Didžiausią šiluminę varžą turintis polistirolas: kaip pasirinkti ir apskaičiuoti EPS sluoksnį sienoms

Pastato išorinės sienos, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių.

Šiluminės varžos ir reikalavimai

Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. naujai projektuojamų pastatų sienos šiluminė varža R turi būti ne mažesnė kaip 8,33 m2·K/W, t. y. A energinio efektyvumo klasė. Apytikslis skaičiavimas daromas įtraukiant du pagrindinius sienos elementus ir atskirai paskaičiuotą jų šiluminę varžą - statybinių blokelių mūrą ir apšiltinimo medžiagą (ar tai būtų putų polistirolas, mineralinė vata, ar kita).

Kas yra šilumos laidumo koeficientas ir šiluminė varža

Šilumos laidumo koeficientas (λ) yra fizikinė medžiagų savybė, nepriklausanti nuo jos storio. λds - deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas. Šiluminė varža R priklauso nuo medžiagos tipo ir jos storio. Kuo didesnė šilumos varža, tuo šiltesnė yra pertvara (tai geresnis izoliatorius). Šiluminė varža apskaičiuojama taip: R = medžiagos storis (m) / šilumos laidumo koeficientas λds.

Sienos bendros varžos skaičiavimas

Norint apskaičiuoti sienos šiluminę varžą, reikia visų medžiagų šilumines varžas sudėti, išskyrus medžiagas, esančias už oro tarpo, nes apdailos medžiagų šiluminė varža neskaičiuojama. Papildomą sienų šiluminę varžą sudaro: vidaus tinko šiluminė varža R=0,01, sienos vidaus paviršiaus šiluminė varža R=0,13, sienos išorės paviršiaus šiluminė varža R=0,13. Lentelėje skaičiuota, kad mūro siūlė yra 2-3 mm.

EPS (polistirenas) pasirinkimas ir varžos pavyzdžiai

EPS pasirinkimui ir skaičiavimui privačios statybos projektams - statant ar renovuojant, rekomenduojame pasitikrinti Jūsų pasirinktai energinio efektyvumo klasei pasiekti, kokio storio EPS sluoksnio reikės Jūsų konstrukcijai. EPS putplasčio varža priklauso nuo tankio. Jei pardavėjai pateikia minimos medžiagos tankį, tai galima nustatyti ir varžą. Kaip žinote, didesniam tankiui didėja ir varža.

Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. 10 cm storio polistireninio putplasčio plokščių varža yra apie 2,5. 10 cm storio polistirolo varža gausis R=2,56 (priklausomai nuo deklaruoto λds). Putų polistirolo pasirinkimui gali turėti įtakos kaina ir tai, kokio rezultato siekiate.

Praktinis klausimas ir atsakymas (pavyzdys)

Klausimas: Naujai statyto namo sienos išmūrytos 24 cm storio blokeliais. Šiltinimui planuojame naudoti putų polistirolį. Svarstome, ar dėti lenkišką EPS-70, 15 cm storio ar lietuvišką.

Atsakymas: Lietuvoje gaminamo putų polisterolo EPS - 70, 5 cm storio šiluminė varža yra 1,25. Jūsų atveju, 15 cm storio polistirolo varža gausis 3,75. Pirkėjo teisė rinktis, ar pirkti Lietuvoje sertifikuotą ir sertifikavimo įstaigų kontroliuojamo gamintojo gaminamą putų polistirolą, ar rinktis gaminius, pagamintus Lenkijos garažuose su laboratorijos pažymomis.

Pavyzdys: 30 cm akyto betono blokeliai + 10 cm EPS-70

Klausimas: Namas pastatytas iš 30 cm storio akyto betono blokeliu gkg 3 (550x250). Ar užtenka 10 cm storio fasadinio putplasčio 70 kietumo ir dekoratyvinio fasadinio tinko? Kokia būtų tokios sienos šiluminė varža?

Komentarai: 10 cm storio polistireninio putplasčio plokščių varža yra apie 2,5. Akyto betono varžą pasiskaičiuokite pagal gamintojo pateiktus duomenis ir varžas susumuokite. Tai turi būti ne mažiau kaip 5 (šiandieninis Statybos techninio reglamento reikalavimas naujos statybos pastatams). Giedrius Raškauskas, Alkesta, UAB: Kadangi deklaruojama šitų blokelių šiluminė varža yra R=2,3, o šiltinant putų polistirolų 10 cm storio jus gausite šiluminę varžą R=2,56 - tai bendroj sumoj (dekoratyvinis tinkas labai nežymiai tai įtakoja) jus gausite R=4,86. O tai yra mažiau už Lietuvoje reglamentuotą minimalią išorinių sienų šiluminę varžą R=5,00. Taigi reikėtų šiltinti arba pasirenkant didesnio pločio putų polistirolą arba galima šiltinti Neoporu (pilkas fasadinis polistirolas). Tačiau pastarasis yra brangesnis maždaug 30%.

Medžiagų palyginimas: polistirenas vs mineralinė vata

Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu). Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija (žiūrėkite sienos pjūvį), o polistirolas - vienarūšis. Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos.

Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus. Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis.

Polistireninio putplasčio savybės ir rūšys

Polistireninis putplastis netirpsta vandenyje, todėl neskleidžia vandenyje jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti požeminius vandenis. Polistireninis putplastis nepūva ir neyra, todėl jokiomis kenksmingomis medžiagomis neužteršia dirvožemio. Tiek polistireninio putplasčio gamybinės atliekos, tiek senas ir naudojimui nebetinkamas putplastis gali būti lengvai perdirbami.

Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumas. Juo šilumos laidumas mažesnis, juo geresnė termoizoliacija. Polistireninį putplastį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oru užpildytos poros, į kurias nepatenka drėgmė ir teršalai. Polistireninio putplasčio elgsena ugnyje priklauso nuo panaudojimo sąlygų bei medžiagos savybių. Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais.

Baltas įprastas polistireninis putplastis (polistirolas). Pilkos spalvos, papildytas grafitu, su padidinta šilumos izoliacija (galimas gniuždomasis stipris nuo 50 iki 100). Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia suploninti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį iki 20 %. Pilkasis polistireninis putplastis, dažnai vadinamas neoporu (žymimas N arba NEO) yra vadinamojo polistireninio putplasčio (EPS) atmaina, savo sudėtyje turinti grafito. Būtent grafitas nulemia pilką spalvą ir ženkliai padidina termoizoliacines savybes.

Montavimo technologija ir svarbiausi darbų principai

Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokštės perimetru ir dar papildomai dedami 2-2 klijų taškai plokštės vidurinėje dalyje. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai fasadai apdailinami plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto, nes plytelės sukuria papildomą rovimo jėgą. Kad šilumos tilteliai nesusidarytų šilumos izoliacijos sistemoje, sandūros tarp plokščių neklijuojamos, į jas neturi patekti klijų.

Kai klijai visiškai išdžiūsta, polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis. Smeigės skirtos ne plokštėms laikyti, o vėjo plėšimo jėgai atlaikyti. Todėl smeiges galima tvirtinti tik klijams išdžiūvus, tai įvyksta po 2-4 parų nuo plokščių priklijavimo. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad jų galvutės viršus sutaptų su plokščių paviršiumi, antraip jos išryškės per tinką. Kai šiltinimo sistema dengiama apdailos plytelėmis, smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio.

Šilumos tiltelių pavojus sandūrose mažesnis, jei naudojamos polistireninio putplasčio plokštės su falcais, t. y., kai vienos plokštės krašto išėma dengia gretimos plokštės kraštą. Kai polistireninio putplasčio plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema lankstosi, fasaduose atsiranda įtrūkių.

Dažniausios klaidos ir ką daryti teisingai

Dažniausios klaidos: plokštės klijuojamos ne nuosekliai ir tarp jų lieka tarpai, pro kuriuos netenkama šilumos. Tose vietose vėliau per tinką išryškėja siūlės ir dėmės. Klijai ant plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti oras ir iš pastato išeinanti šiluma. Judėdama toliau, ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir prasiskverbia į išorę, paprastai tai vyksta per plokščių siūles.

Labai svarbu yra tinkamai paruošti šiltinamą pagrindą - sienas, kad jose esančių teršalų ir drėgmės „neuždarytume", nes vėliau ji garuodama gadins ir šilumos izoliacijos sluoksnį, ir sieną. Tai ypač aktualu stambiaplokščių namų siūlėms. Sienų siūlės ir visas šiltinamas paviršius turi būti švarūs ir sausi! Pasitaiko, kad dėl drėgmės ir teršalų polistireninio putplasčio plokštės kartu su klijais net atšoka nuo sienų paviršiaus. Būtina atkreipti dėmesį į šiltinamų paviršių paruošimą.

Klijuojant polistireninio putplasčio plokštes, šiltinamo paviršiaus ir aplinkos oro temperatūra turi būti ≥ +5°C. Vėsesniu oru darbus vykdyti taip pat įmanoma, tačiau tokiu atveju turi būti naudojami specialūs klijai ir mišiniai. Projekte turi būti nurodomas šiltinamo pagrindo stipris. Jei to nėra, rekomenduojama pagrindo stiprį nustatyti bandymu. Bandymas atliekamas specialiu atplėšimo jėgą nustatančiu įrenginiu.

Šiltinimo sistemos svarba ir gamintojų įvertinimas

Ne veltui tiek STR'uose, tiek Statybos taisyklėse pabrėžiama ne atskirų gaminių, o būtent ŠILTINIMO SISTEMOS svarba. Tai reiškia, kad tvirtinimo elementus, klijus, armavimo tinklelį ir apdailos tinką bei kitas medžiagas būtina rinktis tokias, kurios turi sistemos sertifikatą, tokios medžiagos yra išbandytos sąveikoje viena su kita ir tarpusavyje suderintos.

Mūsų vertinimu, lenkų Atlas, vokiečių Ceresit ar austrų Baumit įmonės yra kokybiškų, laiko patikrintų produktų gamintojos. Jos nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, turi pažangias gamybos linijas, griežtą gaminių kontrolę. Fasadų šiltinimas yra patikimas tarpusavyje suderintų medžiagų pritvirtinimas ant pastato išorinės sienos: klijai, termoizoliacinės medžiagos, mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės).

Alternatyvos ir pažangesni produktai

Šiluminimui siūlome naudoti formuotą polistirolą Šillfoam Thermo NEO (lambda 0,032) arba Šillfoam Thermo+ (lambda 0,030). Pilkos spalvos, papildytas dar didesniu grafito kiekiu, su padidinta šilumos izoliacija (galimas gniuždomasis stipris 70). Didesnė šio produkto šiluminė varža leidžia suploninti termoizoliacinės medžiagos sluoksnio storį. Naudojant ETNA EPS N apšiltinimui bus reikalingos trumpesnės smeigės ir lietvamzdžių laikikliai, siauresni cokoliniai profiliai.

Mechaninės savybės ir ilgaamžiškumas

Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybės kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje. Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės.

Rekomendacijos praktikai

1. Visada skaičiuokite bendrą sienos šiluminę varžą sumaudami mūro ir izoliacijos varžas bei įtraukdami vidaus/išorės paviršių varžas.
2. Naudokite sertifikuotas, komplektuotas šiltinimo sistemas - tai sumažins klaidų tikimybę.
3. Pasirinkite polistireną pagal deklaruotą λds ir tankį; atkreipkite dėmesį į grafitu papildytas N / NEO rūšis, jei norite didesnės varžos be didelio storio padidėjimo.
4. Tinkamai paruoškite pagrindą: jis turi būti sausas ir švarus.
5. Klijuokite plokštes iki reikalaujamo ploto padengimo (ne mažiau kaip 40 %, plytelėms - 60 %) ir naudokite smeiges tik išdžiūvus klijams.
6. Apsvarstykite išorinės šilumos izoliacijos storį taip, kad bendras R pasiektų reikalaujamą normą (R≥5 arba R≥8,33 A klasei).

Trumpa lentelė: tipiniai EPS pavyzdžiai ir varžos

tags: #didziause #silumine #varza #turintis #polisterolas