Jūsų nagrinėjimui siūlome dekoratyvinio betonavimo technologiją, kuri naudojama tiek pėsčiųjų takeliams, tiek automobilių stovėjimo aikštelėms.
1. Pasiruošimo etapas
Prieš betonuojant būtina išlyginti vietovę bei suspausti gruntą. Grunto suspaudimui rekomenduojama naudoti ne lengvesnius, kaip 120 kg svorio įrenginius. Suspaustas gruntas neturi smegti po automobilio ratais.
NORINTI IŠVENGTI PURVO DARBŲ METU, DARBŲ ZONOJE VERTIKALIEJI IR HORIZONTALIEJI PAVIRŠIAI TURI BŪTI UŽDENGTI PLĖVELE AR PPIERIUMI. Prieš betonuojant pagrindas dengiamas plėvele hidroizoliacijos palaikymui, montuojami bortai, dedamas armatūros tinklas.
2. Betonavimas ir betono lyginimas
Betonuojant objektą klojamas 10-15 cm betono sluoksnis, priklausomai nuo planuojamo paviršiui taikomo krūvio. Betonas turi atitikti šias rekomendacijas: jis turi būti M400 rūšies, jo sudėtyje turi būti apie 2 cm užpildo C3. toks betonas paruošiamas betono gamyklose ir tuo pat metu transportuojamas 6-9 m3 kiekiais. Taip per dieną galima pagaminti 60-90 m3 betono.
Norint padidinti betono tvirtumą, prie jo pridedamas smulkus žvyras. Norint apsaugoti betoną nuo užšalimo - atitirpdymo ciklų, pridedamas priedas, skirtas pagerinti oro įsisavinimui. Išlyginimas vyksta, tam, kad paviršiaus lygumą galima būtų nustatyti gulsčiuko pagalba, ir padaryti nedidelį nuolydį, skirtą nubėgti vandeniui. Ši medžiaga dengiama barstant ją ant išlyginto paviršiaus. Išlyginimui naudojama plati glaistyklė ilga rankena.
NEBERKITE SUTVIRTINIMO MEDŽIAGŲ VANDENS SUSIKAUPIMO ZONOSE - „balose“, kurios atsiranda lyginimo proceso metu. Jeigu įdubimuose pasilieka balų, padėkite joms išdžiūti, berdami šios medžiagos virš šių zonų prieš lyginant visą paviršių. Taisyklingas džiūvimo procesas vyksta iš apačios į viršų. Negreitinkite džiūvimo proceso kaitindami paviršiaus. Per intensyvu lyginimas gali patamsinti paviršiaus spalvą. Norint gauti tolygaus atspalvio paviršių būtina sutvirtinančiąją medžiagą barstyti dvejais sluoksniais, pirmasis sluoksnis, sudarantis 75 proc. bendro barstomos medžiagos kiekio yra išlyginamas plačia glaistykle. Likę 25 proc. yra barstomi, kaip antrasis sluoksnis ir suteikia paviršiui tolygią spalvą. Antrasis sluoksnis užbaigiamas lyginti užbaigimo glaistykle. Medžiagos išbarstymui naudojamas judesys, kiek primenantis boulingo rutulio sviedimui naudojamą rankos judesį. Skirstomoji pudra barstoma tiesiogiai prieš štampavimą. Norėdami sužinoti, kada reikia barstyti skirstomąją pudrą, naudokite savo kumštį, praveskite sąnariais danga su jau išbarstyta sutvirtinamąja medžiaga - jeigu jūsų kumštyje neliks medžiagos - paviršius jau yra paruoštas barstyti skirstomąją pudra. Barstykite (ar tiesiog padenkite, naudodami platų teptuką) skirstomąją pudrą tose paviršiaus vietose, kur vėliau dėsite štampus. Norėdami gauti tolygų paviršiaus atspalvį, pudrą barstykite tolygiai visame paviršiaus plote. Prieš nuplaudami pudrą, leiskite betonui 3-4 dienas padžiūti. Dalis pudroje esančio dažiklio ištirps išsiskyrusioje štampavimo metu drėgmėje. Tose vietose, kur betonas bus labiau susigulėjęs spalva bus perduota kur kas išraiškingiau. Štampuojant per „šviežų“ betoną štampas nesutiks deramo pasipriešinimo iš dangos pusės, ir papildoma spalva nesusigers. Praėjus 3-4 dienoms SKIRSTOMĄJĄ PUDRĄ pašalinkite apie 2500 psi slėgio vandens srove. Procedūrą pradėkite naudodami silpną vandens slėgį - taip pašalinsite pigmento likučius iš skirstomosios pudros neišplaudami jos pačios. 1.7. Paviršiui išdžiuvus, būtina jį padengti betono hermetiku. Ši medžiaga dengiama, naudojant platų teptuką, volelį arba apipurškiant.
3. Medžiagos ir jų tiekėjai
2 Šiame straipsnyje apžvelgiame Italijos kompanijoje „Art Crete“ gaminamas medžiagas. Oficialus šios produkcijos platintojas Baltijos šalyse - įmonė „ELITE Crete Baltic“. Šios medžiagos nulemia gaminio dekoratyviąsias savybes. Spalvota paviršiaus sutvirtinimo medžiaga (Color hardener) - 30-ies skirtingų spalvų bei atspalvių. Paviršius šia medžiaga padengiamas sauso barstymo būdu. Spalvota skirstomoji pudra „Art Crete“ (Color release powder) - 30-ies skirtingų spalvų bei atspalvių. Paviršius šia medžiaga padengiamas sauso barstymo būdu. Betono hermetikas „Art Crete“. Dengiamas voleliu, teptuku ar naudojant žemo slėgio apipurškimą.
4. Dekoratyvinės dangos: istorija, užmojai ir gaminiai
Mums įprasta, kad betonas asocijuojasi su kažkuo dideliu, grubiu, tvirtu ir pilku, tačiau visiškai nieko bendra neturinčiu su grakštumu ir grožiu. Kaip dekoratyvinė medžiaga betonas įsitvirtino JAV praėjusio amžiaus 6-jame dešimtmetyje. Vėliau išpopuliarėjo Anglijoje. Dizaineriai, architektai ir užsakovai deramai įvertino betonos teikiamas galimybes sukurti įvairius dekoratyvinių paviršių variantus. Paskaičiuota, kad žmogus vaikščiodamas daugiau kaip 30 procentų laiko praleidžia žiūrėdamas po kojomis, todėl jis nėra abejingas grindų, grindinio ar takelių dangai (raštui, spalvai).
Dangos faktūra, spalva ir raštas palengvina orientavimąsi erdvėje: žymimos perėjos, stovėjimo aikštelės ir sustojimo vietos, poilsio bei prekybos zonos ir t.t. Miestų gatvės ir aikštės pripildytos daugybės miesto dizaino elementų. Šį darbą atlikti padeda įvairios architektūrinės-landšaftinės gudrybės: apželdinimas, nedideli žemės paviršiaus aukščio svyravimai, atraminės sienos, rampos, laiptai ir taip pat dekoratyvus išgrindimas. Kažkada betoninių plytelių panaudojimas buvo žingsnis į priekį. Tačiau laikui bėgant dideli plotai, padengti plytelėmis, pradėjo formuoti tipišką aplinką. Naujos betoninių dangų gaminimo technologijos leidžia pagaminti paviršius, visiškai perteikiančius natūralių arba jau seniai negaminamų medžiagų savybes.
5. Dekoratyvinės dangos: savybės ir privalumai
Pastaroji sąlyga labai svarbi restauravimo praktikai, kai reikia atkurti ne tik paminklo išvaizdą, bet ir istoriškai tikrą aplinką, įskaitant kraštovaizdžio architektūrą. Dekoratyvinės dangos iš betono pagaminimo technologija iš esmės yra paprasta: ant iš anksto supiltų skaldos ir smėlio sluoksnių užpilamas betono sluoksnis. Dėl spalvoto kietiklio mišinio dispersiškumo padidėja betoninio pagrindo tankis, todėl nėra galimybių atsirasti mikroporoms, o svarbiausia, gaunama patvari spalva. Danga atspari agresyvios aplinkos poveikiui, lengvai plaunama, su geru atsparumu šalčiui ir UV spinduliams. Tokios dangos padeda sukurti architektūrinį vientisumą, atsižvelgiant į skirtingų elementų stilistiką.
6. Šlifavimas, štampavimas ir polimeriniai sluoksniai
Presavimo būdu reljefiškumą galima išgauti ir ant jau sukietėjusio betono. Tokiu atveju reikės papildomos 6-7 mm storio polimerinės dangos, kuri vėliau, naudojant poliuretano šablonus, supresuosuojama taip, kad paviršius būtų nelygus. Turbūt pati populiariausia yra purkštinė danga. Ji taikoma ir horizontaliems, ir vertikaliems paviršiams. Purkštinė danga paprastai daroma dvisluoksnė. Pirmąjį, vadinamą „baziniu", sluoksnį galima užtepti guminiu voleliu, mentele ar glaistytuvu. Bazinis sluoksnis nudažomas tokia spalva, kokios ketinate daryti dekoratyvines „siūles“. Vėliau, keletą valandų padžiovinę paviršių, uždedame paruoštą trafaretą ir žemo slėgio purkštuvu padengiame jį antru (purkštiniu) sluoksniu, kuris vadinamas „tekstūriniu".
7. Technologiniai pavyzdžiai ir taikymo sritis
Vieta: Saulėtekio al. Aprašymas Rekomenduojama prieš pirkimą pasiteirauti dėl numatyto semestro studijų tvarkaraščio ir įsitikinti, kad jis tinkamas. Šiuolaikinėje statyboje kaip konstrukciniai elementai dažniausiai naudojamos monolitinės arba surenkamos betoninės konstrukcijos. Tiek surenkamos, tiek monolitinės statybos teorinį pagrindą sudaro betono technologijos kursas. Studijų modulyje nagrinėjama betono mišinių iš rišamųjų medžiagų, užpildų, cheminių įmaišų ir mineralinių priedų, gamybos technologija, betono transportavimo, klojimo, armavimo bei kietinimo technologijos.
8. Praktiniai įžvalgos iš įmonės Grinduva
„Mes bendradarbiaujame su projektuotojais, kaip praktikai patariame, kaip geriau išpildyti užsakovų lūkesčius nenusižengiant technologiniams reikalavimams, atsižvelgiame į glaustus darbų atlikimo terminus. Betonas yra medžiaga, kuri nemėgsta skubos. Mes pajėgūs per pamainą išbetonuoti iki 1500 kv. metrų plotą. Betonuojant be pertraukų išgaunama geresnė kokybė“, - sako UAB „Grinduva“ vadovas.
Pramoninių grindų projektavimas prasideda nuo projekto. Pramoninės grindys apibrėžiamos kaip grindys, kurios eksploatacijos metu gali atlaikyti įvairias apkrovas, poveikius ir smūgius. Betono grindų kokybę lemia keturi tarpusavyje susiję veiksniai: projekto techninis - technologinis lygis; optimali betono sudėtis; technologinių procesų laikymasis; kietėjimo sąlygų užtikrinimas ir eksploatavimo sąlygų laikymasis.
9. Pagrindo paruošimo svarba
Betoninių grindų pagrindas labai svarbus: reikia įvertinti grunto sudėtį, tvirtą sutankinimą, hidroizoliaciją bei armavimą. Išlyginti paviršių reikia kruopščiai, o tarpinės iš medžio plaušo plokščių ar polistireno naudojimas padeda atskirti grindis nuo sienų. Netinkamai paruoštas pagrindas gali lemti įdubimus, įtrūkimus ar dėmes, todėl pagrindas turi būti kruopščiai patikrintas ir paruoštas pagal projektą.
10. Praktinės rekomendacijos dekoratyvino betono darbams
- Prieš pirkimą patikrinkite, ar pasirinktos medžiagos atitinka klasifikaciją ir Aplinkos sąlygas.
- Naudokite tinkamas priedų sistemas, kurios užtikrina atsparumą šalčiui, abrazyvines apkrovas ir degalus.
- Dirbant lauke, atsižvelkite į temperatūrą ir laikykitės rekomenduojamų kietėjimo sąlygų.
- Tvarkykite džiūvimo procesą nuo apačios į viršų, vengiant pernelyg intensyvaus šildymo ar kaitinimo.
Betono technologijos kursas, medžiagų aprašymai ir praktinės įžvalgos padeda užtikrinti kokybišką dekoratyvinio betono paviršiaus formavimą štampavimo būdu ir ilgalaikį atsparumą aplinkos poveikiui.
tags: #dekoratyvinis #betonavimas #ir #betono #formavimas #stampavimo