Dėl fizinio ir cheminio poveikio per mikroplyšius į betoną skverbiasi drėgmė ir druskos, dėl to ilgainiui betonas suyra. Nors kartais ką nors palyginame, jog yra „kietas kaip betonas”, betonas yra trapi medžiaga. Jis atsparus didelėms gniuždymo jėgoms, bet turi nedidelį stiprį tempiant. Lietuvos klimatas nėra palankus betono dangoms ir konstrukcijoms, ypač jų išorinių paviršių ilgaamžiškumui. Esame drėgno klimato zonoje, pajūryje drėgnas klimatas vyrauja pastoviai.
Kalbant apie lauke eksploatuojamo betono dangas - betono aikšteles, laiptus, kelius, takus, juos dar intensyviau veikia ne tik apkrovos, fizikiniai veiksniai, bet ir techninė druska, kuri sukelia betono bei armatūros koroziją. Pagal LST EN 206-1 standartą „Betonas. 1 dalis. Pagal šias aplinkos poveikių klases yra teikiamos betono sudėčių parinkimo rekomendacijos, kuriose nurodomama didžiausias vandens - cemento santykis, mažiausia betono stiprio klasė, mažiausias cemento kiekis kg/kub. m betono, mažiausias oro kiekis procentais ir kai kurie kiti reikalavimai. Pavyzdžiui, vertikalūs betono paviršiai veikiami lietaus ir šalčio bei priskiriami XF1 aplinkos poveikio klasei, turi būti pagaminti iš C30/37 klasės betono, kuriame mažiausias cemento kiekis 300 kg/kub. Betono mechaninės savybės, tokios kaip plastiškumas ir kietumas, gerinamos betoną armuojant - armavimo tinklais arba plaušu.
Kur ir kaip taikomas polipropileninis pluoštas bei plaušas
Dažniausiai naudojamas plieninės vielos plaušas, rečiau - kompozitiniai stiklo, bazalto, anglies plaušai. Kaip viena tinkamiausių betono armavimo medžiagų užsirekomendavo sintetinė medžiaga polipropilenas. Polipropilenas - plastiko rūšis, susintetintas polimeras, naudojamas daugelyje sričių. Tai standus ir chemiškai atsparus plastikas, iš kurio gaminamos pakavimo medžiagos, vandens valymo įrenginių talpos, automobilių detalės ir daugybė kitų buityje bei pramonėje naudojamų daiktų. „Polipropilenas kaip armavimo medžiaga labiausiai tinka armuoti tokiam betonui, kuris turi atlaikyti apkrovas ir patiria ardomąjį drėgmės bei cheminį poveikį. Netinka ten, kur reikalingas didelis tempiamasis stipris, pavyzdžiui, kur betonas ankeruojamas”, - teigia Andrius Karpauskas, UAB „InFatis”, valdančios prekės ženklą PP Baltic, vadovas.
PP Baltic teikia sprendinius betono armavimui, naudojant polipropileno fibrą ir plaušą. Betonui armuoti yra naudojama speciali polipropileno fibra ir/arba plaušas. Pagrindinė fibros medžiaga yra polipropilenas su priedais. Polipropileno fibra yra pagaliukų formos, paviršius geresniam sukibimui su betonu yra specialiai paruoštas - nelygus ir padengtas vandenyje tirpiu rišikliu. Polipropileno fibra sukurta pagal metalinio plaušo analogiją, dėl lengvumo betone pasiskirsto tolygiai ir sudaro 3D tinklą. Pagal formą ir dydį skiriama makro ir mikro fibra. Makrofibros strypelių ilgis gali siekti 50 mm, o mikrofibros plaušelių ilgis - nuo 3 iki 19 mm. Mikrofibros plaušeliai irgi padengti specialia medžiaga, kuri padeda plaušeliams atsiskirti, kai jie patenka į šlapią betono mišinį. Polipropileno plaušo mikrofibra Crackstop - aukštos kokybės sintetinis mikro plaušas. Išvaizda primena sintetines plunksnas, tačiau veikimo galia didžiulė: į 1 kub. m betono gali būti įterpta milijonų plaukšeliai, kurie sumažina mikroįtrūkimų riziką.
Išvada: durus fibros EasyFinish ir Crackstop plaušas sudaro vieningą sprendimą betonui armuoti, kai reikalingas didelis atsparumas deformacijoms, apkrovoms, lenkimui ir dilimui. Durus EasyFinish fibra skirta grindų paviršiams, o Crackstop plaušas - mikroįtrūkimų prevencijai kietėjančio betono stadijoje. Abiejų medžiagų derinys leidžia tiksliai pritaikyti armavimą konkrečioms konstrukcijoms ir eksploatavimo sąlygoms.
Armatūros kiekis ir vieta plokštuminėms pamatuose
Makrofibra Durus EasyFinish pritaikytas betonui, kurio baigiamajame sluoksnyje naudojami pabarstai - grindims, aikštelėms, tiek lauke, tiek viduje armuoti. Mikroįtrūkimų prevencijai naudojamas mikro plaušas Crackstop, kuris pirminėje betono kietėjimo stadijoje neleidžia susidaryti plyšiams, geriau apsaugomas betono paviršius; taip pat betonas mažiau reaguoja į užšalimo-atšilimo ciklus. Pagrindinis Crackstop pranašumas lyginant su alternatyviais pluoštais - plaušelių smulkumas ir mažas skersmuo (22 µm). Polipropileno fibros reikia daug mažiau nei plieno armatūros: su 1 t tokio pluošto galima armuoti 333 kub. m betono, o su 1 t plieno fibrų - tik apie 40 kub. m.
Lyginant su plienine armatūra, polipropilenas išmetama mažiau CO2. Mokslo tyrimai parodė, kad tam pačiam kiekiui betono suarmuoti, naudojant polipropileno fibrą Durus EasyFinish, į aplinką išmetama 70-90 proc. mažiau CO2. Taip pat į aplinką išmetama mažiau CO2, todėl tokios konstrukcijos gali pretenduoti į tvarių žaliųjų pastatų grupę.
Į ką reikia atsižvelgti projektuojant armavimą
- Atlikti savalaikius skaičiavimus pagal apkrovas, pagrindo sutankinimą ir eksploatavimo sąlygas.
- Naudoti durus EasyFinish fibra ir Crackstop plaušą - abu derinami taip, kad būtų užtikrintas mikroįtrūkimų kontrolės efektyvumas.
- Turėti aiškų mazgų ir jungčių planą, taip pat įvertinti armatūros dydžių pasirinkimą pagal pamato matmenis ir projektą.
Betono mišinio paruošimas ir liejimas
Betono mišinio komponentai: cementas, plautas smėlis, vanduo, armatūros plaušas (fibra), plastifikatoriai ir modifikatoriai. Liejimo proceso metu mišinys pilamas ant paruošto paviršiaus ir išlyginamas linijomis, gulsčia ir elektrine glaistykle. Svarbu išstumti oro burbuliukus, todėl naudojamas vibratorius, kuris įvedamas į ką tik užpiltą betoną. Po to paviršius užlyginamas glaistykle, o paviršiaus užtrynimas užtikrina vientisą ir tvirtą dangą.
Šildomoms grindims, kaip ir daugelio kitų pramoninių sprendimų, taikomos specialios technologijos. Šildomoms grindims įprastai dedami du šiltinimo sluoksniai (putų plokštės), o vamzdeliai tvirtinami ant armatūros tinklo. Tinkamas vandens ar elektrinis grindų šildymas turi būti įrengtas laikantis saugos reikalavimų ir galiojančių normų.
Pradiniai pagrindo paruošimo etapai ir juodgrindės
Prieš liejant betoną, svarbu paruošti paviršių; senas pagrindas turi būti valomas, nuplautas, ir nustatomi aukščiai - taip gaunamas lygus pagrindas. Jei gruntiniai vandenys yra aukšti, verta įrengti drenažą ir juodgrindę. Juodgrindės įrengimas suteikia tvirtą, lygią pagrindo bazę tolesniam grindų sluoksniui. Jei vokia sąlyga nepalanki, gali tekti papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro sluoksnį, jį sutankinti ir išlyginti.
Šilumos ir garso izoliacija dažnai įrengiama kartu su grindų įrengimu. Pagrindas dažnai imituoja sluoksnius: iš viršaus - 7 cm ar daugiau EPS, plėvelė, putplastis ar akmens vata, o virš jų - lietas betono sluoksnis su šildymo vamzdeliais. Ant išlydytų sluoksnių dedamas armatūros tinklas ir toliau liejamas betonas.
Kainos aspektai ir praktiniai patarimai
Betonavimo darbų kaina gali svyruoti priklausomai nuo ploto, pasirinktų medžiagų ir technologijų. Pramoninės grindys turi dar griežtesnius reikalavimus, nes jos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų. Pavyzdžiui, plokštuminio pamato įrengimo metu būtina užpildyti pamatus per vieną darbo dieną; reikia turėti išsamų sąrašą - plieno, fiksavimo elementų ir įrankių.
Privatiems grindų betonavimo darbams dažnai naudojamas smėlbetonio mišinys: typinė proporcija yra 1 t smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Slėgio bandymai ir tinkamas užpildymo principas užtikrina, kad grindys bus ilgaamžės. Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą džiūvimo laikotarpį - mažiausiai apie 4 savaites, ypač kai šildomi grindys įrengiami pagal projektą.