Nuo 2026 m. kovo 1 d. pradėtas registravimo procesas tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl vaikų priėmimo į Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos I (9) klases nuo rugsėjo 1 d. Tai rodo, kad gimnazijų veikla vis labiau paremtoma centralizuotais įsipareigojimais ir organizaciniu planavimu. Priėmimo eiga vykdoma centralizuotai Kauno rajono savivaldybės patvirtinta tvarka; dokumentų pateikimas gimnazijos raštinėje darbo dienomis 8.00-16.00 val. Dėl priėmimo, mokymo krypties pasirinkimo ir klasių formavimo konsultacijas teikia gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Žilinskienė, kuri darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. yra savo darbo vietoje (229 kab.).

Visos klasės, įskaitant ir klases pagal mokymo kryptis, bus pradėtos formuoti tik pasibaigus prašymų ir kitų dokumentų pateikimui. Preliminarius priimamų į gimnaziją mokinių sąrašus tikimąsi žinoti gegužės mėnesį. Taigi, iššūkiai ir galimybės susiję su priėmimu turi tiesioginį poveikį tolimesniam ugdymo planavimui bei įtaka mokinių siekiams.

Augantys klausimai apie mokinių įsitraukimą ir galimybes gimnazijoje

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama mokinių įsitraukimui mokykloje kaip kompleksiniam konstruktui, kuris apima emocinį, elgesio ir kognityvinį aspektus. Mokinių įsitraukimas laikomas svarbiu veiksniu tiek jų mokymosi kokybei, tiek bendros gerovės rezultatams. Tyrimai rodo, kad įsitraukimas yra susijęs su moraliniu bei emociniu vaikų augimu, jų sveikata, ir gali tapti tarpininkaujančiu veiksniu tarp mokyklos aplinkos ir akademinių rezultatų.

Klausimynas Student Engagement in School (Lam et al., 2014) adaptuotas Lietuvai ir naudojamas vertinant mokinių įsitraukimą mokykloje kaip visumą, ne tik konkretaus dalyko pamokose. Lietuvoje adaptavimo procese buvo atlikta dvejų metų tyrimų grandis (2019 m. ir 2020 m.), į kuriuos įtraukti moksleiviai iš įvairių regionų. Tyrimai parodė, kad klausimyno forma ir jo matuojamos trys pagrindinės dimensijos - emocinis, elgesio ir kognityvinis įsitraukimas - gali būti empiriškai patikimos ir naudotos Lietuvos kontekste.

Emocinis įsitraukimas apima mokinių santykių su mokykla išgyventas emocijas ir vidinę motyvaciją; elgesio įsitraukimas - aktyvų dalyvavimą mokymosi procesuose bei pastangas įveikti sunkumus; o kognityvinis įsitraukimas - naudotas kognityvines strategijas, siekiant giliau suprasti mokomąjį turinį. Įsitraukimo konstrukto tyrimai rodo, kad šios trys dimensijos yra tarpusavyje susijusios ir vidutiniškai stipriai koreliuojančios, nors realiai gali būti skirtingos struktūros priklausomai nuo konteksto

Augimas per daugiasluoksnį aiškinimą gimnazijos kontekste: nuo priežiūros iki mokinių įsitraukimo

Nuo 2026 m. kovo 1 d. prasideda mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų ir kitų dokumentų registravimas dėl vaikų priėmimo į Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos I (9) klases nuo rugsėjo 1 dienos. Mokinių priėmimas į gimnaziją vyks centralizuotai pagal Kauno rajono savivaldybės patvirtintą tvarką. pateikiant asmeniškai - gimnazijos raštinėje (II aukštas, 236 kab.) darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val. KARTU SU PRIĖMIMO PRAŠYMU BŪTINA PATEIKTI MOKINIO IR BENT VIENĄ IŠ TĖVŲ GYVENAMĄJĄ VIETĄ PATVIRTINANTĮ DOKUMENTĄ (GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARACIJĄ, IŠDUOTĄ NE ANKSČIAU, KAIP 2025 M.). Dėl priėmimo, mokymo krypties pasirinkimo ir klasių formavimo konsultacijas teikia gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Žilinskienė darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. savo darbo vietoje (229 kab.) arba telefonu (0-37) 39 30 73/ mob. +370 62 07 43 70 nuo 10.00 iki 14.00 val. Visos klasės (tame tarpe ir klasės pagal mokymo kryptis) bus pradėtos formuoti tik pasibaigus prašymų ir kitų dokumentų pateikimui. Preliminarius priimamų į gimnaziją mokinių sąrašus bus galima žinoti gegužės mėnesį.

Įsitraukimo į mokyklinę veiklą perspektyva: pagrindiniai kontekstai

„Taigi mes sakome, kad mažiau yra daugiau.“ Mokinių įsitraukimas mokykloje laikomas sudėtiniu reiškiniu, kurį labai aiškiai išryškina tyrimai apie laikotarpio ypatumus ir ugdymo(si) poveikį sveikatai bei mokymosi rezultatams. Lietuvos mokyklose įsitraukimas yra svarbus konstruktas, kurio plėtojimą skatina švietimo politika ir mokytojų darbas klasėse. Mokinių įsitraukimą mokykloje dažnai apibrėžia dvi pagrindinės dimensijos: elgesio ir emocinis įsitraukimas, o kai kur - ir kognityvinis įsitraukimas, kuris atspindi mokinio požiūrį į mokymąsi ir jo gebėjimą taikyti žinias.

Teorinė pradmena remiasi Self-determination Theory (Deci & Ryan) bei Savasties sistemos motyvacinės raidos modeliu (Skinner & Wellborn). Savideterminacijos teorijos įžvalgos rodo, kad mokyklos kontekste svarbu patenkinti pagrindinius psichologinius poreikius: sąryšingumą, kompetenciją ir autonomiją. Kuo daugiau mokinys jaučiasi kontroluojantis savo mokymąsi ir turi pasirinkimo laisvę, tuo labiau skatinama vidinė motyvacija ir įsitraukimas į mokyklą. Kita vertus, didesnis įsitraukimas stiprina vidinę motyvaciją ir toliau skatinti įsitraukimą.

Dimensijos ir jų tarpusavio santykiai

Mokinių įsitraukimo galima laikyti kaip derinį iš trijų dimensijų: emocinio, elgesio ir kognityvinio įsitraukimo. Emocinis įsitraukimas apima mokinių emocines reakcijas klasėje, susidomėjimą mokymu, tapatinimą su mokykla ir bendraklasių bei mokytojų santykius. Elgesio įsitraukimas matuojamas pagal pastangas dalyvauti mokymosi procese ir įsipareigojimą mokytis; kognityvinis įsitraukimas - naudojimąsi mokymosi strategijomis bei gilų sąryšį su įsisavinamomis žiniomis. Tyrimai pateikia tris pagrindines dimensijas kaip būtiną sudėtį, tačiau pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų siūlo trečiąją - kognityvinį - kaip svarbų papildomą komponentą. Empiriniai duomenys rodo, kad šios dimensijos yra šiek tiek korliuojančios, tačiau kiekviena turi savo vaidmenį prognozuojant mokymosi rezultatus.

Tarptautiniai instrumentai ir Lietuvos kontekstas

Tarptautinė mokyklos psichologijos asociacija inicijavo klausimyno Student Engagement in School (Lam et al., 2014) adaptavimą į kelias šalis, įskaitant Lietuvą. Klausimynas vertina viso mokyklos įsitraukimo lygmenį, o ne konkrečios pamokos, ir jame nėra kitų veiksnių (pvz., mokytojo ir mokinių santykių ar disciplinos) teiginių. Lietuvoje klausimyno adaptavimas atliktas 2019-2020 metais: dviem tyrimais, atitinkamai su 476 ir 445 mokiniais. Emocinį įsitraukimą rodo devynios teiginiai, elgesio įsitraukimą - dvylika teiginių, o kognityvinis įsitraukimas - taip pat dvylika teiginių. Vertinimo skalės yra penkių balų Likerto skalės, kuriose atsakymai įvertinami atitinkamais intervalais.

Klausimyno adaptavimui Lietuvoje buvo naudojama dvi duomenų rinkimo fazės, apimtys: iš Kupiškio regiono mokyklų ir iš Vilniaus bei Utenos regionų. Tyrimai parodė gerą vidinę klausimyno nuoseklumą (Cronbach’s α ir McDonald’s ω > 0,70) ir išryškino dvi hierarchines struktūras, kurios geriausiai atitinka Lietuvos duomenis: antrą eilę modelis su šešiais pirmos eilės fakto riais ir trečios eilės modelis, kuri konceptualizuoja įsitraukimą trijų lygių perspektyvoje.

Klausimynas lietuviškai buvo sudarytas iš 33 teiginių apie mokinių įsitraukimą ir sociodemografinių klausimų. Emocinis įsitraukimas - 9 teiginiai, elgesio - 12 teiginių, kognityvinis - 12 teiginių. Atsakymai buvo apdorojami standartiniais statistiniais metodais: vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, patikimumo koeficientai bei faktorinė analizė. Lietuvoje adaptuojant klausimyną buvo atlikta tipologinė versti ir atgalinis vertimas, užtikrinant, kad turinys išliktų lojalus originaliam klausimynui.

Ekonominės ir infrastruktūros konteksto įtaka gimnazijųagai

2027 metų pabaigoje planuojama įgyvendinti finansavimo sutarčių projektus dėl S. Daukanto inžinerijos gimnazijos infrastruktūros modernizavimo. Projekto biudžetas - 3,4 mln. eurų (EU lėšos - 2,9 mln. eurų, savivaldybės - 515 tūkst.). Per pustrečių metų numatoma modernizuoti patalpas, įrengti laboratorijas, atnaujinti inžinerines sistemas, elektros instaliaciją, šildymą ir apšvietimą, atlikti vidaus apdailos darbus ir kt. Tokios investicijos turės įtakos ne tik fizinei erdvei, bet ir mokinių įsitraukimui į ugdymo procesus, kai bus užtikrintos geresnės aplinkos sąlygos mokymosi.

Tuo pačiu, svarbu pažymėti, kad mokinių įsitraukimas yra svarbus reiškinys, susijęs su jų mokymosi rezultatais ir bendru gerbūviu. Tyrimų tikslas - pristatyti klausimyno „Mokinių įsitraukimas mokykloje“ adaptavimą Lietuvos kontekstui bei įvertinti jo patikimumą ir struktūrą, atitinkančią vietos realijas. Tai padeda formuoti tikslingas politikos ir ugdymo proceso permainas, kurias gali įgyvendinti švietimo bendruomenė.

Praktinis taikymas gimnazijoje

Klausimynas gali būti naudojamas kaip įrankis siekiant įvertinti mokinių įsitraukimą, sujungiant duomenis su ugdymo proceso kokybe, tėvų ir mokytojų dialogu bei programų tobulinimu. Tai suteikia galimybę plėsti analitinį požiūrį į mokinių pasiekimų dinamiką ir kurti intervenicinės krypties programas, orientuotas į savarankiškumo, kompetencijų ir sąryšio su mokykla stiprinimą.

Be to, praktikoje gali būti kurti periodiniai atnaujinimai ir ataskaitos apie mokinių įsitraukimą, papildomai integruojant sveikatos ir judėjimo parametrus, kad būtų galima tiksliau įvertinti poveikį fizinei bei psichinei mokinių sveikatai ir mokymosi rezultatams.

Galiausiai, siūloma įtraukti į pokyčių planus ir trumpalaikius tikslus, kurie užtikrintų, kad mažinti VBE (mokinių vertinimo egzaminų) skaičiai ir subalansuoti užduočių sudėtingumą būtų įgyvendinti, atsižvelgiant į Lietuvos švietimo politikos sutarčių laikotarpio pažangą. Tai turėtų prisidėti prie didesnio mokinių pasiekimų stabilumo, mažesnės korepetitorių priklausomybės ir didesnio įsitraukimo į mokyklos gyvenimą.

Apibendrinant, daugiasluoksnis aiškinimas gimnazijoje ir mokinių įsitraukimo tyrimai siūlo praktiškus keliu tobulinti ugdymo procesus. Svarbu derinti politinius sprendimus, administracinius procesus, mokytojų darbo krūvį ir mokinių psichosocialinę aplinką, siekiant efektyvaus ir subalansuoto ugdymo.

tags: #daugiasluoksnis #aiskinimas #gimnazija