Caparol, Rolandas Paskevičius ir Caparol Lietuva: biografija, interviu ir Eurovizijos kontekstas

Vieną dieną ėjau per turgų ir, stabtelėjęs prie kompaktų skyrelio, pamačiau ir savo „kūdikį“. Nutariau įsigyti, kad galėčiau šią linksmą situaciją įtikinamiau nupasakoti grupės draugams. Pasiėmiau pavartyti ir „apšalau“ - atvertus kompaktinės plokštelės dėkliuką, viduje puikavosi originalūs visų mūsų parašai. - pasakojo Paškius.

Paslaptis netruko išsisklaidyti - pasirodė, kad pardavėjas yra senas „ANBO“ gerbėjas. Jis, kartu su pora šimtų kitų uteniškių, dalyvavo albumo „12 žingsnių“ pristatyme Vilniuje, roko bare „BIX“, kur, įsigijęs šį kompaktą, asmeniškai susirinko muzikantų parašus. O į lentyną ši kompaktinė plokštelė pateko per klaidą. Ji tiesiog įsimaišė tarp kitų albumo egzempliorių, kurie buvo įsigyti prekybai. „Žmogelis džiaugėsi kad tą kompaktą apžiurinėjo pats muzikantas ir todėl jis neprarado albumo su autografais.“ - juokėsi „ANBO“ vokalistas.

Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.

Rodyti diskusiją „Šią dainą parašiau dar rugsėjį, bet pristatome ją dabar. Juk puikios oro sąlygos tam, nes oras kaip užsakytas. Jei būtų sniego - būtų kitaip. Tik lietuvišką roką grojantis muzikantas taip pat prisipažino, jog kadaise mokykloje mokėsi tik prancūzų kalbos, tad anglų kalba taip ir nesudomino. „Reikia populiarinti tokią muziką, kurią kuriame patys, sava kalba ir jėgomis“, - patikino dainos autorius.

Artmiausi grupės „ANBO“ koncertai: sausio 17d. Kaune, vasario 1d. Vilniuje, 8d. Portalas Žmonės.lt kviečia skaitytojus pasiklausyti grupės dainos ir ją įvertinti komentaruose. Šeštadienio vakarą paaiškėjo, kad Lietuvai 69-ojoje „Eurovizijoje“ atstovaus grupė „Katarsis“.

Eurovizijos kontekstas: „Katarsis“ kaip scenos ir kūrybinės laisvės pavyzdys

„Pirma, jie turi labai daug jaunatviškos energijos, jie nebijo savo idėjų nešti į sceną pilna koja ir nesitaiko prie kokių nors eurovizinių standartų, kuo tiki, tą ir neša klausytojui“, - išskiria G. Griniūtė. Anot jos, žiūrovų vertinimai pranoko lūkesčius. „Iš bendro konteksto jie išsiskyrė ir stilistiškai, labai stipriai šovė į viršų nuo pat pirmo karto, kai juos pamačiau“, - teigia LRT redaktorius.

„Pastaraisiais metais konkurse atsiranda vis daugiau vietos muzikinei įvairovei - ir naujiems žanrams, ir drąsesnei popmuzikai. „Kalbant apie dainas ir pasirodymus EUROVIZIJA.LT finale, man stipriausia atrodo „Katarsio“ paraiška“, - sakė LRT redaktorius. „Du pagrindiniai favoritai - „Katarsis“ ir Lion Ceccah - liečia skausmo temas.“

Komentarus tęsė ir kitų žinomi balsai: dainininkė Monika Liu, televizijos laidų vedėjai, LRT Radijo archyvai. Jie pabrėžė, kad „Katarsis“ - tai autentiškas, nuoširdus projektas, kuriame grojama tai ką patys kuria. „Tas kūrinys, matyt, tokiu savo nuoširdumu ir kartais šiek tiek palaida energija, ir lėmė jų pergalę“, - teigia vienas iš komisijos narių.

Eurovizijoje vis daugiau dėmesio skiriama vizualiniam pasirodymo išpildymui. Anksčiau populiarus elementas - drabužių keitimas ant scenos - vis dar aktualus, tačiau vis dažniau įsitraukia techninės inovacijos. Lietuvai atstovauja lietuviška daina, kuri grąžina etninius motyvus ir kalbą į scenos centrą. „Lietuva grįžo prie savo kalbos, grįžo prie etninių dalykų demonstravimo“, - teigia ekspertai.

Pabaigoje verta paminėti, kad Lietuvos kelias eurovizinėse scenose atsiskleidžia kaip šalies kultūrinis identitetas ir drąsus, savitas požiūris į muzikos kūrimą. „Kokiais 2010-aisiais, iki 2017-ųjų buvo labai paplitęs toks švediškas standartas, daug šalių stengėsi į jį pataikyti. Po Salvadoro Sobralio pergalės galbūt šitas labiausiai pasikeitė“, - pastebi ekspertai.

Artėjant koncertams ir finalinėms akimirkoms, svarbu atskleisti, kad Lietuvoje etninis bei kalbinis principas vis dar yra kertinis. „Lietuva grįžo prie savo kalbos, grįžo prie etninių dalykų demonstravimo“ - teigia muzikos kritikų komanda.

Apibendrinančiam kontekste svarbu pabrėžti, kad Lietuvos dalyvavimas Eurovizijoje atspindi šalies kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą, kuriame lietuvių kalba ir etniniai motyvai turi vietą modernioje skaitmeninėje mapėje. Dainos unikalėja, etniškėja, šalys vis dažniau parodo savo kultūrinį foną. Kokiais 2010-aisiais iki 2017-ųjų tai buvo dažnai švediškas standartas, dabar pasikeitė, ir Lietuva grįžo prie savo kalbos, savo scenos identiteto, kuris atspindi jos kultūrinį palikimą.

tags: #caparol #rolandas #paskevicius