Sudėtinis tinkas iš kalkių ir portlandcemenčio skiedinio yra universali apdailos medžiaga. Jį galima naudoti ir pastatų išorėje, ir viduje, skirtingo drėgminio režimo bei paskirties patalpose. Kaip rodo patirtis, sudėtinio tinko skiedinys gerai sukimba su silikatinių bei keraminių plytų mūru, betoniniais, akytbetonio ar keramzito blokeliais, betonu. Išbandę kelių rūšių polimerinius, drėgmei nelaidžius tinko skiedinius, prisimename universalų sudėtinį kalkių ir portlandcemenčio skiedinį. Pasirodė, kad itin stiprus, vandens nesugeriantis ir visiškai nelaidus polimerinis tinko skiedinys nėra ilgaamžis - jis greitai supleišėja, atšoka nuo pagrindo, nutrupa jo fragmentai. Taigi garams nelaidų tinką ardo ne tik išoriniai veiksniai, bet ir iš sienų besišalinanti drėgmė.
XIX a. pabaigoje, ėmus gaminti daugiau portlandcemenčio ir sumažėjus jo kainai, tinkuotojai ėmė žavėtis tvirtu ir greitai kietėjančiu cementiniu skiediniu. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad cementinis tinkas yra pernelyg tankus, linkęs pleišėti ir mažai laidus vandens garams. Dėl to po juo kaupiasi drėgmė, o tokiu skiediniu ištinkuotose patalpose nemalonu būti. Tačiau besiplečiančioms statyboms reikėjo greičiau kietėjančio, tvirtesnio ir atsparesnio drėgmei tinko už iki tol naudotąjį iš kalkių ir smėlio skiedinio. Taip buvo surastas kompromisas - sudėtinis tinko skiedinys su kalkėmis ir portlandcemenčiu. Sudėtiniu skiediniu būtų galima vadinti ir kalkių-gipso, molio-cemento skiedinius.
Molis į cementinį skiedinį seniau būdavo dedamas siekiant padidinti jo plastiškumą, tačiau dabar tam naudojami efektyvesni cheminiai priedai. Todėl egzotišką molio-cemento skiedinį statybininkai užmiršo, o kalkių-gipso sudėtiniu skiediniu dažniausiai tinkuojami vidiniai paviršiai iš medienos. Gipso kiekis tokiose sudėtinėse mišiniuose yra labai nedidelis: pavyzdžiui, tinkuojant mūro sieną, gipso priedo kiekis kalkių ir smėlio skiedinyje būna iki 0,1-0,15 proc. tūrio, o kai tenka tinkuoti medienos paviršių - iki 0,7 proc. tūrio.
Deja, kalkinis skiedinys tinkui sausoms patalpoms vis dar turi būti laikomas reikšmingu, nes jame turi būti pastovi oro temperatūra ir santykinė drėgmė ne didesnė nei 60 proc. Be to, kalkių ir smėlio skiedinys gana lėtai kietėja, todėl ne visada tenkina sparčios statybos reikalavimus. Abi rišamosios medžiagos - kalkės ir portlandcementis - sudėtiniame tinko skiedinyje atlieka skirtingas funkcijas: portlandcementis lemia rišlumą ir pradininį bei ilgalaikį stiprumą, o kalkės lemia plastiškumą, lipnumą ir drėgmės sulaikymą.
Kalkės bepradedančiame kietėti ar jau sukietėjusiame skiedinyje padeda savaime užsigydyti smulkiems plyšeliams. Keičiant kalkių kiekį sudėtiniame skiedinyje, keičiamas ir jo tankis (porėtumas). Viena pagrindinių taisyklių parenkant tinko sluoksnius yra ta, kad paruošiamojo sluoksnio stiprumas negali būti didesnis už pagrindo stiprumą. Tai ypač svarbu, kai tinkuojamas ne itin stiprus pagrindas - lengvi akytbetonio blokeliai. Idealu, jei yra panašaus dydžio pagrindo bei tinko sluoksnio drėgminės ir temperatūrinės deformacijos.
Dėl panašių priežasčių sudėtinio ar kalkinio tinko remontui nereikia naudoti itin stiprių cementinių skiedinių. Tinko sluoksnių kiekis priklauso nuo jo kokybės. Paprastųjų patalpų tinkui dažnai užtenka dvejų skiedinio sluoksnių, o dekoratyviniams ar fasadiniams tinkams dažnai skirtas trisluoksnis sudėtinio tinko variantas. Dekoratyvinio išorės ar visuomeninių pastatų vidaus tinko sluoksnis gali būti 18-22 mm storio. Jei sienos nelygios, gali prireikti net trijų sluoksnių, nors gyvenamojoje statyboje dažnai užtenka dviejų ar vieno sluoksnio.
Vienas iš pagrindinių sudėtinio tinko sluoksnių - paruošiamasis - užtikrina pagrindo patvarumą. Prieš tinkuojant būtina užtikrinti, kad pagrindas yra sausus, neužšalęs, be dulkių ir atplaišų. Gruntavimas priklauso nuo įgeriamumo: stipriai įgeriančius mūrinius pagrindus reikia gruntuoti Knauf Stuc-Primer, o mažai įgeriančius - Knauf Betokontakt. Darbo temperatūra ir aplinkos sąlygos turi būti palankios: santykinė oro drėgmė apie 60%, o temperatūra bent +5°C. Išdžiūvus gruntui, tęsiama tinkavimo eiga - išlyginamųjų profilių montavimas užtikrina tinko sluoksnio storį ir plokštumą.
Profiliai dedami vertikaliai ir tiksliai, o tarpai nustatomi pagal specialią h-formos liniuotę. Tinkavimo mašinų naudojimas leidžia dirbti greičiau ir užtikrina tolygesnį sluoksnio storį. Mechaniniu tinkavimu rekomenduojama naudoti Knauf PFT serijos įrangą: MP75, MP75L, MP75 Diamant ar MP75 G/F, priklausomai nuo paviršiaus uždavinio. Rankinė tinkavimo technika taip pat gali būti efektyvi, ypač mažiems plotams ar sudėtingesniems paviršiams.
Paruošiamojo sluoksnio storis dažniausiai siekia iki 6 mm, o dengiamojo sluoksnio storis - priklauso nuo paviršiaus nelygumų ir pageidaujamos tekstūros. Išpurškiant tinką, skiedinys dengiamas horizontaliomis juostomis nuo apačios į viršų, o paviršių išlyginama ir nubraukiama tinkavimo linijomis. Jeigu klijuojamos plytelės ar dekoratyviniai tinkai - paviršiai tik šiek tiek nubraukiami. Baigus darbus, mašinos dalys išplaunamos.
Dažniausiai pateikiamos problemos tinkuojant: tinko storis, galimas didžiausias sluoksnis, tinko pritaikymas ant cemento pagrindo ar ant mūro, džiūvimo laikotarpiai bei sąlygos, tinko atsparumas drėgmei ir naudojimo eksploatavimo sąlygos. Gipsiniai tinkai tinka vidaus patalpoms, jie greitai stingsta ir gerai sukimba su skirtingais mūro paviršiais. Tačiau jie jautrūs drėgmei, todėl tinkuoti patalpose, kuriose yra nuolatinė drėgmė, reikia hidroizoliacijos. Cementinis kalkinis tinkas yra universalesnis ir atsparus, tinka tiek vidaus, tiek išorės darbams.
EPD - aplinkosauginė produkto deklaracija - padeda įvertinti tinko mišinių poveikį aplinkai viso jų gyvavimo ciklo metu. UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, kuris parengė EPD tinko mišiniui weber ip 18. Naudodami tvarius produktus su EPD deklaracijomis, architektai ir statybininkai gali palyginti ir rinktis aplinkai draugiškesnius variantus.
Priežiūra po tinkavimo: esant sausoms, karštoms ar šildomoms patalpoms, rekomenduojama purkšti tinkuotą plotą vandeniu tris paras. Tinkui džiūti idealiausia palaikyti apie +20°C ir ~60% drėgmės. Tinkavimo mišinių paruošimas vyksta iš kalkių ir smėlio su priedais, o vanduo įmaišomas iki vienalytiškos masės.
Prireikus - proporcijos ir naudingi pavyzdžiai
Sudėtinis kalkių-portlandcemenčio tinkas dažnai maišomas tokia proporcija: 1 tūrio dalis cemento ir nuo 4 iki 9 tūrio dalių smėlio su kalkių skiediniu. Paprastas kalkių skiedinys dažnai ruošiamas 1:2, 1:2,5 arba 1:3 santykiu. Gipsinių tinkų santykiai ir priedai priklauso nuo gamintojo, bet dažnai gipso kiekiai siekia iki 0,7 proc. tūrio, o mūro paviršiams - 0,1-0,15 proc. tūrio. Priklausomai nuo poreikio, tinko sluoksnio storis gali būti 5-20 mm, storesnis su armavimu ar keliais etapais.
Dažniausiai tai stiprus, tankus, bet tuo pačiu elastingas tinkas, užtikrinantis gerą sukibimą su pagrindu ir atsparumą drėgmei. Svarbu pasirinkti tinko tipą pagal sienos pagrindą: akytbetonio ar mūro, be to atsižvelgti į drėgmės ir temperatūros sąlygas. Jei reikia, galima naudoti hidroizoliaciją toms zonoms, kurios patiria didesnį vandens poveikį.
Sienu tinkavimas - pirmas sluoksnis
Korinė santrauka apie praktinę patirtį
- Sudėtinis tinkas geriausiai „sušyla” su įvairaus tipo mūru: silikatine, keramidine plyta, betonu ir pan. Juos galima tinkuoti tiek ranka, tiek mašinomis.
- Gipsiniai tinkai suteikia gerą paviršiaus lygumą ir tvirtumą, bet yra drėgmei jautrūs, todėl tinkuojant drėgnose vietose reikia papildomos hidroizoliacijos.
- Kalkių-cementinių mišinių svarbiausios savybės - plastiškumas, laidumas garams, drėgmės sulaikymas bei galimybė „užsigydyti” mažus plyšelius.
- Paruošiamojo sluoksnio storis ir pagrindo paruošimas - būtini norint išvengti tinko atsisluoksniavimo. Sluoksnių storis priklauso nuo sienos lygumo ir paskirties.
- Tinkavimo mechanizmas su mašina - spartina darbus, užtikrina vienodesnį sluoksnio storį ir geresnį našumą, tačiau reikalauja laikytis techninių nurodymų (vandens kiekio, slėgio, nuolatos valyti įrangą).
Tinkavimo praktiniai patarimai remontui ir atnaujinimui
Sudėtinis tinkas yra tinkamas tiek remonto, tiek naujų sienų tinkavimui. Jeigu sienos paviršius labai nelygus, gali būti sunkių atnaujinimo darbų (turi būti kruopštūs profilių montavimo ir sluoksnių derinimo darbai). Atkuriant senus mūrų paviršius, dažnai tinka gipsinis tinkas vidiniam remonto darbui, o išorines fasado dalis galima apdailinti su sudėtiniu tinku.
Gipso tinkas dažnai vadinamas Rotband, tačiau tai - tik vieno gamintojo produkto pavadinimas; rinkoje yra įvairių tiek teikėjų siūlomų analogų. MP75 serija skirta tinkuoti mašinomis, MP75L - luboms ir lengviems mūrams, Diamant - didelėms apkrovoms, G/F - šildomoms paviršiams. Visus tinkus galima naudoti sausose patalpose, o sveikų paviršių pasiruošimas priklauso nuo darbinio proceso ir technologijos laikymosi.
Pastato fasadams svarbu užtikrinti atsparumą klimato veiksniams ir didelį poringumą, kad „kvėpuotų” sienos. Tam tinko sluoksnių laidumas į išorę turi būti didesnis, o kalkių kiekis turi būti pakankamas, kad užtikrintų elastingumą ir ilgalaikį atsparumą skaldai. Ilgalaikėje perspektyvoje, laikantis technologijos, tinkas gali tarnauti 50-80 metų.
tags: #cementinio #tinko #proporcijos