Via Lietuva žvyrkelių asfaltavimo programa regionuose pereina į aktyviausią etapą - šiemet planuojama išasfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių įvairiose savivaldybėse. Dalis darbų jau pradėti, o kituose ruožuose technika pasirodys vasarą, užbaigus projektavimo procesus. Šiemet darbai bus vykdomi 22 rajoniniuose keliuose, o dar 2 projektai šiuo metu projektuojami. Bendro pasirašytų sutarčių vertė viršija 42,3 mln. Eur.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad kokybiška kelių infrastruktūra turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Via Lietuva - žvyrkelių asfaltavimo programos vykdytoja - teigia, kad pernai ruoštasi įgyvendinimui: sudarytos sutartys, pradėtas projektavimas, o kai kuriuose ruožuose jau startavo pirmieji darbai. Vienas svarbiausių projektų įgyvendinamas Šakių rajone, kelyje Nr. 3807 Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai, kur bus išasfaltuotas net 11,6 km ruožas.
Svarbiausi ruožai ir regionai
Elektrėnų savivaldybėje asfaltuojamas kelias Nr. Trakų rajone asfaltuojamas kelias Nr.; išsamesnė informacija apie konkrečius numerius pateikta čia rodo, kad tai vertinami keli regioniniai projektai. Tarp ilgiausių ruožų išsiskiria Radviliškio r. kelias Nr. 3414 Baisogalos g. st.-Sidabravas-Mandeikiai. Kretingos r. numatyta asfaltuoti keliai Nr. 2307 Kartena-Kalniškiai-Anužiai bei Nr. 2222 Vėžaičiai-Mikoliškiai-Kartena. Skuodo r. bus tvarkomas kelias Nr. Mažeikių r. reikšmingu projektu taps kelio Nr. Vidutinio ilgio ruožai suplanuoti Kalvarijos, Pasvalio, Joniškio, Raseinių, Telšių ir Prienų rajonuose.
Nors kai kurie asfaltuojami ruožai yra trumpesni, jų svarba vietos bendruomenėms išlieka didelė. Vilniaus r. asfaltuojamas kelias Nr. 2137 Jauniškė-Kražiai-Junkilai palengvins kasdienes vietos gyventojų keliones. Lazdijų rajone asfaltuojamas kelias Nr.; Kaišiadorių rajone asfaltas bus paklotas ir kelio Nr. 2026. metais į projektų portfelį jau įtraukti dar 17 ruožų, kurių bendras ilgis siekia beveik 88 kilometrus. Žvyrkelių asfaltavimo programa įgyvendinama pagal atnaujintą Kelių su žvyro danga asfaltavimo pirmumo eilę, patvirtintą 2024 metų rugsėjį. Programa yra Vyriausybės plano dalis, numatanti per ketverius metus Lietuvoje išasfaltuoti 160 kilometrų žvyrkelių.
Kelių prioritetai ir vietos poreikiai
Šiemet prioritetiniai kelių ruožai atrenkami atsižvelgiant į eismo intensyvumą, gyventojų skaičių, švietimo ir verslo objektų pasiekiamumą. Savivaldybės dalyvavo sudarant eilę, o galutinę prioritetinę sąrašą patvirtino Taryba. Pirmasis prioritetas - kelio Keturvalakiai-Patilčiai (5156), vedantis į Plaktukų muziejų Degučių kaime. Antrasis vietoje - Ramoniškiai-Antanavas (5121), planuojamas asfaltuoti antrame etape. Trečias - Opšrūtai-Paežeriai-Šunskai (5109). Ketvirtas - Slabadai-Sūdava-Opšrūtai (5118), dreifuojantis į 5,330 km. Penktas - Patilčiai-Bartninkai-Kaupiškiai (5115). Pabaigoje - Vilkaviškis-Kalvarija (5107) ir Ožkabaliai-Turgalaukis-Liudvinavas (5122). Iki šiol Lietuvoje žvyrkelių asfaltavimo programos metu buvo išasfaltuota daugiau kaip 1 400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, o dabar planuojama sutvarkyti beveik 850 km per visą programos laikotarpį.
Nepaisant regioninių iššūkių, Kauno r. savivaldybė siekia racionaliai planuoti asfaltavimą: dalis kelių jau asfaltuoti, kiti dar bus. Savivaldybė teigia, kad prioritetai teikiami urbanizuotoms teritorijoms, o seniūnijos pateikia informaciją apie eiles. Kauno r. kelių ilgis - 1 751 km, iš jų 620 km asfaltuoti. Planuose - konkrečios gatvės: Gynios g. Babtuose, Gandrų g. Rokuose, Nemuno g. Kulautuvoje bei didesni projektai Parko g. Karmėlavoje, Kauno g. Ežerėlyje, Nemuno g. Taip pat Kauno r. teikia prioritetą dviračių takų plėtrai ir jungčių tarp Kauno miesto ir rajono siekiui. Dviračių takai bus prižiūrimi, o nauji dviračių maršrutai suderinti su regionais.
Laikotarpiai ir finansavimas
Praėjusiais metais Via Lietuva parengė žvyrkelių programą, kurioje buvo įtraukti 750 km kelių su žvyro danga. Bendras programos vertė - 425 mln EUR. Šiemet papildomai skiriama dar apie 20 mln. EUR valstybės biudžeto žvyrkelių asfaltavimui. Pagal naują metodiką, į programą įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių ruožai, o savivaldybės aktyviai įsitraukė į reitingavimą ir prioritetų nustatymą. Iki 2035 m. tikslas - žvyrkelių dalies Lietuvoje sumažinti iki 18,31 proc. visų valstybinės reikšmės kelių.
Kauno r. savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vadovų pavaduotojas pabrėžia, kad ne visus kaimo keliukus būtina asfaltuoti. Pasak jų, lėšos skirstomos remiantis eilių prioritetais, seniūnijos siūlo, kurios gatvės būtinos, o finansavimas paskirstomas. Priklauso nuo to, ar kelias nuosekliai prižiūrimas: jei asfaltas senesnis nei 15-20 metų, būtina atlikti remontą, o žvyrkeliams būtina nuolat skirti lėšas. Žvyrkelių priežiūrai svarbu greideriuoti ir laistyti dulkes, o vanduo šalinamas per paruosimo sistemą. Svarbu suprasti, kad pramonės ar žemės ūkio veiklos poveikis gali paveikti kelio paviršių.
Kur kas svarbus žvyrkelių privalumai
Žvyrkelių privalumai juntami ten, kur nėra gyventojų procesų - miškuose, žaliose teritorijose, šalia vandens telkinių. Tačiau regioniniuose rajonuose reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl kurios svarbu investuoti į dulkės sumažinimą, skaitmeninį kelių planavimą ir išsamią techninę dokumentaciją. Žiemą ir pavasarį keliai reikalauja daugiau priežiūros, ypač dėl vandens išplaunamo žvyro, o vasarą reikia užtikrinti, kad asfaltavimas neužsikrautų duobėmis dėl didelio intensyvumo eismo.
Kaip pasirinkti ir įgyvendinti projektus vietoje
Kauno r. savivaldybė praneša, kad asfaltavimo prioritetai nustatomi atsižvelgiant į eismo intensyvumą, gyventojų skaičių ir pasiekiamumą į švietimo bei verslo objektus. Tarp svarbiausių kriterijų - gyventojų ir turistų keliai į miestą ar iš jo, o taip pat, siekiant užtikrinti saugumą ir patogumą, dirbama su vietos bendruomenėmis. „Via Lietuva“ siekia racionaliai išdėstyti darbų laiką kartu su savivaldybėmis ir užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami efektyviai ir atsakingai.
- Išanalizuoti vietovės eismo duomenys ir gyventojų poreikiai.
- Sudaryti prioritetinę eilę su savivaldybių partneryste.
- Pradėti projektavimą, derinti su vietos bendruomenėmis.
- Pradėti asfaltavimo darbus ir stebėti jų kokybę.
- Pridėti papildomas tokias teritorijas į programą, kai baigiami pagrindiniai ruožai.
Iki spalio planuojama patvirtinti rekonstruotų bei remontuotinų rajoninių kelių ruožų sąrašą, kurie bus įtraukti į žvyrkelių programą atnaujinant prioritetus. Per visą programos laikotarpį bus sutvarkyta beveik 850 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių. Ankstesnės programos metu Lietuvoje buvo išasfaltuota daugiau nei 1 400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių už 522,6 mln. Eur. Šiuo metu kelių su žvyro danga ilgis Lietuvoje viršija 5 000 km, o savivaldybiniai žvyrkeliai yra dar gausesni.
Priežiūra ir eksploatacija po asfaltavimo
Nesijaudinkite dėl to, kad asfaltuoti keliai bus pamiršti: regionuose numatoma nuosekliai pritaikyti priežiūros grafikus, įtraukti į biudžetą lėšas žvyro dangos priežiūrai, duobių remontui, dulkėms mažinti ir vandens drenažui užtikrinti. Žvyrkelių priežiūrai svarbu užtikrinti, kad dauguma kelių būtų nuolatos prižiūrimi, o duobių formavimui ir dulkėms mažinti būtų taikomos tinkamos praktikos, įskaitant druskos tirpalo naudojimą kai reikia.
tags: #kurie #zvyrkeliai #jau #isasfaltuoti #asfaltuota