Pagamintą maistą galima laikyti tik emaliuotuose ir ketaus puoduose. Anot Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) specialistų, dar visai neseniai aliuminio indai - puodai, puodeliai, dubenėliai, šaukštai - buvo beveik kiekvienoje Lietuvos virtuvėje. Aliuminis - plačiausiai Žemėje paplitęs metalas, į žmogaus organizmą patenkantis per maistą, vandenį, vaistus, maisto priedus (pavyzdžiui, dažiklį E173), indus. Šis metalas kaupiasi visuose kūno audiniuose, kauluose, o su amžiumi jo koncentracija didėja smegenų audiniuose. Per placentą aliuminis patenka į vaisių ir turi savybę ilgai išlikti organizme, kol nepasišalina su šlapimu. Per didelis aliuminio kiekis gali sukelti osteoporozę, neigiamai paveikti inkstus ir centrinę nervų sistemą, taip pat yra įtarimų dėl krūtų vėžio. Aliuminio indai neoficialiai laikomi vienais kenksmingiausių, bet tinkamai naudojant - gali būti saugūs.
Svarbu nepažeisti oksido plėvelės: šveisti abrazyvinėmis priemonėmis ar metaliniais šepetėliais leidžia plėvelei nusitrinti, o tai didina aliuminio migraciją į maistą. Aliuminio induose galima saugiai išsivirti makaronus, bulves, neriebią mėsą, žuvį, košes (be pieno). Tačiau nerekomenduojama gaminti daržovių patiekalų, ypač iš rūgščių ir marinuotų daržovių, virti sūrią žuvį, vaisių kompotus ar virinti pieną, taip pat jokiu būdu laikyti vandens ar paruošto maisto.
Gaminant maistą šalia prieskonių, reikia būti atsargiems, nes kai kurios medžiagos gali ardyti puodo paviršių ir padidinti aliuminio migraciją į maistą. VVSPT specialistė Žaneta Logutko pabrėžia emaliuotų puodų svarbą: jei vidus nepažeistas - galima saugiai gaminti ir laikyti maistą, tačiau emalės paviršius neturi būti įtrūkęs. Nerūdijančio plieno induose galima gaminti tik nerūgščius patiekalus, o paruoštą maistą būtina perkelti į emaliuotus ar keraminius indus. Ilgainiui, kai maistas atšąla, vyksta cheminės reakcijos, kurių metu metalas migruoja į maistą.
Ketaus puoduose galima ir gaminti, ir laikyti maistą. Specialistė primena nešveisti puodų metalinėmis šluotelėmis, nes paviršiaus subraižymas gali padidinti metalo įtaka į maistą. Puodo saugumą lemia jo kokybė: skiriasi gamintojai, originalai ir padirbti produktai. Pirkėjai turi būti atidūs ir pasiteirauti ar gaminys turi kokybės sertifikatą bei iš kur atkeliavęs.
Nespalvoti keraminiai puodai taip pat tinka maistui gaminti ir laikyti, tačiau keramikos išdegimo temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 1170 laipsnių; kitaip maistas gali būti „paskanintas“ nepageidaujamais priedais. Keramikos paviršius turi būti vientisas ir be įtrūkimų, nes įtrūkimai gali būti signalas, kad metalai iš keramikos įsiskverbia į maistą. Vaikams skirtos keramikos pasirinktys reikalauja ypač didelio dėmesio.
Pašnekovė Audronė Kriaučiūnaitė akcentuoja, kad plastikiniai indai maistui turi būti tiksliai parinkti pagal paskirtį. Vis tiek reikia perskaityti etiketę: ar indas skirtas maistui, ar tinka naudoti mikrobangų krosnelėje. Indeliai skirti šaldytiems ar biriems produktams neturėtų būti naudojami skysčiams, riebiems ar rūgšties turintiems produktams, nes gali pasireikšti cheminė reakcija. Taip pat reikia įvertinti temperatūros apribojimus.
Kiti indai, pavyzdžiui, plastikūs buteliukai, turi būti naudojami pagal gamintojo instrukcijas. Mineralinio vandens buteliai dažnai nėra atsparūs vieni kitiems skysčiams. Jei buteliukas skirtas laikyti vandenį, jis gali reaguoti su kitais skysčiais, išskirdamas kenksmingas medžiagas. Vietoj kartojamų plastikinių butelių patartina naudoti metalinę gertuvę.
Kosmetikos pramonėje aliuminio oksidas naudojamas kaip abrazyvinė, sugerianti, lipnumą mažinanti medžiaga, o aliuminio hidroksidas - kaip buferinė medžiaga ir pH reguliatorius. FDA patvirtino jų naudojimą medicinos prietaisuose ir OTC vaistuose. Aliuminio oksidas taip pat naudojamas dantų ir klubų implantams gaminti. Tačiau aliuminio kiekis maisto produktuose ir kosmetikoje laikomas reguliuojamu, o ppm ribos nustatomos pagal teisines sistemas.
Maisto ruošimo kontekste aliuminis ir jo junginiai vis dar klausimą kelia: ar jis gali pakenkti? Nors kai kurie tyrimai teigia, kad aliuminis gali būti rizikingas, dauguma institucijų nerodo ryšio tarp įprastų aliuminio kiekių ir sunkių ligų. Viena iš dažnų hipotezių yra susijusi su demencija ar Alzheimerio liga, tačiau EMST vertinimai rodo, kad maistas per aliuminį keliantis rizikas nėra didelis.
- Gaminant maistą, naudokite emaliuotus ar ketaus puodus, o keraminiai indai turi būti tinkamai išdeginti.
- Negalima įsidėti rūgščių ar šarmų į aliuminio ar plieno indus, nes gali išsiskirti aliuminatai ir kitos junginiai.
- Nešveiskite puodų metalinėmis šluostėmis; paviršiai subraižomi didina migraciją į maistą.
- Pasirūpinkite, kad indai būtų be įtrūkimų ir turėtų kokybės sertifikatus.
- Prie kai kurių maisto produktų - pavyzdžiui, rūgščių arba riebių - reikėtų laikyti stiklo ar keramikos induose, o ne plastiškuose.
Apibendrinant, aliuminis yra natūralus elementas, randamas aplinkoje ir maisto grandinėje. Daugelyje kasdienių produktų jo kiekiai yra nedideli, tačiau saugumo sumetimais svarbu žinoti jų įtakas ir vengti pernelyg ilgo aušinimo ar perdėto naudojimo keptuvėse bei induose. Moksliniai tyrimai rodo, kad esminiai rizikos veiksniai yra susiję su ilgalaikiu padidėjusiu ekspozicija bei netinkamu naudojimu, o ne su įprasta maisto ruošimo praktika.
- Aliuminio migracijos rizikos mažinimas - vengti rūgščių ar šarmų kontaktavimo su aliuminio paviršiais, laikyti indus be įtrūkimų.
- Naudoti tik tinkamai uždegintą keramiką ir emaliuotus indus, jei planuojama ilgai laikyti ar kaitinti maistą.
- Pasitarti su specialistais dėl konkrečių produktų saugumo ir rinktis atsakingai - kokybės sertifikatai, kilmė, degimo temperatūros reikalavimai.
- Kai kalbama apie subtilias vaikų ir senyvo amžiaus žmonių rizikas - būti dar atsargesniems su keraminiais ir emaluotais indais.