Stelmužės ąžuolas - seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. 2006 m. buvo skelbiami vieši ketinimai klonuoti Stelmužės ąžuolą Miškų institute, esančiame Girionyse (Kauno rajonas). Stelmužės ąžuolo būklę nuo 2005 m. tiria Čekijos mokslininkas arboristas Martinas Nemecas. Jis pasiūlė ąžuolo priežiūros priemonių planą, kuriame numatyta neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, pašalinti trinkeles. Atvykus prie didingojo medžio lankytojas yra informuojamas, jog atvyko ir į „Stelmužės XVII a. dvaro sodybvietę“.
Teigiama, jog patsai Stelmužės ąžuolą - Lietuvos gamtos paminklas - trečias iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje yra pats seniausias medis. Spėjama, jog Stelmužės ąžuolo amžius yra apie 2000 metų, nors kai kas tuo labai abejoja. Ąžuolas yra 23 m aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės. Teigiama, jog kamienui apimti reikia bent 8-9 vyrų, nors tądien niekas nebandė galiūno medžio apkabinti, mat yra apsauginė tvorelė, kurios perlipti nevalia… Tačiau nereikia abejoti, jog Stelmužė regėjo daug. Čia senovinėse apeigose meldėsi baltų kriviai, užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kareiviai… Pro čia žengė kaizerio ir Hitlerio kariuomenės.
Įvairiuose istoriniuose analuose Stelmužė ir ši vietovė minima nuo XVI amžiaus antrosios pusės. Teigiama, jog kaimelio susikūrimas sietinas su čia dunksojusia pilimi, kurios vietoje ir atsiradęs Stelmužės dvaras. Pradžioje Stelmužę valdė vokiečių baronai Folkerzambai, vėliau dvarą perleidę rusų caro dvariškiams Valujevams. Beje, jiems iki šiol skirta visai greta ąžuolo ir ežero kapavietė, kurios juodo marmuro antkapis ir skelbia, jog čia ilsisi Valujevai.
Pasakojama, jog su ąžuolo viršūne baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti. Kitas padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Įtvirtinama: imperatorius už išgelbėjimą nepadėkojo, o nurūko savo šešiakinkę karietą. Stelmužės ąžuolas - pasakojimų šaltinis ir Lietuvos istorijos liudininkas.
Kita vertus, šie medynai visoje Lietuvoje stabiliai auga ir šiuo metu, palyginti su 1961 m., jų yra beveik pusantro karto daugiau. Kėdainių miškų urėdija ypač garsėja savo ąžuolynais. Čia gausu ir ąžuolams tinkamų augaviečių - beveik 80 proc. urėdijos prižiūrimų miškų. Didesnis ąžuolynų sodinimo vajus Kėdainių krašte prasidėjo 1994 metais, kai J. Girinas pradėjo dirbti miškų urėdo pavaduotoju miškininkystei (miškų urėdo pareigas eina nuo 1999 metų).
„Vienas labai svarbiausių principų - miškų atkūrimas. Miškininkai siekia ne tik atsodinti nukirstą mišką, bet pasodinti jo dar daugiau. Mes vieną nukirstą ąžuolą pakeičiamėme 60 jaunų ąžuoliukų“, - sako miškų urėdas J. Girinas. Per paskutinį dešimtmetį, nuo 2002 metų, ąžuolų medynų plotas čia nuo 1 622,4 ha išaugo iki 1 838,3 ha. Praėjusių metų duomenimis, ąžuolynai Kėdainių urėdijoje sudarė 9,3 proc. visų medynų. Kai vykdomi tokie intensyvūs atkūrimo darbai, nenuostabu, jog šiuo metu didžioji dalis ąžuolynų yra jaunesni nei 10 metų amžiaus. Iš viso tokių yra apie 650 ha. Pasak paties miškų urėdo, kasmet urėdijos miškuose pasodinama apie 100 ha želdinių su ąžuolais.
Itin gražus ąžuolynas sodinamas Pašilių miške Pelėdnagių seniūnijoje. Jis pavadintas Neregėtos Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynu, mat atsiradęs garsaus fotomenininko Mariaus Jovaišos dėka. Jau dabar čia auga daugiau kaip 20 tūkst. sodinukų, planuojama, kad visas plotas užims apie 40 ha. Rinktinių ąžuolų miško sėklinė plantacija „Mūsų urėdijoje geros augavietės, daug ąžuolynų, todėl savaime suprantama, kad yra genetiniu požiūriu vertingų medynų“ - teigė miškininkas. - Čia auga daugiausia rinktinių ąžuolų. Šie medžiai yra patys geriausi miškininkystės požiūriu: aukštesni, geresnis šakotumas, turi daugiau padarinės medienos (apvaliosios, skirtos perdirbti)“. Miškų urėdija gali pasigirti 102 rinktiniais ąžuolais. Nors kai kurie iš šių ąžuolų dabar jau nudžiūvę, Lančiūnavos girininkijoje esančioje miško sėklinėje plantacijoje auga jų palikuonys - skiepai. Pati plantacija taip pat ypatinga - ji yra didžiausia Lietuvoje ir užima 21 ha plotą. Čia iš viso auga 183 klonų* skiepai iš 11 miškų urėdijų. „Dauguma skiepų yra iš mūsų miškų urėdijos. Toje plantacijoje sukauptas pačių geriausių Lietuvos ąžuolų genofondas, - teigė J. Girinas. - Tikimės, kad iš šios sėklinės plantacijos gilių bus galima ąžuolo sodinukais aprūpinti didžiąją Lietuvos dalį“.
J. Girinas pirmasis šalyje pradėjo klonuoti vertingus senolius ąžuolus. „Kartkartėmis vyksta masinis ąžuolų džiūvimas, o šie senoliai išlieka gyvi. Vadinasi, jie savyje turi kažką daugiau, yra atsparesni toms visoms negandoms, kurios puola kitus ąžuolus“, - aiškino miškų urėdas. Taip kilo idėja, kad reikia surinkti seniausių ąžuolų klonus. Pirmasis bandymas klonuoti ąžuolus buvo susijęs su Šaravų ąžuolu (Kėdainių r.), kurio istorija unikali. Pasak miškų urėdo, per 1863 metų sukilimą šalia jo buvo nužudyta sukilėlių ir kunigų. „Gaila, kad šis dviejų metrų skersmens ir apie 500 metų sulaukęs ąžuolas nudžiūvo prieš kelerius metus. Aš to ąžuolo šakeles dar 2005 metais buvau suskiepijęs.“
Dėl Stelmužės ąžuolo tikrojo amžiaus kyla diskusijos: „Nors teigiama, kad Stelmužės galiūnas yra 1 000-1 500 metų senumo, taip greičiausiai nėra. Olandas Jeroenas Pateris yra apžiūrėjęs visus seniausius Europos medžius ir išleidęs knygą, kurioje Stelmužės ąžuolui skiria 450-550 metų. Gal šis tyrinėtojas ir sumažino metų, bet tūkstantį senolis vargiai pasiekęs.“ Tačiau, pasak J. Girino, tai vis tiek mūsų seniausias ąžuolas, turintis ką nors ypatingo, ir todėl didžiuotis reikia.
Klonuotų ąžuolų medeliai jau panaudoti dviejuose projektuose. Šiais metais Kėdainių miškų urėdijos Josvainių girininkijoje pasodintas 60 seniausių Lietuvos ąžuolų klonų rinkinys. Jame kiekvieno klono yra pasodinta po penkis skiepus. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode dar 2011 metais pasodinta 50 seniausių Lietuvos ąžuolų (po du medelius) - 100 klonuotų ąžuoliukų giraitė pavadinta Birutės Galdikas vardu.
Skiepyti klonai vertingesni už sėjinukus. Pats ąžuolų skiepijimas nėra lengvas procesas: „apie 30 proc. skiepijamų klonų prigyja labai gerai, apie 30 proc. - vidutiniškai. Su likusiu trečdaliu yra didelė problema, nes kai skiepiji į bet kokį, klonui negiminingą poskiepį, paprastai po kelių metų augaliukas ir atkrenta.“ Taigi skiepai išsaugo motininio medžio genetinę savybę, o gilės duoda tik dalinę genetinę medžiagą. Tai labai svarbu ateities kartoms.
Kaip auginami ąžuoliukai: gilių sėja 1995 m. Kėdainių urėdijoje - per 6 tonas gilių. Sėją pradėta daryti rudenį, o ne pavasarį, kaip anksčiau. Priešingai, sėklų mulčiavimas ir sėklų užkasimas į purią priesmėlio dirvą užtikrina sėklų daigumą. Per dieną į paruoštą dirvą pasėjama apie 2 tonas gilių. Sukurtas mulčiavimo agregatas, leidžiantis lengvai užberti pjuvenas. Skiepijimui naudojami atitinkami šiltnamiai ir vėliau sodinami į lauką.
Kitų metų pavasarį prigiję ąžuoliukai (skiepai) persodinami į 12 l talpos vazonus ir įkasami lauko lysvėse. Prieš žiemą mulčiuojami pjuvenomis. Dvejų metų amžiaus sodinukai jau gali būti realizuoti. Stelmužės ąžuolas, pasak Lietuvos 2016 m. medžio rinkimų atrankos komisijos pirmininko, yra tapęs Lietuvos ąžuolo simboliu. Iš jo gilių išaugę ąžuolai, vadinamieji stelmužiukai, auga visoje šalyje, žaliuoja Atgimimo ąžuolyne Ožkabalių kaime, Jono Basanavičiaus gimtinėje. Lietuvos metų medžio rinkimai vyko pirmą kartą. Dalyvauti buvo pakviesti visi gyventojai, konkursui pasiūlyti 53 medžiai. Atrankos komisija finaliniam etapui atrinko 12 kandidatų, iš kurių net 8 buvo ąžuolai - Stelmužės tarp jų.
Metų medį visuomenė rinko elektroniniu būdu iki spalio 10 d. Stelmužės ąžuolui atiteko pirmoji vieta (686 balsai). Antra vieta atiteko Raganų eglei, Trečioji - Vienybės ąžuolui Žeimelyje, Pakruojo rajone. 2017 m. Stelmužės ąžuolas dalyvaus Europos metų medžio konkurse, kuris Čekijos iniciatyva pradėtas rengti 2011 metais. Konkursui dalyvavusių medžių sąrašą sudarė 53 kandidatai, iš kurių atrankos komisija išrinko 12 finalistų, įskaitant Stelmužės ąžuolą.
Paprasčiausiai apie ąžuolo kultūrą Lietuvoje primena ir tai, jog lietuvių mitologijoje ąžuolas siejamas su Perkūnu, o jį puošia šaknys, lapai ir žiedai. Lietuvoje auga dvi ąžuolų rūšys: Bekotis ąžuolas ir Paprastasis ąžuolas. Bekotis ąžuolo giliukai neturi kotų, o Paprastasis ąžuolas turi kotėlius. Abiejų rūšių ąžuolai dievina derlingą, drėgno pobūdžio dirvą ir saulės šviesą.
Kitos gyvybingos šalies medynuose - beržas, drebulė, eglė, gluosnis. Beržai Lietuvoje auga iki 25 m, kamieno skersmenys iki 50 cm, gyvena apie 150 metų; beržų lapai gelsta rudenį, o scutelės ir sula iš beržų suteikia gydomųjų savybių. Drebulė - puikus šlifuotas medžio tipas, lengvai išsiskiria savo plėšiais ir žievės spalva. Paprastoji eglė - Lietuvoje paprastai užauga iki 40 m, gyvena apie 300 metų, ir yra pagrindinis spygliuočių medžių atstovas, naudojamas baldų, popieriaus ir muzikos instrumentų gamybai. Eglėms būdingos dvi spyglių rūšys - šviesiniai ir ūksminiai, kankorėžiai - pagrindinės jų vaisių dalys, sėklos noksta per žiemos pabaigą ir pavasarį.
Kaip pažinti? Pavasarį ir vasaros laikotarpiu galima atskirti ąžuolą nuo kitų medžių pagal lapų formą ir žievės reljefą; be to, Stelmužės ąžuolo pavadinimas tapo Lietuvos simboliu bei įkvėpimu klonavimo ir atkūrimo projektuose, kurie siekia išsaugoti genetinį Lietuvos miškų paveldą. Stelmužės ąžuolo kelias į Europos metų medžio konkursą tęsiasi ir 2017 metais.
Stelmužės ąžuolas
Santrauka apie svarbiausius faktus
- Stelmužės ąžuolas yra Lietuvos gamtos paminklas ir laikomas seniausiu šalies medis.
- Amžius apie 2000 metų, skersmuo apie 3,5 m, aukštis apie 23 m.
- Būklė sunki; tiriamas Martino Nemeco planai priežiūrai ir lankytojų ribojimams.
- Stelmužės ąžuolo genofondas klonuotas; sukurta didelė klonų plantacija Lietuvoje.
- Metų medį Lietuvoje renka visuomenė; Stelmužės ąžuolas užėmė pirmą vietą 2016 m. rinkimuose.
Iniciatyvos siekia išsaugoti lietuvišką genofondą ir skatinti miškininkystės inovacijas, kad ateities kartos galėtų dar kartą pasimėgauti seniausiais ąžuolais ir jų ilgu gyvenimu. Stelmužės ąžuolo istorija ir jo tolesnės klonavimo bei atkūrimo iniciatyvos tampa Lietuvos mąstymo apie miškų ateitį simboliu.
tags: #daugiausia #medienos #turintis #lietuvos #azuolas