iš jo galima daryti vienodesnius gaminius. Molio plokštelės imtos dėlioti simetriškai, tiesiomis linijomis.
Romėniško tipo čerpės yra bene paprasčiausia čerpių forma, primena lygų vamzdį, perkirstą išilgai perpus. Viena romėniškosios čerpės pusė dedama kaip lovelis nubėgti vandeniui, kita pusė įsistato į lovelį ir per ją nubėga vanduo. Net ir su primityviomis gamybos priemonėmis tai yra užtikrintas būdas pagaminti vienodų matmenų čerpes ir atitinkamai sumažinti darbo sąnaudas bei įrengti stogą be plyšių. Šias čerpes šiek tiek patobulino arabai, padarę vieną čerpės galą siauresniu, kitą - platesniu. Siauresnis galas leidžia čerpę giliau įstatyti. Panašaus tipo yra ir vadinamosios vienuolių čerpės. Romėniškosios ir arabiškos (ispaniškos) čerpės gali būti glazūruotos arba terakotinės. Terakota - tai žemesnėje temperatūroje iškaitintas molis.
Tradicinės japoniškos kawara čerpės klojamos simetriškai. Tai dvigubos bangos forma, kuri naudojama ir moderniose čerpėse. Modernios čerpės gali turėti dvi bangas. Tokio stiliaus čerpės tiek praktiškos, tiek patogios montuoti. Čerpių kraštai sueina lygia linija ir nereikia pjaustyti kraštų. Vienas iš tipų yra dviguba romėniška čerpė. Daug namų Lietuvoje uždengti Palemono fabriko gamybos prancūziško (Marselio) stiliaus čerpėmis. Čerpės iki šiol laikomos solidžiausia stogo danga.
Atsižvelgiant į skirtingų čerpių tipų gausą, galima suprasti, kad jų dizaino variantų yra dar daugiau. Skirtingų tipų čerpės ir čerpelės gali formuoti namo stilių. Dabar populiarus dizaino variantas yra pasenusias čerpes imituojantis stogas. Tuo tikslu dažnai maišomos skirtingų atspalvių čerpės. Blanki molinė spalva laikoma klasika, tai vadinamosios terakotinės čerpės. Čerpinis stogas gali būti labai status, gali būti išlenktas, apvalus.
Tipinis Škotijos salų namas. Baltos sienos, juodo skalūno stogas - tradicinė namų apdaila papilitusi Vakarų Europoje. Juodų čerpių stogai itin dera kalvotose vietovėse. Pažįstamas vaizdas? Pasirodo, lėkiai, vaizduojantis žirgų galvas ir valminis stogas nėra lietuviška autentika. Natūralaus skalūno plokštelės (čerpelės) - tai nuosėdinės molio uolienos, turinčios daug anglies. Jomis dengiamos sienos ir stogai.
Šiuolaikinės čerpės gaminamos itin tikslių matmenų, visos vienodos. Tai padeda įrengti čerpinį stogą greitai, net ir turint pakankamai nedidelę patirtį. Mažos bangos simetrinio klojimo čerpės. Čerpių kojelės skirtos užkabinimui už grebėstų. Kraiginė čerpė dengia stogo šlaitų jungtį, o kraigo pradžios čerpė su dangteliu. Lenkta stogo kraigo čerpė skirta perėjimui į nuolydį.
Čerpių uždėjimas ant stogo yra atsakingas darbas. Tačiau, jei grebėstai sudėti teisingai, sukloti čerpes nebus sudėtinga. Daugiausiai laiko trunka parengti stogą dengimui. Aš pats gegnėms naudojau gegnes, išpjautas S. Danieliaus ir Ko gamykloje. Džiovinta ir kalibruota mediena leidžia stogą įrengti labai tiksliai. Kompiuterizuotomis staklėmis supjautos gegnės susideda visu ilgiu milimetro tikslumu. Tikslius atstumus užtikrina tarpgegninės lentos.
Stogą galima šiltinti dedant vatą iš viršaus. Apačioje vatą prilaiko uždėta plėvelė arba zigzagais išvedžiota virvelė. Toks šiltinimas, mano nuomone, užima ne daugiau laiko, bet gerokai komfortiškiau dirbti, kai vatą tenka kloti ne virš galvos. Vienas trūkumas, kad negalima dirbti jei lyja. Klojama vėjo izoliacinė - difuzinė stogo plėvelė. Čia neturi likti jokių skylių, nes pažeistas sandarumas - tai šilumos praradimai. Jungimo vietoje plėvelė perkerpama ir "sparnai" priklijuojami bei pritvirtinami kabėmis prie gegnių šonų. Dar juos pritvirtinsiu tašeliais. Apatinis jungimas yra pats problematiškiausias. Jį verta užtepti garo izoliacine mastika, skirta darbams lauke. Stogui geriausiai tinka nerūdijančio plieno vinys. Taip pat galima prisukti medvaržčiais. Prieš kalant ar sukant verta padaryti mažesnio skersmens nukreipiančiąją skylutę.
Persidengiančios prancūziško (marselio) tipo čerpės. Joms reikalingas atstumas tarp grebėstų - 28 cm. Čerpės montuojamos iš dešinės į kairę. Patogiausia eilėje kloti po 3 - 4 čerpes: tiek, kiek patogu pasiekti ranka. Prie kaminų ar langų čerpės klojamos po skarda. Skarda turi uždengti mažiausiai vieną bangą. Galima dėti ant skardos. Plokštelių tipo čerpės dengiamos iš apačios į viršų. Apatinė plokštelė yra po visu viršutiniu tarpu, pro kurį prabėgs vanduo.
Prieš dengiant stogo lakštus, būtina pritvirtinti karnizinį lakštą - laštakį, kuris nukreipia vandenį nuo stogo dangos į vandens surinkimo lataką. Prieš prikaldami šią detalę, apatiniame grebėste padarykite iškirtimus latako laikikliams pritvirtinti. Laikikliai pritvirtinami medvaržčiais. „U” formos laikikliai tvirtinami tiesiai prie karnizinės lentos. Stogo dangos lapai tvirtinami tokia tvarka: lapai klojami iš dešinės į kairę. Klojant reikia įsitikinti, kad pirmojo lapo apačia sutampa su karnizo linija, o lapo dešinysis apatinis kampas sutampa su karnizo kampu. Bet kokias kampų nesutapimo klaidas bus sunku ištaisyti, nes lapai negali būti persistūmę. Kai stogo dangos lapų ilgis sutampa su dengiamo stogo šlaito ilgiu, nereikia laikytis anksčiau nurodytos stogo dangos lapų klojimo tvarkos. Tokiu atveju reikia lapus kloti tik iš dešinės į kairę. Lapus tvirtinti rekomenduojama 4,8 x 35 mm medvažčiais su neopreninėmis tarpinėmis. Naudokite elektrinį grąžtą, galintį keisti gręžimo greitį ir turintį reversinę funkciją. Prie karnizų ir lakštų persidengimo vietose medvaržčiai sukami į kiekvieną profilio bangos dalį.
Pirmiausia uždėkite viršutinę guminę tarpinę, o po to uždėkite paprastą arba apvalų kraigą. Jį pritvirtinkite 4,8 x 20 mm dydžio medvaržčiais. Medvaržčius įsukite į kas antrą dangos profilio išgaubimą abiejose kraigo pusėse šachmatine tvarka. Ties kairiuoju frontonu, kur paprastai nupjaunami stogo dangos lakštų šonai, gali tekti tai daryti lakšto profilio žemiausioje vietoje. Tais atvejais reikia pridėti papildomą lakšto plotį ( maks. Iš principo valminių stogų sandūra dengiama taip pat, kaip stogo kraigo sandūra. Tačiau nupjauti lakštų kraštai turi būti užlenkiami į viršų maždaug 25 - 35mm.Sandarinimo juostelės (guminės tarpinės) valminių stogų sandūrose nenaudojamos. Vidinių sandūrų lakštai dedami ant ne mažesnio kaip 17mm storio lentų arba impregnuotos faneros pakloto, dengto hidroizoliacija. Ilgesni lakštai turi būti tvirtinami gnybtais kas 500mm.
1. Galimi du latakų laikiklių tvirtinimo būdai: „U” formos( trumpieji ) laikikliai tvirtinami prie karnizinės lentos, taikant sukti medvaržčius per lentą į gegnę; kitas būdas, aprašytas anksčiau: ilgieji arba vidutinio ilgio laikikliai lenkiami ir tvirtinami įpjaunant prie pirmojo grebėsto. Rekomenduojama laikiklius tvirtinti ne mažiau kaip kas 1 m. Laikikliai tvirtinami su nuolydiu: 5mm/m. 2. Priveržkite pirmą ir paskutinį laikiklį maždaug 10 cm atstumu nuo stogo dangos kampų. Jeigu stogo karnizas ilgesnis negu 12 m, prireiks dviejų nutekėjimo žemėn vamzdžių. 3. 4. Latakas sujungiamas su lietvamzdžiu specialia jungtimi, standžiai užspaudžiant jį iš latako vidinės pusės.5. Latakų aklidangčiai tvirtinami iš vidinės latakų galų pusės, sandūras kruopščiai sutepant silikoniniu neutraliu hermetiku. 6. Latakai pakankamai stipriai pritvirtinami laikikliais. Jei prireikia latakus jungti vieną su kitu, tam naudojamos jungtys su gumine tarpine. Dėmesio! Nepamirškite, kad nusėsti linkusios lietvamzdžių detalės montuojamos iš apačios į viršų. Pasirinkus reikiamų matmenų lietvamzdžių elementus, juos tvirtiname prie mūro ar medinės sienos tam skirtais fiksatoriais. Maksimalus tarpsnis tarp fiksatorių - 1.5-1.9m. Pritvirtinkite nutekėjimo lietvamzdį prie laikiklio pleištu.
1. Stogo šlaitų matmenų tikrinimasPagrindinė sąlyga, kad taisyklingai uždėti skardą yra tikslus stogo išmatavimas. Išmatuokite stogą nuo kampo iki kampo. Jei abiejų.Įstrižainių matai nesiskiria reiškia, kad stogas yra lygus. Kitu atveju, stogą reikia lyginti. Minimalus stogo nuolydžio kampas turi būti ne mažesnis nei 14 laipsnių - tuomet vanduo nubėga nuo stogo. Esant mažesniam nuolydio kampui reikia kamšyti skardos lakštų jungimo vietas. 2. PagrindasAtnaujinant stogą, reikia pašalinti seną dangą, bei patikrinti visus konstrukcijos elementus ar nėra jokių defektų. Sugadintas dalis reikia pakeisti naujomis. Šiomis instrukcijomis vadovautis tik tada, kai išilginiai ir skersiniai grebėstai sukalti ant hidroizoliacinės stogo dangos. Duoti minimalus dydžiai. Jeigu nuotolis nepasikeis, galima naudoti didesnių išmatavimų grebėstus.3. GrebėstaiSkarda montuojama ant kvadrato formą išdėstytų grebėstų. Išilginius grebėstus išdėstyti kas 600mm, kur kas antras grebėstas turi gulėti ant gegnės. Atstumas tarp grebėstų turi būti lygus čerpės žingsnio (modulio) ilgiui, tai yra 350 mm arba 400mm. Skarda prie grebėstų prisukama čerpės žemiausiose vietose - bangos apačioje. Todėl tikslus grebėstų išdėstymas yra labai svarbus. Kad pasilengtinti sau grebėstų išdėstymo užduotį ,ant išilginių grebėstų reikia atsižymėti skersinių grebėstų padėtį. Visus skersinius grebėstus tvirtinti žemiau pažymėtos vietos, tik grebėstus prie karnizo ir horizontalaus jungimo vietose tvirtinti virš žymos.
4. Skardos montavimas Kiekvieno skardos lakšto kairėje pusėje yra kapiliarinis griovelis, kuris montažo metu uždengiamas kitu skardos lakštu (vertikalus jungimas). Skardos montavimą pradėkite nuo apatinio dešinio kampo. Jei turite skirtingų ilgių skardos lakštus, pradėkite nuo ilgiausio. Kol pradėsite tvirtinti lakštus, būtina patikrinti paskutinio lakšto padėtį vėjalentės atžvilgiu. Tvirtinant lakštus reikia juos suveržti tiksliai stogo nuolydžio kryptimi, kad neatsirastu tarp jų plyšiai. Savisriegių išdėstymas pagal piešinį:
5. Grebėstas prie karnizoPirmąjį grebėstą mediniu tašeliu pakelti apie 17mm. Tikslus pirmo grebėsto pritvirtinimas turi didelę reikšmę tolesniam montažui.6. Grebėstai prie jungimųLakštų jungimo metu (horizontalus jungimas) grebėstą, mediniu tašeliu pakelti apie 17mm. dėmesio - grebėstą tvirtinti virš žymės.7. Skardos pjovimasGali atsitikti, kad paskutinio lakšto plotis yra didesnis negu stoge likęs neuždengtas plyšys. Galima lakštą pastumti per viena „bangą“. Jeigu ir toliau skardos lakštas išsikišęs už stogo ribos, reikia ji nupjauti išilgai vėjalentės. Jeigu matų skirtumas yra: mažiau nei 60mm - nupjauti skardos lakštą išilgai vienos vėjalentės; nuo 60mm iki 120mm - lygiomis dalimis nupjauti išilgai abiejų vėjalentčių nuo 120mm iki 193mm - nupjauti ne mažiau kaip 170mm išilgai vienos vėjalentės ir perkelti lakštą taip, kad gautųsi lygus nuotolis nuo abiejų vėjalentčių. Dangos kirpimui naudojamos vibracinės žirklės. Negalima naudoti pjovimui didelio greičio abrazyvinių instrumentų, kurie išskiria daug šilumos nes dažų ir cinko sluoksniai gali būti pažeisti. Tokiu atveju negalima duoti jokių garantijų, kad lakštai nebus pažeisti korozijos. 8. TvirtinimasLakštų pritvirtinimui prie medinių grebėstųnaudokite 4,8 x 25 (28 ar 35) srieginius varžtus su gumine, EPDM tarpine, kuriuos įsukite į profilio bangos žemutinę dalį. Kaip darbo prietaisą galite naudoti paprastą elektrinį ar mechaninį gręžimo prietaisą su sandara. Varžtų sąnauda yra maždaug 8 vnt. kvadratiniam metrui. Teisingai užveržiant varžtą EPDM tarpinė turi tik truputi (apie 1mm) išlįsti iš po poveržės krašto. Šoninius perdengimus ir papildomas skardas tvirtinkite tokiais pačiais varžtais. 9. Lakštų jungimasDarant pratęsimą į ilgį, varžtus įsukite į kiekvienos bangos dugną, ant karnizo ir kraigo - į kas antros bangos dugną. Šoniniai sujungimai daromi su vienos bangos perdengimu.10. Praleidimai Darant praleidimus (pvz. langams) naudojamos sandarinimo tarpinės, kurios prisitaiko prie skardos profilio. Tarpinė tvirtinama sandariomis kniedėmis, jungimas užkaišiojamas mase (silikonu ar hermetiku). Kai stogo nuolydžio kampas yra didesnis negu 20 laipsnių, patartina naudoti vienu numeriu didesnę tarpinę. Kai ruošiamos angos labai didelės ir sudėtingos, pravartu pasinaudoti stogo dengimo profesionalo paslaugomis.
11. Izoliacinės plėvelėsPlėvelė tiesiama lygiagrečiai karnizui, vieną diržą ant kito uždedant min. 10cm. Plėvelė prie gegnių tvirtinama segtukais, o vėliau išilginiais grebėstais. Difuzinės plėvelės panaudojimas, vietoj tradicinio pylimo apmušimo lentomis, leidžia sumažinti bendrą stogo kainą apie 10 - 15 %, ir palengvinti stogo konstrukciją. Naudojant plėvelės su aukštu garo pralaidumo koeficientu nepaliekamos ventiliacinės angos. Atkreipti dėmesį į leistiną laiką nuo plėvelės ištiesimo iki skardos padėjimo. 12. VėjalentėsVėjalentės aukštį reikia pritaikyti prie čerpės bangos lygio. Išbaigiamoji skarda prisukama prie vėjelentčių, paliekant mažiausiai 60mm sandarinimo masei. 13. Sąlajos Sąlaja gaminama iš lygios skardos. Darant sąlają, 160mm nuo jos vidurio prikalami išilginiai grebėstai. Sąlają, cinkuotais vinimis prikalame prie skersinių grebėstų. Sąlajos turi persidėti min. 200mm, turi būti prisuktos nerūdijančiais savisriegiais, o visa plokštuma turi būti užsandarinta mase (silikonu).
14. Betarpiškai ant stogo iš tolioSkardą galima montuoti betarpiškai ant stogo dengto toliau, su sąlyga, kad medinė stogo konstrukcija yra nepažeista. Tolis negali būti nelygus ar įplyšęs. Visus senus skardinius elementus reikia pakeisti naujais. Minimalus savisriegių ilgis yra 35mm, o jų išdėstymas toks pat, kaip montažo ant grebėstų metu. Jeigu įsuksite sriegį į tarpą tarp dviejų lentų, reikia jį išsukti ir įsukti kitoje vietoje. Nereikalingą skylę pergręžti iki 4,9mm dydžio ir užsandarinti 4,8mm kniedė su EPDM tarpine.15. Pataisomieji dažaiSmulkius dengtos defektus, kilusius montažo metu, reikia uždažyti originaliais pataisomaisiais dažais. dažus galima naudoti ir kitoms metalinės stogo dalims.16. Kamšomoji medžiagaVisus užkimšimus atliekame su natūraliais kietėjančioms silikoninėmis masėmis. Nenaudoti masių, kurių pagrindą sudaro acto rūgštis ar kitos stipriai kvepiančios medžiagos.17. Vaikščiojimas ant stogoDangos tvirtinimą reikia organizuoti taip, kad kuo mažiau būtu vaikščiojama ant jos. Jei yra būtinumas vaikščioti per dangą, tai koją reikia statyti bangos apatinėje dalyje. Niekada negalima ant stogo palikti nepritvirtintų skardos lakštų.18. Valymas ir priežiūraPlieno dulkes atsiradusios apdorojant lakštus kruopščiai nuvalykite šepečiu. Išsitepusias plokštes galima nuvalyti buityje naudojamomis valymo priemonėmis (nenaudokite tik tirpiklių ir stipraus poveikio chemikalų). Perskaitykite ir apie bendrus priežiūros reikalavimus. Ant stogo esančius lapus ir kitas šiukšles reikia nuvalyti pavasarį ir rudenį. Valant nuo stogo sniegą reikia saugotis ,kad nepažeistumėte paviršinės dangos. Pažeidus dangą, naudokite pataisančius dažus. 19. SandėliavimasSkarda nuo transporto priemonės statybos aikštelėje iškraunama ant iš anksto sumontuoto pagrindo, kuris yra mažiausiai 20 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus ir susidaro iš mažiausiai kas metrą sudėtų skersinių atramų. Skardą uždengti apvalkalu, bet dėl geresnės ventiliacijos palikti atidengtus galus.
Monier betoninių čerpių montavimas vyksta keliais etapais, tačiau nėra sudėtinga, jei jau esate susidūrę su jų klojimu. Prieš pradėdami dengti Monier čerpes, būtinai suskaičiuokite grėbestavimo žingsnį, sudėkite lietaus latakus bei apsaugas nuo paukščių. Pirmoji čerpė turi išsikišti maždaug du centimetrus nuo skardos, kitu atveju vandens nubėgimo sistema atrodys neestetiškai. Įsitikinus, kad galima montuoti stogo dangą, dengiama difuzinė stogo plėvelė, kuri atlieka hidroizoliacijos funkciją. Ji horizontaliai klojama nuo stogo apačios iki kraigo ir tvirtinama prie gegnės ventiliaciniais tašeliais. Kraigo vietoje plėvelę būtiną perdengti. Po ventiliaciniais tašeliais klijuoti sandarinimo juostą (jei stogo nuolydis mažesnis nei 25 laipsniai) arba naudoti specialias Divoroll hermetines putas, kad vinies kalimo vietoje drėgmė negalėtų prasiskverbti į stogo konstrukciją.
Ant kiekvienos gegnės per visą jos ilgį reikia tvirtinti po vieną ventiliacinį tašelį. Atstumas tarp jų turi būti ne didesnis nei 650 mm nuo centro iki centro. Prie apatinės ventiliacinio tašelio dalies tvirtinamas karnizo grebėstas. Jis turi būti ~20 mm aukštesnis nei čerpių grebėstai arba turi būti naudojama paukščių užtvara su ventiliacija. Horizontaliai ant ventiliacinių tašelių ir statmenai stogo gegnėms yra tvirtinami čerpių grebėstai. Čerpės turi kintamą grebėstavimo žingsnį, todėl visuomet galima išskaičiuoti tarpus tarp grebėstų, kad būtų sudėtos pilnos eilės. Montuokite universalias šoninės čerpes ant pirmos eilinės čerpės taip, kad nebūtų paliktas tarpas, per kurį galėtų patekti lietaus vanduo ar sniegas. Jeigu naudojama paprasta užtvara nuo paukščių, prie pirmojo grebėstų tašo prikalamas 20 mm aukščio kompensacinis tašelis, kad apatinės čerpių eilės nuolydis sutaptų su kitų eilių nuolydiu. Klojant plokščias ar žemą bangą turinčias čerpes, vietoj kompensacinio tašelio, reikia naudoti ventiliuojamą paukščių užtvarą, užtikrinančią geresnį stogo konstrukcijos vėdinimą. Sumontavus tinkamo aukščio kompensacinį tašelį arba ventiliacinę paukščių užtvarą, galima montuoti antrą grebėstų tašelių eilę.
Keraminės čerpės - puošnios, natūralios ir estetiškos, pasižyminčios atsparumu net ekstremaliausioms oro sąlygoms. Tinkamai prižiūrimos molinės čerpės nekeičia spalvos bei išlaiko visas savo teigiamas savybes. Čerpės turi kintamą grebėstavimo žingsnį, todėl prie jau esamo stogo galima jas sukloti taip, kad gautųsi pilnos eilės, tačiau stogo dengimo metu vis tiek būtina laikytis pateiktos instrukcijos. Tiek keraminės, tiek betoninės čerpės klojamos pradedant nuo apatinės eilės dešiniojo kampo. Kai kurias čerpes (ypač lygias) rekomenduojama kloti šachmatiniu būdu - kas antra kraštinė klojama pusinė, o kita antra pilna. Tokiu būdu išgaunamas ne tik gražesnis raštas, bet ir suteikiama papildoma apsauga nuo vandens.
KERAMIKINĖS ČERPĖS: stogdengio komentaras
tags: #kraigo #cerpiu #montavimas