Betoninių grindų įrengimo kokybė yra itin svarbus aspektas, lemiantis jų ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Šiame procese kiekviena detalė, nuo pagrindo paruošimo iki paviršiaus apdailos, turi didelę reikšmę. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Kiekvienas iš šių metodų turi savitas technologines ypatybes.
Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų. Kaip alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas. Jos patrauklesnės jei tai senas objektas kuriame keičiamos tik grindys. Tada nereikės laukti mėnesio kol išdžius betonas. Ant sausų grindų iš grindinių gipskartonio plokščių galima iš karto klijuoti vinilinę dangą arba kloti parketlentes, laminatą, parketą.
Pagrindo paruošimas
Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Pasirinktame objekte grindys bus įrengiamos ant grunto pagrindo. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis gruntas pašalinamas pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš pradedant gruntinio pagrindo įrengimo darbus, atliekamas vertikalusis žemės planavimas, vadovaujantis ST "Žemės darbai". Visas viršutinis dirvos sluoksnis turi būti nuimtas, o minkštieji plotai turi būti iškasti ir vėl užpildyti inertišku granuliuotu užpildu ir būtinai kruopščiai sutankinti. Užpildo tipas (smėlis, skalda, žvyras ir kt.) turi būti pasirinktas pagal skaičiavimus ir nurodytas projekte. Temperatūra žemės darbų vykdymo metu negali būti žemesnė nei 0°C. Tankinamame grunte negali būti sušalusiu jo gabalų. Draudžiama tankinti gruntą su sniego ir ledo priemaišomis. Užpildas turi būti pilamas 150mm sluoksniais, o tankinimą lengviausiai atlikti rankinio valdymo vibravimo mašina, virš kiekvieno sluoksnio pereinant 6-8 kartus. Ant supilto pagrindo (išskyrus smėlio) turi būti supilamas 3 - 5cm smulkaus smėlio išlyginamasis sluoksnis, suformuojant lygų paviršių, laikantis tolerancijų ±H25mm. Atlikus grunto užpylimo ir sutankinimo darbus, statybos darbu žurnale (SDŽ) užpildomas "Tranšėjų ir iškasų po pamatais apžiūros aktas".
Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį. Jeigu grindų konstrukcijoje tarp pagrindo ir betoninių grindų naudojama izoliacinė medžiaga (membrana) ji turi būti vienodo storio ir pilnai padengti visą plotą. Polietileno plėvelės kraštai turi persidengti ne mažiau kaip 150mm. Vasarą, ypač esant aukštai aplinkos temperatūrai, grunto pagrindas, prieš klojant betono mišinį, turi būti sudrėkintas. Pagrindo laistymas atliekamas taip, kad nesusidarytų vandens sankaupos.
Pramoninių grindų pagrindas iš sutankintos skaldos. Ant jos dedamas lyginantis smėlio sluoksnis. Krautuvas labai pagreitina darbus, jis atveža smėlį ir atlieka pirminį išlyginimą. Kai skaldos sluoksnis paruoštas, ant jo supilamas 2-5 cm smėlio sluoksnis. Ant paruošto pagrindo klojamas polistireninio putplasčio sluoksnis, kurio storis priklauso nuo reikalaujamos šiluminės varžos. Ant šiltinimo visame grindų plote klojama polietileno plėvelė (apie 200 mikronų storio). Jos tikslas - ne apsauga nuo drėgmės, kaip kartais manoma, o betono atskyrimas nuo šiltinimo sluoksnio.
Jei reikia, ant šablono esanti plastmasinė juostelė pašalinama ir ertmė užpildoma. Statant klojinius, pastoviai turi būti tikrinamas jų atitikimas projektinei padėčiai.
Klojiniai ir armavimas
Betoninės grindys nuo sienų, kolonų bei kitų virš grindų iškylančių konstrukcijų atskiriamos tarpikliu: medžio plaušo plokštėmis (minimalus jų storis (min=16mm), putų polistirolo plokštėmis ((min=20mm). Tarpiklis vėliau nupjaunamas lygiai su grindų paviršiumi arba, jei grindų kraštus reikia užsandarinti mastikomis, išgremžiamas iki gylio, reikalingo užsandarinti mastika.
Betoninėse grindyse klojinių pagalba suformuojamos deformacinės ir technologinės siūlės. Klojiniai taip pat tarnauja kaip kreipiamosios vibrojuostai, todėl jų parinkimas ir pastatymas turi didelę reikšmę visai betoninių grindų konstrukcijos kokybei. Konstrukcinės siūlės įrengiamos naudojant specialias COMBI - FORM kreipiančiąsias. Kreipiančiąsias geriausia įrengti taip, kad jos būtų kartu kaip ir betonavimo baro šoninės sienelės. Kreipiančioji šiuo atveju tarnauja kaip technologinė siūlė ir kaip atraminė juosta vibroliniuotei. COMBI - FORM kreipiančioji - tai 3,9m ilgio, septynių standartinių aukščių šablonas, pagamintas iš plonasienio metalo profilio, lengvai pjaustomas metalo pjūkleliu arba abrazyviniu disku. Betonuojant, šablonai tvirtinami prie specialių plokštelių, kurios padedamos ant paruošto paviršiaus. Reguliavimo varžtais labai paprastai ir tiksliai suformuojamas norimas aukštis, lygumas arba nuolydis. Šioje darbų stadijoje nustatomas grindų lygumo tikslumas. Šablonus galima užfiksuoti ir betonu. Tokiu atveju betonavimą galima pradėti, tik jam sukietėjus. Jei betonuojamo aukščio nepakanka, šablonus galima uždėti vieną ant kito, naudoti pagrindo arba šablono paaukštinimą.
Klojinaiai bus gaminami statybos aikštelėje iš presuotų medžio drožlių plokšščių OSB ir medinių tašų 50x100 mm bei 50x50 mm. Jie bus panaudojami keliems betonavimo etapams. Rangovinės organizacijos, taip pat, naudos tipinius inventorinius surenkamus įvairių firmų klojinius (Peri, Doka ir t.t.). Juos naudojant, atsakingas darbų vadovas (ar brigadininkas), privalo vadovautis gamintojo nurodytomis rekomendacijomis (reikalavimais). Kolonoms bus naudojami DOKA klojinių skydai (1,5 m X 0,3 m su jų tvirtinimo elementais). Perdangai bus naudojami DOKA klojiniai (statramsčiai, nešančios sijos, šalutinės sijos, plis trikojai, pleištai, karūnos, bortų kampukai, inventoriniai skydai ir kiti būtini elementai).
Betoninių grindų juostos armuojamos armatūros strypais, kurie prakišami pro COMBI - FORM - ose esančias kiauryme ir sujungiami.
Statybvietėje armatūra sandėliuojama ant medinių, betoninių ar kitokių padėklų. Jeigu sandėliuojarna rietuvėmis arba sluoksniais, padėklai tarp jų turi būti dedami pagal vertikalę - vienas ties kitu. Atstumas tarp padėtų dirbinių turi būti toks, kad armatūros dirbiniams išlinkusnuo savojo sunkio neliktų siekamųjų deformacijų. Rietuvių aukštis neturi viršyti 1,5 m, o padėklų aukštis ne mažesnis kaip 50 mm. Pamatų armavirnas gali būti atliekamas dviern būdais: atskirais strypais ir su stambintais elementais. Strypai išdėstorni pagal projekto darbo brėžinius. Montažinė armatūra su darbine armatūra jungiama rišimo arba suvirinimo būdu. Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas.
Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Ant armavimo tinklo, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai, vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo ( gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijos metu.
Kai šiltinimo sluoksnis ir plėvelė paruošti, kitas svarbus etapas - armavimo konstrukcijų išdėstymas. Vis dažniau vietoj klasikinio armatūros tinklo naudojama polipropileninė fibra, įmaišoma į betoną dar betono mazge. Pluoštas padeda sumažinti susitraukimo įtrūkimus, stabilizuoja betono struktūrą stingimo metu ir pagerina paviršiaus vientisumą. Armatūra dažniausiai naudojama prie kolonos ar kitų įtempių vietų. Bendram grindų plote vietoje armatūros naudojamas polipropileninis pluoštas (fibra), kuris įmaišomas į betoną - standartinis kiekis: 2 kg/m³, didesniam tvirtumui - iki 4 kg/m³. Armavimo tinklas (4-5 mm viela) naudojamas, kai betono sluoksnis viršija 10 cm. Armavimas fibra yra paprastesnis ir greitesnis pramoninių grindų armavimo būdas.
Betonavimo darbų vykdymas
Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai. Betonas į objektą bus atvežamas betonvežiais (betonvežiai nuo 5 iki 10 m3 talpos). Automobilinis betono siurblys nenumatytas betonavimo darbams. Betonavimo darbai bus atliekami tiesiai nuo betonvežių, pagal vietą prailginant betono nuleidimo lataką.
Privačiam grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinys, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas.
Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą. Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas.
Betonuojant pilamu betonu kuris dažniausiai naudojamas pramoniniuose ir visuomeniniuose pastatuose. Ant tarpaukštinės perdangos įrengtas betoninių grindų sluoksnis. Betonavimas labai supaprastina grindų išlyginimą. Dažniausiai privačiame name naudojamas smėlbetoninis betonavimas. Toks betonavimas yra gana pigus ir greitas. Betonuojant smėlbetoniu galima naudoti kelias sistemas. Dabar dažniausiai įrengiant grindis ant grunto apačioje dedamas šiltinimo sluoksnis ir ant jo betonuojamos grindys. Dažnai į betono sluoksnį įdedamas vamzdinis vandens ar orinis šildymas. Ir jau ant betono klojama grindų danga. Metodas paprastas, tačiau turi trūkumą, kad reikia gana ilgai laukti kol betonas išdžius ir jis netinkamas epizodiškai lankomose sodybose dėl šilumos/šalčio akumuliavimo.
Pramoninių grindų betonavimas gerokai skiriasi nuo grindų betonavimo privačiame name. Nors technologiškai ir eiga tai panašu. Dideliems pramoninių grindų plotams reikia nesustojamo operatyvaus procesų valdymo, gerai suderintų komandų. Jei pramoninės grindys įrengiamos ant grunto, pirmiausia vertinamas jo tvirtumas. Silpnas gruntas pašalinamas ir užpilamas skalda ar žvyru. Skaldos sluoksnio storis paprastai būna 150 mm, jis sutankinamas sluoksniais naudojant vibracinę plokštę ar tankinimo agregatą. Ant jo formuojamas 2-5 cm storio smėlio išlyginamasis sluoksnis, kuris taip pat sutankinamas.
Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai. Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų. Kaip alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas. Jos patrauklesnės jei tai senas objektas kuriame keičiamos tik grindys. Tada nereikės laukti mėnesio kol išdžius betonas. Ant sausų grindų iš grindinių gipskartonio plokščių galima iš karto klijuoti vinilinę dangą arba kloti parketlentes, laminatą, parketą. Ant grindų pagrindo galima įrengti infraraudonųjų spindulių plėvelių šildymą.
Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį. Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą gerokai palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankintu žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas.
Betonuojant smėlbetoniu galima naudoti kelias sistemas. Dabar dažniausiai įrengiant grindis ant grunto apačioje dedamas šiltinimo sluoksnis ir ant jo betonuojamos grindys. Dažnai į betono sluoksnį įdedamas vamzdinis vandens ar orinis šildymas. Ir jau ant betono klojama grindų danga. Metodas paprastas, tačiau turi trūkumą, kad reikia gana ilgai laukti kol betonas išdžius ir jis netinkamas epizodiškai lankomose sodybose dėl šilumos/šalčio akumuliavimo.
Prieš paduodant betoną išmatuojami ir pažymimi aukščiai palei patalpos perimetrą. Betono paviršius glaistomas. Vaikštoma po betoną su specialiais betonavimo batais. Paviršius išsilygina ir tampa kietesnis. Betono paviršius po pirminio tankinimo gaunasi labai lygus. Laikoma, kad 1 centimetrui grindų storio reikia savaitės džiuvimo. Dažniausiai prieš grindų klojimą atliekami sienų ir lubų apdailos darbai.
Betoninių grindų vakuumavimas atliekamas siekiant sumažinti betono vandens kiekį ir padidinti jo tankį. Apdirbant betono mišinį vakuumavimo būdu, turi būti įvertintas betono nusėdimas vakuumavimo metu atsiurbiant iš jo vandenį. Betono nusėdimas sudaro 2mm, kai betono sluoksnio storis 100mm.
Betoninių grindų lyginimas taip pat atliekamas naudojant specialią techniką. Grinduva, UAB naudoja lazerinę lyginimo mašiną Somero S 940. Pramoninių grindų betonavimas neįsivaizduojamas be šlifavimo, taip vadinamo užtrynimo. Po 3-6 valandų, kai betonas pradeda rištis, paviršius trinamas rotacinėmis glaistymo mašinomis. Atliekamas pirminis (grubusis) ir smulkusis (užgeležinimas) glaistymas. Šlifavimas atliekamas, kai to reikalauja projektas, norint pagerinti paviršiaus lygumą ir mechaninį atsparumą. Užtrynimui arba šlifavimui naudojama speciali įranga.
Grindų paviršiaus apdirbimas ir priežiūra
Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui. Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms.
Mineraliniai betono paviršiaus kietikliai, dar vadinami sausais pabarstais, yra plačiai naudojami kai pramoninių grindų betonavimas siekia padidinti viršutinio sluoksnio tankį ir atsparumą dilimui. Jie įtrinami į šviežią, dar rišančią betono masę, o rezultatas - tankesnis, mažiau dulkantis paviršius, atsparus mechaniniam poveikiui. Šie mišiniai paprastai sudaryti iš cemento ir kietų užpildų - kvarcinio, korundinio ar metalinio. Jie barstomi tolygiai ir įtrinami betono užtrynimo ( glaistymo) mašinomis, kol susilieja su viršutiniu betono sluoksniu. Toks sutankintas paviršius pasižymi geresniu eksploataciniu patvarumu ir ilgiau išlieka vizualiai tvarkingas. Sauso kietiklio sunaudojimas dažniausiai siekia 3-5 kg/m², o paviršiaus storis siekia 1-2 mm. Kietiklis efektyviai sumažina dulkėjimą ir pagerina atsparumą dilimui, tačiau negali perimti stiprių smūginių apkrovų, nes nėra atskiro mechaninio sluoksnio - visa apkrova tenka betonui. Nelygus įtrinimas gali sukelti vizualinius trūkumus, ypač naudojant spalvotus pabarstus, kai dėl netolygaus pigmento įsigėrimo atsiranda vadinamasis „katės kailio“ efektas.
Kai reikalaujama ne tik dilimo, bet ir smūginių apkrovų atsparumo, naudojamos kietų užpildų liejamos dangos. Tai specialus cementinis skiedinys su didelio kietumo užpildais, kuris formuoja atskirą, nepriklausomą nuo pagrindo dėvėjimosi sluoksnį. Tokia sistema naudojama, kai būtinas itin tvirtas, tankus, atsparus alyvoms, benzinui, chemikalams ir šalčio-šilumos ciklams grindų paviršius. Dangų storis prasideda nuo 10 mm ir įrengiamos jos dviem būdais: „šlapias ant šlapio“, kai skiedinys liejamas tiesiai ant ką tik užlieto betono, arba „šlapias ant sauso“ - ant sukietėjusio betono naudojant specialų gruntą. Liejamų dangų pranašumas - visiškai atskiras, nepralaidus, smūgiams atsparus sluoksnis, kuris neįgeria, nešlampa, neslūgsta ir puikiai veikia net esant ekstremalioms apkrovoms. Tuo pačiu ši sistema leidžia tiksliai klasifikuoti paviršiaus atsparumą pagal DIN standartus, nes danga nesusimaišo su pagrindu ir gali būti pakartojama su vienodu rezultatu.
Trečias metodas - skysti betono paviršiaus kietikliai, kurie veikia kitaip nei pabarstai ar liejamos dangos. Jie naudojami jau ant sukietėjusio betono, kai šis baigęs hidratacijos procesą. Skystas kietiklis purškiamas ant paviršiaus, įsigeria į betoną ir chemiškai reaguoja su likusiais junginiais, užpildydamas poras bei sukeldamas mineralinį kristalų formavimąsi. Šitaip paviršius tampa tankesnis, mažiau įgeriantis, geriau atlaikantis drėgmę, alyvų ir cheminių medžiagų poveikį, lengviau valomas. Skysti kietikliai taip pat visiškai panaikina dulkėjimą iš vidaus, o instaliavimas labai paprastas - užtenka kelių purškimo sluoksnių naudojant įprastą sodininko purkštuvą.
Grindys baigiamos įrengti užglaistant ir padengiant paviršius specialiomis paviršių sutvirtinančiomis medžiagomis. Grindų sluoksnis, naudojant sutvirtintojus.
Betoną būtina saugoti nuo per greito džiūvimo, lietaus ir temperatūrų svyravimų. Po 10-12 valandų grindys uždengiamos polietileno plėvele ar drėgna medžiaga. Karštu oru paviršius papildomai drėkinamas.
Temperatūrinės siūlės pjaunamos po 2-7 parų, priklausomai nuo oro sąlygų, kai betonas įgauna pakankamą tvirtumą. Gylis - nuo 30 mm iki pusės betono sluoksnio storio. Jos įrengiamos siekiant sumažinti įtempimus, susidarančius dėl betono sėdimo ir temperatūros pokyčių.
Betoninių grindų priežiūra apima reguliarų valymą ir, esant reikalui, paviršiaus atnaujinimą. Siūlių pjovimas ir užtaisymas atliekamas siekiant išlaikyti grindų vientisumą ir išvengti papildomų pažeidimų.
Pilnai įrengus pagrindą ir sustačius klojinius, statybos darbų žurnale turi būti surašomi atitinkamai paslepiamųjų darbų aktai ir sudaromos kontrolinės geodezinės nuotraukos.
Betonavimo darbų eiga priklauso nuo pasirinkto metodo ir objekto specifikos. Nuoseklus technologinių etapų vykdymas užtikrina kokybišką rezultatą.
Darbo sauga betonavimo metu reikalauja dėmesio ir atsakingumo. Reikėtų naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis nustatytų saugos taisyklių.
Kaip Paruošti Grindis Betonavimui? Šiltinimas Polistirolu Žingsnis po Žingsnio/
Betono mišinio sudėtis yra kruopščiai parinkta, atsižvelgiant į projektinius reikalavimus ir eksploatacines sąlygas. Tai užtikrina optimalias mišinio savybes ir galutinį grindų atsparumą.
Betonavimo sekcijų išdėstymas ir betonavimo eiliškumas yra kruopščiai suplanuoti, siekiant užtikrinti tolygų betono paskirstymą ir išvengti ankstyvo paviršiaus džiūvimo ar įtrūkimų susidarymo.
Ba - 40 - modernaus mechaninio betono tankinimo įrenginys naudojamas efektyviam betono sutankinimui, užtikrinant jo vientisumą ir stiprumą.
tags: #cementiniu #grindu #betonavimo #technologine #kortele