Pradėję savo gamybos verslą, verslininkai dažniausiai renkasi tarptautines prekybos platformas arba tarpininkavimą su jau dirbančiomis parduotuvėmis. Startuojant tyko įvairiausių iššūkių, todėl svarbu žinoti, kaip juos visus įveikti. Apie tinkamos verslo formos parinkimą ir mokesčių naštos nustatymą pasakoja įmonės „KM Consulting“ įkūrėja Kristina Makaveckaitė.
Verslo formos pasirinkimas ir mokesčių valdymas
Svarbi forma Pradėjus gaminti savo produkciją, kyla natūralus poreikis ją parduoti. Tam yra dvi galimybės: dirbti Lietuvos arba užsienio rinkose, o šiuolaikiniai verslai vis dažniau produkciją parduoda internetinėse platformose, aprėpiančiose viso pasaulio rinką. Vis dėlto, siekiant veikti legaliai, verta atkreipti dėmesį į verslo formos pasirinkimą, net jeigu prekyba bus vykdoma tik internetu.
„O esant aukštesnei veiklos rizikai ar poreikiui turėti kartu veikloje dalyvausiantį partnerį arba, sakykime, jau iš anksto planuojant būsimą investuotojų pritraukimą ir pan., reikėtų steigti juridinį vienetą.“
„Noriu atkreipti dėmesį, kad mokamų mokesčių rūšį bei dydį lemia ne pats faktas, kad prekiaujama internetu, bet visų pirma pasirinkta veiklos forma bei pats veiklos mechanizmas, t. y. prekiaujama vietinėje ar ir užsienio rinkoje, kur pagaminamos, o vėliau sandėliuojamos prekės, koks yra pirkėjo statusas, kas atsakingas už prekės gabenimą prekės tiekimo metu ir pan.“
„Vienos konkrečios ir efektyvios verslo formos, tinkamos būtent e. prekybai, išskirti negaliu. Pavyzdžiui, verslo liudijimas būtų optimalus įprastai parduodantiesiems savos gamybos prekes kitiems gyventojams. Esant poreikiui būti PVM mokėtoju ar prekes pardavinėti juridiniams asmenims, nesteigiant įmonės galima dirbti su individualios veiklos pažyma: tokios formos veiklą įregistruoti ir išregistruoti bei tvarkyti apskaitą gana paprasta, nėra jokių privalomų pradinio įstatinio kapitalo suformavimo reikalavimų. Dėl šių priežasčių, kai vykdoma smulki gamybos veikla, rekomenduočiau dirbti arba su verslo liudijimu, arba su individualios veiklos pažyma. O esant aukštesnei veiklos rizikai ar poreikiui turėti kartu veikloje dalyvausiantį partnerį arba, sakykime, jau iš anksto planuojant būsimą investuotojų pritraukimą ir pan., reikėtų steigti juridinį vienetą“, - aiškina K. Makaveckaitė.
Startas užsienyje: ką svarbu žinoti
Startuojant užsienyje, dažnai pasitaiko, kad Lietuvoje jau darosi ankšta. Ėmus žvalgytis į užsienio rinkas, gąsdina neaiški mokesčių sistema, tačiau K. Makaveckaitė pataria nesibaiminti, nes užtenka žinoti keletą esminių taisyklių, leidžiančių pradėti veiklą užsienyje.
„Svarbiausia iš anksto išsiaiškinti, ar pats pajamų objektas kartu su pradedama vykdyti tarptautine prekyba nepersikels į užsienio šalį, pavyzdžiui, turint biurą užsienyje arba pasamdžius darbuotoją ir panašiai. Nepamirškime, kad Lietuva turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą, todėl, galiojant tokio tipo sutarčiai, pajamos paprastai apmokestinamos tik vienoje šalių. Visiems, prekes pardavimo metu pristatantiems iš LR teritorijos, o ne sandėliuojantiems užsienyje, reikia būti atidiems dėl vykdomos nuotolinės prekybos. Viršijusieji pardavimų kitų ES šalių ne PVM mokėtojams ribas privalo registruotis PVM mokėtojais užsienyje. Ypač dėmesį čia turi atkreipti įsigijusieji verslo liudijimus: netgi neturėdami teisės būti PVM mokėtojais Lietuvoje, dėl nuotolinės prekybos jie gali būti PVM mokėtojai užsienyje. Svarbūs ir savos gamybos prekes parduodančiųjų tiekimai su 0 proc. PVM tarifu į kitas ES šalis: teisė taikyti tokį sumažintą tarifą atsiranda, kada prekės pirkėjas yra PVM mokėtojas, o pati prekė pirkėjo arba pardavėjo užsakymu išgabenama iš LR į ES teritoriją. Atkreipiu dėmesį, kad, neturint prekės gabenimą įrodančių dokumentų arba esant negaliojančiam pirkėjo PVM mokėtojo kodui, tiekimui turi būti taikomas standartinis 21 proc. tarifas“, - pabrėžia pašnekovė.
Nereikėtų pamiršti, kad prekėms transportuoti į kitą šalį taip pat gali reikėti papildomų išlaidų, todėl tie, kurie nori į užsienį perkelti ne tik pardavimus, bet ir dalį veiklos, turėtų atidžiai apskaičiuoti, kuris variantas bus palankesnis. „Būsimas mokestines prievoles išsiaiškinti turi ir tie, kurie ne tik pardavimus, bet ir gamybą arba atskirą (-us) jos etapą (-us) perkelia į kitą ES šalį. Žaliavų pervežimas į kitą ES šalį prekėms gaminti laikomas prekių tiekimu, pardavimas galutiniam vartotojui iš užsienio esančio sandėlio - ne PVM objektas Lietuvoje, todėl gamybos procesas ir logistikos sprendimai turi būti organizuojami įvertinant ne tik laiko, transporto ir pan. išlaidas, bet ir mokesčius, atsirasiančius dėl vieno ar kito pasirinkto veiklos modelio. Plėsdami prekybą į užsienį, išsiaiškinkite, ar pats pajamų mokesčio objektas kartu nepersikelia į užsienio šalį. Jei pirmumo teisę apmokestinti tokias pajamas turi užsienio šalis, nuo tų pačių pajamų sumokėti mokesčiai Lietuvoje, kai galioja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nebus argumentas nemokėti mokesčių užsienyje“, - pataria K. Makaveckaitė.
Mokesčių optimizavimas ir administravimas
Pašnekovė pasakoja, kad, norint apsisaugoti nuo per didelės verslo rizikos, nežinant, kaip gerai seksis, tikslinga rinktis individualią veiklą dėl paprastesnio jos administravimo. „Nesant poreikio steigti juridinį vienetą, tikslingiau rinktis individualią veiklą: verslo modelio nepasiteisinimo atveju arba savos gamybos prekių pardavimu užsiimant labiau kaip papildoma veikla šalia pagrindinio pajamų šaltinio, tokia forma paranki dėl paprastumo administravimo bei įregistravimo ir išregistravimo procedūrų“, - teigia pašnekovė.
Kad ir kaip būtų apmaudu, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl K. Makaveckaitė pataria stebėti savo veiklą, užsienio šalies reikalavimų pakeitimus, o svarbiausia - nebijoti kreiptis pagalbos: „Vykdant nuotolinę prekybą, būtina stebėti pardavimų kiekvienoje ES šalyje ribas: dėl nežinojimo sumokėtas PVM Lietuvoje neatleidžia nuo prievolės PVM sumokėti užsienyje, jeigu tokia prievolė tiekimo metu jau buvo atsiradusi. Tam reikia išsiaiškinti registracijos, leidimų išdavimo ir licencijavimo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad jie neretai priklauso nuo konkrečios šalies. kai kurie jų pasiūlymai taikomi ir kitų rūšių bendrovėms. centrai yra e. priklausomai nuo verslo ar pramonės rūšies. įmonės registracija. konkretiems sektoriams skirti leidimai. aplinkosaugos licencijos. darbo ir užimtumo reikalavimų laikymasis. ir atitikties reikalavimus ir jų laikytis. Prieinamumas. būdu, savo kalba arba kitomis plačiai vartojamomis kalbomis, pavyzdžiui, anglų kalba. Supaprastinti procesai. ir įgaliojimų, nesikreipiant į įvairias vietos agentūras. Informacijos centras. šalyje. Ryšių palaikymas elektroninėmis priemonėmis.“
Tiekėjų paieška ir prekės: klijai kaip pavyzdys
Didmeninės prekybos sektoriuje didesnis dėmesys skiriamas licencijoms, sandėliavimui ir produktų saugai. Tur būt svarbu suprasti, kokios licencijos gali būti reikalingos skirtingoms prekėms, pavyzdžiui alkoholiui, vaistams ar ginklams, ir kada licencija yra ne tik formalumas, o verslo pagrindas. Jei prekiaujama klijais arba pan. statybiniams ir pramoniniams tikslams, būtina įvertinti tiekėjų patikimumą, kokybės užtikrinimą ir atsargų saugojimą.
Sandėliavimo aspektai Lietuvoje ir užsienyje reikalauja atsižvelgti į laikymo sąlygas, temperatūros režimus, saugos reikalavimus ir dokumentų valdymą. Pinigų srautų valdymas, užsakymų vykdymas ir transportavimo logistikos sprendimai turi įtakos pelningumui ir klientų pasitenkinimui. Taip pat svarbu laikytis vartotojų saugos teisės aktų bei atitikties reikalavimų, įskaitant žaliavų/klijų saugojimą.
Reikalingos licencijos, sandėliavimas ir sauga
Licencijų poreikis priklauso nuo rinkos ir prekės pobūdžio. Kai kurios prekės gali būti parduodamos be licencijų, kitos - su licencijomis arba pagal pažymą.-Taip pat svarbu suprasti, kad sandėliavimas turi užtikrinti produkto kokybę ir laikytis higienos bei saugos reikalavimų, jeigu tai susiję su gamyba arba logistikos proceso dalimi.
Produkto sauga taip pat reiškia kokybės kontrolės procesų įdiegimą, tiekimo grandinės skaidrumą ir saugios tiekimo praktikas. Reguliarių auditų ir dokumentacijų palaikymas yra būtinas siekiant užtikrinti atitikimą tarp vietos įstatymų ir tarptautinių standartų.
Įvairios rinkodaros ir pardavimo priemonės
Šiuolaikiniai didmeninės prekybos verslai dažnai naudoja tarptautines platformas ir B2B tinklus. Naudojant automatizavimą, CRM sistemas ir verslo įžvalgas galima pagerinti tiekimo grandinės efektyvumą ir partnerystes. Svarbu suprasti, kad nuotoliniai pardavimai į ES šalis reikalauja nuolatinio ribų stebėjimo ir mokesčių laikymosi.
Be parkopo, galima išbandyti teminius rinkodaros metodus, pavyzdžiui, tinklalapių turinį, pavyzdžių programėles, bei atitikties pritaikymą konkretiems sektoriams. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamas patalpas tiek vartotojams, tiek logistikai, atsižvelgiant į patalpų dydį ir vietą bei jų įsigijimo ar nuomos sąlygas.
Praktiniai patarimai naujiems didmeninės prekybos žingsniams
- Apsispręskite dėl verslo formos ir pradėkite nuo administravimo paprastumo, dažnai - individualinė veikla arba verslo liudijimas.
- Nuspręskite dėl pirminio rinkos segmento - Lietuvoje ar užsienyje, ir kokiu modeliu planuojate prekiauti (nuotolinė prekyba, sandėliavimas užsienyje, tarptautinės pardavimai).
- Įsitikinkite, kad turite reikiamas licencijas ir leidimus specifinėms prekėms, ypač jeigu tai susiję su reglamentuojamomis sritys.
- Numatykite sandėliavimo sprendimus ir logistiką, atsižvelgdami į saugą, laikymo sąlygas ir dokumentaciją.
- Stebėkite PVM bei kitus mokesčius, įskaitant dvigubo apmokestinimo sutartis, ir pasiruoškite registracijoms užsienyje.
