Bitumas - tai kieta arba dervos pavidalo medžiaga, sudaryta iš angliavandenių ir asfaltenų mišinio. Spalva varijuoja nuo tamsiai geltonos iki juodos, o tankis - 0,95-1,50 g/cm³. Ši medžiaga tirpsta organiniuose tirpikliuose, bet netirpsta vandenyje. Šildomas bitumas minkštėja, o aušdamas - kietėja. Jis yra degus ir pasižymi geru sukibimu su įvairiomis medžiagomis, tokiomis kaip metalas, akmuo ar mediena.
Dirbtinis bitumas gaunamas perdirbant naftos produktus, pavyzdžiui, mazutą ar gudroną, oksiduojant juos. Taip pat gali būti išgaunamas iš degiųjų skalūnų ar akmens anglių terminio apdirbimo būdu. Pagal kilmę ir apdirbimo būdą skiriami likutinis, oksiduotasis, krekinginis ir sudėtinis bitumas.
Bitumo savybės apibūdinamos minkštėjimo temperatūra, tąsumu ir klampa. Kadangi bitumas sensta ir tampa trapus, į jo sudėtį dedama antioksidantų ir jis modifikuojamas polimerais. Dėl šių savybių jis plačiai naudojamas įvairiose pramonės šakose.
Bitumo panaudojimas
Bitumas yra nepakeičiamas statybinių medžiagų gamyboje. Apie 75% viso bitumo sunaudojama asfaltbetonio gamybai, kuris naudojamas kelių tiesimui. Taip pat bitumas naudojamas stogų dangai, hidroizoliacinėms ir antikorozinėms dangoms, ruberoidui, pergaminui, bituminiam lakui ir bituminiams plastikams gaminti. Jis taip pat dedamas į įvairius kompozitus.
Automobilių pramonėje bitumas naudojamas antikorozinėms dangoms. Purškiamas konservantas, pagamintas iš bitumo, apsaugo automobilio dugną ir slenksčius nuo korozijos, atmosferos poveikio, trinčiai, braižymui, akmenukų smūgiams ir net švelnioms rūgštims. Svarbu žinoti, kad antikorozinės bituminės dangos negalima apipurkšti dažais.
Bituminė mastika ir jos svarba hidroizoliacijai
Bituminė mastika yra hidroizoliacinė medžiaga, sudaryta iš bitumo, polimerų ir įvairių priedų, kurie suteikia jai elastingumo ir atsparumo drėgmei. Ji yra plačiai naudojama pamatams, stogams, terasoms, balkonams ir kitoms pastato konstrukcijoms apsaugoti nuo vandens ir drėgmės.
Hidroizoliacinė mastika efektyviai apsaugo pastato konstrukcijas nuo nuolatinio drėgmės poveikio, tokio kaip krituliai, kondensatas ar požeminis vanduo. Kondensatas gali susidaryti ir ant namo vidinių sienų, ypač drėgnose patalpose - vonioje, virtuvėje, rūsyje. Tai dažnai nutinka dėl per didelės drėgmės ir nepakankamos izoliacijos. Naudojant hidroizoliacinę mastiką, galima išvengti nepageidaujamos drėgmės namuose ir taip apsisaugoti nuo pelėsio, grybelio bei statybinių konstrukcijų irimo.
Renkantis bituminę mastiką, svarbu atsižvelgti į jos panaudojimo vietą ir pagrindo rūšį (mineralinis, cementinis, cemento-kalkių tinkas, grindų pagrindai, betonas, gelžbetonio ar mūryti elementai ir kt.). Tinkamai paruoštas pagrindo paviršius yra būtinas net ir aukščiausios kokybės bituminės mastikos efektyviam veikimui.
Bituminė ruloninė danga
Bituminė ruloninė danga yra populiarus pasirinkimas plokštiems stogams ir hidroizoliacijai. Ji užtikrina efektyvią apsaugą nuo vandens prasiskverbimo, UV spindulių ir ekstremalių temperatūrų. Danga pagaminta iš bitumo, kuris suteikia puikias izoliacines savybes, o jos lankstumas leidžia prisitaikyti prie įvairių stogo konstrukcijų.
Ši danga plačiai naudojama stogo danga, pasižyminti geromis hidroizoliacinėmis savybėmis. Bitumas, kaip cheminė medžiaga, gaunama iš naftos perdirbimo, pasižymi puikiomis hidroizoliacinėmis savybėmis bei atsparumu UV spinduliams ir atmosferos poveikiui. Modifikuotas bitumas, kuriam pridėta polimerų (pvz., SBS), pasižymi didesniu elastingumu ir atsparumu temperatūros svyravimams.
Bituminės stogo dangos skirstomos į ruloninius ir plokštelinius variantus. Priklausomai nuo panaudojimo, jos gali turėti skirtingą armavimo sluoksnį - poliesterio, stiklo audinio ar aliuminio folijos, kas suteikia papildomą atsparumą ir ilgaamžiškumą. Dėl šių savybių bituminės stogo dangos plačiai naudojamos inžineriniuose projektuose, įskaitant stogus, pamatus ir kitų statinių hidroizoliaciją.
Montuojant bituminę ruloninę dangą, svarbu tinkamai paruošti stogo pagrindą - jis turi būti lygus, sausas ir švarus. Danga gali būti tvirtinama keliais būdais: klijuojant, mechaniškai tvirtinant arba naudojant savaime prilimpančias dangas. Dažniausiai naudojamas ir patogiausias metodas yra šildymas liepsna. Stogo dengimo darbai turi būti atliekami profesionaliai, laikantis technologinių reikalavimų, užtikrinant dangos sandarumą ir tinkamą sujungimą.
Bituminės ruloninės dangos ilgaamžiškumą lemia medžiagos kokybė, montavimo technologija ir klimato sąlygos. Stiprus saulės spinduliavimas ir krituliai gali paspartinti dangos susidėvėjimą. Reguliari stogo būklės tikrinimas, ypatingas dėmesys sandarinimui ir jungtims, bei pažeidimų nedelsiamas taisymas yra būtini, siekiant užtikrinti dangos ilgaamžiškumą ir išvengti problemų.
Bitumo kokybės rodikliai
Bitumo kokybę nusako didelis rodiklių skaičius. Pagrindiniai iš jų - penetracija, tąsumas ir minkštėjimo temperatūra. Geriausiais laikomi bitumai, kurie pasižymi maksimaliu įmanomu tąsumu ir aukšta minkštėjimo temperatūra, esant tam tikrai penetracijai, bei geros adhezinės savybės.
Penetracija - tai rodiklis, nusakantis bitumo kietumą, matuojamas adatos įsmigimo gyliu (0,1 mm) 25 °C temperatūroje ir 1N apkrovos, veikiančios 5 sekundes. Kuo mažesnė penetracija, tuo didesnis bitumo šiluminis stabilumas.
Adhezija - bitumo lipnumas ir klijojančiosios savybės. Kelių bitumas turi turėti didelį lipnumą plačiame temperatūrų diapazone, kad tvirtai laikytų skaldą. Geras sukibimas su sausais ir drėgnais paviršiais yra ypač svarbus tiesiant kelių dangas.
Trapumo temperatūra - temperatūra, kuriai esant bitumas suyra nuo trumpalaikės apkrovos. Kuo žemesnė trapumo temperatūra, tuo geresnė kelių bitumo kokybė. Tai temperatūra, kuriai esant bitumo sluoksnyje, užpiltame ant plieninės plokštelės, atsiranda plyšys per visą sluoksnio gylį.
Tąsumas - rodiklis, apibūdinantis bitumo konsistenciją ir lipnumą, matuojamas atstumu, kuriuo galima ištempti bitumą iki siūlo nenutrūkstant. Kuo žemesnė temperatūra, tuo mažesnis tąsumas.
Minkštėjimo temperatūra - temperatūra, kuriai esant bitumas iš santykinai kieto būvio pereina į skystą. Didėjant minkštėjimo temperatūrai, didėja bitumo savybė priešintis temperatūros pasikeitimui.
Kiti svarbūs bitumo kokybės rodikliai: pliūpsnio temperatūra, klampa, tankis, kohezinės ir adhezinės savybės.
