Tarptautinė cemento asociacija ir jos vaidmuo pramonėje

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur aktualios visuomenės poreikių, aplinkos apsaugos ir ekonomikos suderinamumo problemos, kelių inžinieriai privalo ieškoti sprendimų, kurie suderintų gyvenimo būdą, pasaulinio atšilimo keliamas problemas ir užtikrintų ekonomikos augimą.

Vienas iš svarbiausių pasaulinio lygio asociacijų, sprendžiančių su statybinėmis medžiagomis susijusias problemas, yra Tarptautinė cemento dangų asociacija (International Society for Concrete Pavements; ISCP). Tai pasaulinis lyderis cementbetonio dangų tyrimų ir gerosios praktikos perdavimo srityje.

„Akmenės cemento“ modernizacija ir eksporto augimas

Pastaraisiais metais AB „Akmenės cementas“ sėkmingai užbaigė didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, kurio metu buvo iš esmės pakeista klinkerio gamybos technologija. Gamyba šlapiuoju būdu pakeista sausuoju, kas leido išplėsti gamybos apimtis iki 4500 tonų per dieną, arba 1,5 mln. tonų per metus. Tai suteikia įmonei geresnes pozicijas pasaulinėje cemento prekybos rinkoje.

Didėjant eksporto srautams, ypač per Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją „Bega“, pastebimas ženklus augimas. 2016 m. „Begoje“ į laivus buvo pakrauta per 100 tūkst. tonų lietuviško cemento, o 2017 m. šis kiekis viršijo 170 tūkst. tonų, augimas siekė 70 proc. Planuojama, kad per 2018-2020 metus cemento eksportas per Klaipėdos uostą išaugs iki 250-300 tūkst. tonų.

Klaipėdos uosto cemento terminalas

Modernus cemento terminalas Klaipėdos uoste

Kompanija „Bega“ jau yra užbaigusi pirmąjį cemento krovos terminalo statybos etapą. Pastatyta 3600 tonų talpos cemento talpykla, skirta sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Antruoju etapu bus pastatyta dar viena analogiška cemento talpykla. Iš viso „Bega“ į šį terminalą investuoja apie 5 mln. eurų.

Realizuojant projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus.

Įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, kompanija „Bega“ dar labiau išplėtė geležinkelio vagonų iškrovimo postuose dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Šie robotai, aplinkosauginiu požiūriu, dirba neįmesdami jokių teršalų į aplinką.

Naujasis cemento terminalas įrengtas prie kompanijos „Bega“ naudojamos 66-osios uosto krantinės. Naujojo cemento terminalo įranga leis užtikrinti dvigubai didesnį krovos našumą.

Procesas cemento krovos terminale

Cementbetonio dangų privalumai ir perspektyvos

Visame pasaulyje svarbios visuomenės poreikių, aplinkos apsaugos ir ekonomikos suderinamumo problemos. Cementbetonio dangų tyrimų ir gerosios praktikos perdavimo lyderis pasaulyje yra Tarptautinė cementbetonio dangų asociacija (International Society for Concrete Pavements; ISCP).

Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra ilgaamžės. Šiuo metu, be aukštos kokybės, labai vertinamos ir kitos betono savybės. Pavyzdžiui, transporto kuro sąnaudos važiuojant modernia cementbetonio danga sumažėja 2,35 procento. Betono eksploatacijos metu cementas sugeria CO2 ir sumažina jo emisijas 10-25 proc. Cementbetonio danga yra 100 proc. perdirbama.

Šalys, išgaunančios ir perdirbančios naftą, pirmumą teikia asfaltbetonio, o turinčios didelius cemento žaliavų išteklius ir išvystytą gamybą - cementbetonio dangoms. Tai akivaizdžiai iliustruoja Belgijos (cemento) ir Olandijos (asfalto) šalyse vyraujančios technologijos. Lietuvoje, vertinant žaliavų išteklius (vien „Akmenės cemento“ išžvalgytų žaliavų pakaktų 200 metų), cemento gamybinius pajėgumus ir transporto srautų augimą, cementbetonio dangos turėtų šviesią ateitį.

Cementbetonio kelio danga

Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje

Betono ir gelžbetonio pramonė Lietuvoje turi gilias šaknis. Betonas yra pagrindinė statybinė medžiaga, iš kurios pagaminta apie 70 proc. laikančiųjų konstrukcijų. Rinkoje veikia apie 50 betono gamintojų.

Konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“, kurią organizavo Lietuvos statybos industrijos asociacija (LSIA) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakultetu, mokslininkai ir specialistai dalinosi srities naujovėmis, pastebėjimais, tendencijomis ir brėžė perspektyvas. Asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas pažymėjo, kad statybininkai vėl atsigręžia į surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas. Jis taip pat pabrėžė, kad dominuoja stendinė gamyba, kuri neriboja gaminių matmenų ir įvairovės, o modernios betono mišinių gamybos sistemos, automobilinės betono maišyklės ir siurbliai teikia galimybes tiekti į statybvietes reikiamos kokybės ir klasių mišinius.

VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis nagrinėjo klausimą, kas geriau - surenkamasis ar monolitinis gelžbetonis. Nors vienareikšmiškai atsakyti negalima, anot profesoriaus, tarp jų yra tamprus ryšys. JAV ir Anglijos gelžbetonio asociacijos teigia, kad 2016-2022 m. numatomas surenkamojo gelžbetonio panaudojimo augimas.

Prof. dr. J. Valivonio nuomone, ir Lietuvoje turėtų didėti, palyginus su monolitiniu gelžbetoniu, surenkamojo gelžbetonio panaudojimas. Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos vėl ima populiarėti gyvenamojoje statyboje, o į visuomeninių pastatų statybą jos sugrįžo jau daugiau negu prieš dešimtmetį. Pramoniniai pastatai be surenkamojo gelžbetonio net negalėtų būti projektuojami.

Surenkamojo gelžbetonio pranašumai: statybos technologinis procesas, statinio konstrukcinius sprendiniai ir konstrukcijos. Kadangi jaučiamas darbo jėgos trūkumas, robotizacija neišvengiama, o surenkamasis gelžbetonis šiuo atveju nepakeičiamas. Jis mažina darbo sąnaudas, spartina statybos tempą, o procesas tampa kur kas paprastesnis. Taip pat galima išvengti klimato poveikio statybos procesui.

Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos

Aplinkosauga ir CO2 mažinimas

Didelį dėmesį skiriama aplinkosaugai ir CO2 emisijų mažinimui. Akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ su partneriais planuojamam suskystinto anglies dvideginio (CO2) sugaudymo ir tvarkymo projektui Lietuvoje ir Latvijoje Europos Komisija (EK) suteikė bendrą interesą atitinkančio projekto (PCI) statusą. Projektu siekiama sukurti anglies dvideginio sugaudymo ir saugojimo vertės grandinę, kuri apimtų pramonės sektoriuje susidarančio CO2 sugaudymą ir transportavimą antžeminiu ir jūros transportu į nuolatinio saugojimo vietas.

„CO2 sugaudymas ir saugojimas yra svarbi šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo ir pramonės dekarbonizacijos strategijos dalis. Tai yra svarbus įrankis stabdant klimato kaitos procesus ir švelninant jų padarinius, kartu nesužlugdant valstybėms reikšmingų industrijų“, - teigia „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Tikimasi, kad projektas pritrauks didelės apimties ES investicijas.

tags: #cemento #pasaulines #asociacija