Absoliučiai viską, kas susiję su cokoliu, darėme patys. Pirmąjį žingsnį - hidroizoliacijos tepimą atlikome kitais metais po pamatų išliejimo. Visus kitus darbus darėme po dviejų metų, t.y. kai buvo apšiltintas ir nuarmuotas fasadas ir jau padarytas drenažas aplink pamatus. Taigi, pirmiausia keletą kartų nutepėme pamatus su Ceresit CR65 hidroizoliacija. Pirmą sluoksnį tepėme teptuku, skiedžiant su daugiau vandens, sekantį - su glaistykle, skiedžiant su mažiau vandens. Pamatai, laikui bėgant, gali prarasti įžeminimo varžą, tad esame pasidarę taškus cokolyje, kur būtų galima pajungti papildomą įžeminimą, kalant varinius strypus. Tam tikslui nuo tų taškų išsivedėme 16 m2 kabelį, kuris išeis už nuogrindos. Apie pamatų įžeminimą galite skaityti čia. Sujungimą tarp cokolio ir blokelių nutepėme su garo izoliacine mastika (Soudal). Šią pastą naudojome labai daug kur (ten, kur reikalinga gera izoliacija nuo oro patekimo). Gal kažkam tai atrodo, kaip nereikalingas darbas, tačiau tai yra silpniausia vieta. Ten, kur blokelis pasideda ant pamato, didesnis vėjas prapučia kiauriai ir patenka į grindų apšiltinimo sluoksnį, todėl šį sujungimą reikia gerai užsandarinti. Mastiką tepėme tris kartus: ant siūlės, po cokoliniu profiliu ir virš jo. Po cokoliniu profiliu klijavome išsiplečiančias juostas. Jos skirtos didesniam sandarumui (principas, kaip klijuojant aplink langus).
Cokolio apšiltinimui rinkomės Finnfoam XPS F-300 su rifliuotu paviršiumi. Reikalingas būtent rifliuotas paviršius, nes prie lygaus paviršiaus sunkiai limpa armavimo mišinys. Ties garažu naudojome 10 cm storio, o ties visu kitu namu - 15 cm storio plokštes. Apačią nupjovėme kampu tam, kad šaltis neišstumtų plokštės. Plokštes pjaustėme su savadarbe pjovimo įrankiu. XPS klijavome su mišiniu, o siūles ir tarpus sąžiningai užsandarinome įvairiomis Tegra State putomis, kurias turėjome iš ankstesnių darbų. Tiesa, XPS plokštėse po vitrininiais langais, kur yra išnešti profiliai, padarėme daug skylių, į kurias pripūtėme putų, kad viskas aplink profilius būtų sandaru. Apačioje dėjome 5 cm XPS F-300 su nuolydžiu į išorę. Ši vieta buvo numatyta projekte spėjame tam, kad šaltis nepalįstų po namu. Į apatinį tarpą irgi pripūtėme putų. Po to viską nuarmavome lygiai tokiu pačiu principu, kaip fasadą, t.y. tinklelis + mišinys. Tuomet sekė trijų žingsnių apdailos sistema su Tikkurila priemonėmis. Priemonės lygiai tokios pačios, kaip fasadui, tik skiriasi spalva: 1. Gruntavimas (Finngard Silikonipohjuste). Gruntavome du kartus. 2. Dažymas (Yki Sokkelimaali). Spalva Q840. Dažėme dviem sluoksniais, nes ant tamsios spalvos labiau matosi nelygumai. 3. Struktūra (Yki Rouhepinnoite). Spalva Q840. Nors fasado dekoro dėjimui samdėme meistrus, cokolį rizikavome daryti patys. Paulius užtepdavo struktūrą, o aš užtrindavau. Ant pirmos sienos truputį matosi, jog daryta neprofesionalo, bet visoms kitoms ganėtinai gerai atidirbom sistemą ir rezultatu esame tikrai patenkinti.
Ant cokolio pamatėme, kad cokolio mazgas gali būti silpniausias taškas, todėl drauge su apdaila atlikome papildomus darbus: kelis kartus užklijavome tarpą su mastika, įrengėme drenažinę membraną, pradėjome sujungti su fasadiniu išorės apdailos sluoksniu. Cokolio konstrukcijoje svarbi dalis - drenažo membrana, kuri apsaugo nuo XPS gniuždymo ir užtikrina, kad struktūra ir armavimo mišinys negauna drėgmės. Cokolio aukštis nuo trinkelių bus apie 30 cm. Jeigu turite klausimų, drąsiai klauskite.
Pamatų šiltinimas ir sandarumo principai
Lietuvoje net keliami klausimai apie paviršinių vientisų plokštinių pamatų diegimą. Šios technologijos esmė - iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė su įrengtu grindų šildymu. Pagrindinis privalumas - lengviau pašalinti šilumos tiltelius, kai pamatais stabiliai stoviu ant grunto. Be to, liktiniai klojiniai iš išorės padengiami apdailos sluoksniu, todėl nereikia papildomai apdailinti pastato cokolio. Pagrindinės problemos kyla dėl nerinktos šilumos izoliacijos ar per mažo atsparumo drėgmei siūlių, todėl reikia naudoti tinkamą šiltinimą ant perimetrų.
Šiltinimo medžiagos rollės vis dažniau pasirinktos - plokštės iš EPS arba XPS priklausomai nuo apkrovų ir dirvožemio. Drenažo sprendimai, tokie kaip „sijonėlis“ - perimetru išklotos plokštės, leidžia efektyviai išvengti gruntinio vandens įšalimo. Cokolio vietai dažnai rekomenduojama naudoti EPS 100/150 plokštes dėl jų atsparumo mechaniniams pažeidimams. Pastebėta, kad kai grindų šilumą dengia šilumos izoliacija, būtina užtikrinti vientisą klijavimo jungtį, o siūlės turi būti užsandarinamos, kad nekurtų šilumos tiltelių.
Šilpstiklis kaip alternatyva - FOAMGLAS Perinsul HL
Alternatyvus sprendimas - putstiklis. Lietuvos rinkoje atsirado FOAMGLAS® Perinsul HL, putstiklio plokštė-plyta, skirta sandūroms vientisumui užtikrinti ir šiluminiams tilteliams sumažinti. FOAMGLAS® žaliava - grynas stiklas, todėl tai yra ilgaamžis, atsparus drėgmei, nedegus, atsparus graužikams ir atitinkantis aukštus konstrukcijų reikalavimus. Tyrimai Rožiniuose laboratorijose parodė, kad mazgas su Perinsul HL yra daugiau nei 30 proc. efektyvesnis už tradicinius sprendimus.
Kauno technologijos universiteto modeliavimas atskleidė, kad cokolio mazgo, įvyniojus pamatą į plastikinės izoliacijos apvalkalą, šilumos nuostoliai gali būti visais atvejais mažesni, o FOAMGLAS® Perinsul HL pasiekia dar didesnį sumažėjimą - kai vienu atveju Ψ = 0,095 W/(m·K) prieš 0,150 W/(m·K). Tokie skaičiavimai rodo, jog sandūra šiame mazge turi didelę įtaką viso namo energiniam balansui. Šilumos tiltelio įtaka yra didelė energiją taupant moderniuose pastatuose.
Монтаж блоков FOAMGLAS® PERINSUL
Cokolio šiltinimo praktika: ką rinktis ir kaip klijuoti
- Rinktis šiltinimo plokštes - EPS 100/150 priklausomai nuo grunto tipo ir apkrovų; EPS 100 Neo - analogiškos savybės su geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis.
- Klijuoti plokštes reikia visą paviršių, o siūlės įklijuoti netiesiogiai, vengiant perteklių ant one-layer montavimo.
- Klijavimo pagrindą rinktis atsižvelgiant į hidroizoliacijos tipą: prie bituminės - bituminiai klijai, prie cementinės - cemento pagrindu sukurti klijai.
- Po plokštėmis įrengti vėdinimą ir drenažo membraną, siekiant apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų ir drėgmės kaupimosi.
- Drenažinę membraną pritvirtinti smeigėmis prie tvirto pagrindo, užtikrinant, kad ji liktų lygi ir užtikrintų ventiliaciją po plokšte.
Kalbant apie cokolių ir pamatų šiltinimo mazgų sprendimus, svarbu užtikrinti nuoseklų bendrą namo šiltinimą: cokolis šiltinamas iš lauko pusės, drenažas prie nuogrindos užtikrina, kad vanduo ir drėgmė nesikauptų prie paviršiaus. Jei planuojama trečiųjų konstrukcijų mūro, gali būti įrengiamos papildomos termoizoliacijos plokštės, kad užtvirtinti šilumos tiltelius ties langais ir žemiau paviršiaus.
Techniniai nuorodų pavyzdžiai ir svarbiausios nuorodos
- FOAMGLAS® Perinsul HL - putstiklis sandūroms sumažinti ir šilumos tiltelių įtakai mažinti.
- XPS/EPS plokštės - plokščių storis 10-15 cm, priklausomai nuo apkrovų ir gruntų.
- Gruntavimo procesai - dviem sluoksniais taikomas gruntavimas; dažymas dviejų sluoksnių; struktūrinis sluoksnis.
- Drėgmės drenažo membranos - apsaugo nuo mechaninių pažeidimų ir drėgmės įsiskverbimo.
Pamatai, nuogrindos ir drėgmės valdymas: praktiniai patarimai
Mineralinės ar vandeniui atsparios medžiagos naudojamos norint užtikrinti kelią nuo gruntinės drėgmės iki fasado. Nuogrindos gali būti atviros (akmeninės) arba uždaros (trinkelės, betonas). Funkcija - apsaugoti pamatus ir cokolį nuo vandens ir ilgalaikės drėgmės poveikio. Eksploatuojamuose pastatuose daug defektų atsiranda cokolyje dėl drėgmės.
Kad cokolio apsauga būtų patikima, naudokite atviras vėdinamas ir drenuojamas nuogrindas; jei nusprendžiama uždara nuogrinda, pasirinkite vėdinamą lakštinę šiltinimo sistemą su danga, kuri gali atlaikyti sąlygas. Hidroizoliacijos rinkoje yra daug sprendimų: bituminės mastikos, kristalinės hidroizoliacijos WANDEX SUPER, polimerinės cementinės dangos WEBER ir pan. Renkantis, atsižvelgiama į cokolio paviršių ir planuojamą šiltinimo medžiagą.
Ką svarbu prisiminti renovuojant seną namą
Seno namo rekonstrukcija reikalauja kruopštumo ir pagaros tradicijoms. Prieš pradedant, įvertinti istoriją, techninę būklę ir pažeidimus. Reikia pasirinkti tinkamas statybos technologijas ir medžiagas, atsižvelgiant į senų konstrukcijų elgseną išorėje ir pasirinkti patikimus sprendimus, kad išlaikytume vertę ir istoriją. Nors naujos medžiagos gali atrodyti įspūdingai, svarbiausia išsaugoti autentiškas dalis ir užtikrinti ilgalaikę statinio gyvybingumą.
