Lauko plytelės - tai išorės sąlygoms atsparios grindų ir sienų apdailos plytelės, skirtos naudoti įvairiose lauko erdvėse, tokiose kaip terasa, balkonas ar kiemas. Jos sukurtos taip, kad atlaikytų temperatūros svyravimus, drėgmę ir kitus aplinkos veiksnius. Paprastai žmonės jas buitiškai vadina „akmens mase“. Nors iš pirmo žvilgsnio jos gali atrodyti kaip ir bet kurios kitos dekoratyvinės plytelės, jų techninės savybės ir paskirtis gerokai skiriasi.
Renkantis plyteles grindims, svarbu įvertinti plytelių atsparumą dilumui, kuris pasirenkamas pagal patalpos paskirtį. Intensyvus nepertraukiamas judėjimas su trupučiu braižančio purvo. Lauko plytelės automobilių zonoms: atsparumas svarbiausia. Aikštelėms, kur statomi automobiliai, būtina rinktis tokias plyteles, kurios pasižymi dideliu stiprumu. Galima rinktis pastorintas plyteles (dažniausiai apie 2 cm storio).
Plytelių tipai ir jų savybės
Lauko plytelės yra įvairių tipų, kiekvienas iš kurių turi savo unikalių savybių ir privalumų. Renkantis tinkamas lauko plyteles, svarbiausia atsižvelgti į jų atsparumą klimato sąlygoms ir ilgaamžiškumą. Atsparumas šalčiui ir vandeniui turėtų būti pagrindinis kriterijus. Taip pat svarbu pasidomėti šių plytelių slidumo klase. Lietingomis dienomis ar žiemą paviršius gali tapti slidus, todėl reikia rinktis plyteles su didesniu slidumo atsparumu.
Keraminės plytelės
Keraminės plytelės yra populiarus pasirinkimas dėl savo estetinio patrauklumo ir prieinamumo. Jos gaminamos iš molio ir kitų natūralių medžiagų, kurios yra išdegamos aukštoje temperatūroje. Keraminės plytelės yra įvairių spalvų ir dizainų, todėl jas lengva pritaikyti prie bet kokio lauko dizaino. Nors keraminės plytelės yra atsparios drėgmei, jas reikia tinkamai sumontuoti, kad būtų išvengta plyšių ir vandens įsiskverbimo. "Keraminės plytelės nėra tiek atsparios šalčiui, jų įgeriamumas didesnis. Dukart degtos plytelės pasiekia geresnius rodiklius, tačiau jos irgi nėra tokios atsparos kaip akmens masės plytelės. Net ir grindims skirtų tokio tipo plytelių beveik nebėra, tuo labiau skirtų laukui”, - teigia UAB “Apdailos namai” vadovas Ramūnas Jurgelevičius.
Akmens masės plytelės
Akmens masės plytelės yra itin patvarios ir atsparios išoriniam poveikiui. Jos gaminamos iš smulkių mineralų ir molio mišinio, kuris yra išdegamas labai aukštoje temperatūroje. Šios plytelės yra atsparios ir šalčiui, todėl puikiai tinka mūsų klimato sąlygoms. Akmens masės plytelės yra sunkesnės, todėl jas gali būti sunkiau montuoti. Šioje srityje geresniais rodikliais pasižymi akmens masės plytelės turinčios pakankamai menką vandens įgeriamumo rodiklį - iki 0,5%.
Klinkerio plytelės
Klinkerio plytelės išsiskiria savo tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Jos gaminamos iš aukštos kokybės molio, kuris deginamas labai aukštoje temperatūroje. Šios plytelės yra atsparios drėgmei, šalčiui ir cheminėms medžiagoms, todėl puikiai tinka sunkioms eksploatacijos sąlygoms. Nors klinkerio plytelės yra gana techniškai sudėtingos montuoti dėl savo kietumo, jos reikalauja minimalios priežiūros. Klinkerio plytelių įgeriamumas paprastai būna nuo 1,5 iki 6 %.
Porceliano plytelės
Porceliano plytelės yra žinomos dėl savo universalumo ir aukštos kokybės. Jos gaminamos iš smulkių molio dalelių, kurios yra presuojamos ir deginamos aukštoje temperatūroje. Porceliano plytelės yra labai mažai poringos, todėl nesugeria vandens ir yra atsparios dėmėms bei šalčiui. Šios plytelės yra įvairių dizainų ir gali imituoti natūralias medžiagas, tokias kaip akmuo ar medis.
Svarbūs parametrai renkantis lauko plyteles
Renkantis lauko plyteles, svarbu atsižvelgti į įvairius parametrus, kurie lems jų ilgaamžiškumą bei saugumą. Renkantis plyteles laukui, svarbu atsižvelgti į tokį techninį parametrą kaip vandens įgeriamumas. Jis neturėtų būti daugiau kaip 0,5 %, o plytelės turėtų priklausyti tam tikrai plytelių grupei BIa. Šį klasifikavimą numato Europos standartas EN14411. Tiek pats standartas, tiek konkreti plytelių grupė yra užrašyta ant plytelių pakuotės. Tai pat dažnai tokios plytelės gali būti ženklinamos snaigės ženklu, kuris parodo, kad plytelė atspari šalčiui. Jokiu būdu nepirkite plytelių laukui, jei nematote šių užrašų ant pakuočių.
Atsparumas šalčiui
Atsparumas šalčiui yra itin svarbus parametras, ypač klimatuose, kur dažnai būna šalčiui. Šalčiui atsparios plytelės gaminamos iš mažai vandens absorbuojančios medžiagos, kas mažina įtrūkimų tikimybę dėl šaldymo ir atitirpinimo ciklų poveikio.
Slidumo klasė
Slidumo klasė nusako, kiek plytelių paviršius yra slidus, kai jis šlapias. Šlapios plytelės gali būti labai slidžios, o tai gali tapti nelaimingo atsitikimo priežastimi. Todėl lauko plyteles terasai reikėtų rinktis atsižvelgiant į slidumą nurodantį rodiklį, žymimą raide R. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis plytelių slidumas. Rodiklis su R žymi slidumą plytelėmis vaikščiojant su avalyne, o raidėmis A, B, C žymimas slidumas einant basomis (aktualu baseinuose, persirengimo kambariuose ir kitur). “Lauke klojamos plytelės turėtų turėti bent jau R 10 - jos dar yra pakankamai lygios, tačiau jų paviršius jau neslidus. R 11 primena švelnaus švitrinio popieriaus smėliuką - tokiu atveju jau nesvarbu, ar šlapia, ar purvina. Egzistuoja ir aukštesnių rodiklių, tarkime, R 14, kurio paviršius yra tarsi švitrinis popierius, tačiau tokių plytelių daugiau reikia fasadams, todėl dažniausiai renkamasi tarp R 10 ir R 11. Kitas dalykas, kurį reikėtų prisiminti - blizgaus, glazūra padengto paviršiaus plytelės visuomet bus slidžios, taip pat ir labiau braižysis”, - pataria R.
Atsparumas dilimui
Dėvėjimosi klasė nustato, kiek plytelės atsparios nusidėvėjimui. Dėvėjimosi klasės žymimos nuo PEI I iki PEI V. Mažiausias skaičius (1) žymi mažai naudojamą dangą, o 5 - labai intensyviai naudojamą paviršių. R. Jurgelevičius pataria terasai rinktis bent PEI 4 klasės plyteles. “Nuolatos vaikščiojant, į terasą vistiek bus užnešama žemių, purvo, kuris trins plytelių paviršių. Jei turėsite ketvirtos klasės plyteles, bent jau žinosite, kad dangą keisti reikės ne dėl dilimo.
Vandens absorbcija
Vandens absorbcija nusako, kiek plytelės gali sugerti vandens. Lauko plytelėms efektyviausios yra tos, kurios turi vandens absorbcijos koeficientą mažesnį nei 0,5%.
Kaip paruošti ir klijuoti lauko plyteles
Paviršius, kuris bus klijuojamas plytelėmis, turi būti tvirtas ir stabilus. Neturi būti aktyvių, konstrukcinių plyšių. Kilus abejonių, reikia išbandyti sukibimą su paviršiumi; dažų arba tinko skiedinių fragmentus, kurių sukibimas kelia įtarimų, reikia pašalinti, tą vietą išlyginti remontiniu mišiniu arba klijavimo ir armavimo mišiniu Klebespachtel M. Paviršius turi būti lygus. Jei nelygumai nėra didesni kaip 20 mm, jie išlyginami, naudojant klijavimo ir armavimo mišinį Klebespachtel M. Didesnius kaip 20 mm nelygumus reikia išlyginti atitinkamo storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Pagrindiniam termoizoliacinės medžiagos sluoksniui pritvirtinti reikia naudoti daugiau ir tinkamo ilgio tvirtinimo smeigių.
Paviršius turi būti švarus. Reikia nuvalyti purvą, dulkes, riebalus, nusilupančius dažus arba tinką, pašalinti blogai sukibusius fragmentus bei kitas medžiagas, dėl kurių skiedinio sukibimas būtų prastas; rekomenduojama paviršių valyti slėginiu vandeniu su valymo priemonėmis. Samanos ir grybeliai taip pat turi būti pašalinti, tam galima naudoti specialias chemines priemones, pvz., biocidinę priemonę Algizid.
Įgeriantį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu , silpnai įgeriantį ar stipriai įgeriantį - gruntu Spezialhaftgrund. Paviršius turi būti sausas. Šlapias ir drėgnas paviršius turi būti išdžiovintas, o drėgmės priežastys pašalintos.
Plyteles reikia klijuoti pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą. Jis parengiamas įvertinus apdailos plytelių dydį, temperatūrines siūles, kampus, angokraščius, jų išdėstymą. Palangių, angokraščių ir cokolio linijos yra išeitinės klijuojamiems plytelėmis plotams paskirstyti. Kitos pagrindinės linijos gali būti žymimos ant fasado paviršiaus naudojant ženklinimo virvelę.
Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Jos taip pat būtinos ir kampų srityje. Siūlės turėtų būti 8-12 mm ir sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto. Plyteles klijuoti plytelių klijais K4, o jei plytelės šviesaus natūralaus akmens ir gali persišviesti pilko cemento dėmės - baltais plytelių klijais K5.
Plytelių klijai ant paruošto paviršiaus lygia glaistykle tepami lygiu sluoksniu ir suvagojami dantyta glaistykle, kurios dantukai ne didesni nei 10 mm. Padengti reikia tokį plotą, kad būtų spėta priklijuoti plyteles, kol klijų paviršius išlieka lipnus. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus sukibimas ir neliktų tuštumų, plytelių klijais dengiamas ir sienos paviršius, ir plytelė. Prieš prispaudžiant plyteles įsitikinti, kad ant klijų paviršiaus nesusiformavo plėvelė. Prie pagrindo turi būti priklijuota iki 100 % plytelės paviršiaus, reikia stengtis, kad neliktų jokių tuštumų.
Jeigu naudojamos kampinės klijuojamosios apdailos plytelės, jos klojamos pirmiausia. Klijų likučius nuo lygių plytelių nuvalyti šlapia kempine. Stengtis neištepti porėtų plytelių arba tokių, kurių paviršius padengtas dekoratyviu smėlio pabarstu. Suklijuotas plyteles tris paras saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, perkaitimo ir lietaus. Sumontuotos dalys, turėklai ir briaunotieji profiliai turi būti pagaminti iš nerūdijančiojo plieno.
Lauke plytelės klijuojamos kitaip nei patalpoje (patalpoje klijai paprastai tepami ant grindų su dantyta glaistykle, po to prie jų prispaudžiamos plytelės). Pritvirtinus plyteles tokiu būdu, klijai nepasklis vienodai po visu plytelių paviršiumi. Po plytelėmis gali susidaryti ertmių, kuriuose kaupsis vanduo. Nesunku įsivaizduoti, kas vyks vėliau, kai temperatūra nukris žemiau užšalimo ribos.
Tinkamas pasiruošimas prieš plytelių klijavimą. Prieš pradedant lauko laiptų plytelių klijavimo darbus, itin svarbu tinkamai paruošti paviršių - tai užtikrina plytelių ilgaamžiškumą ir stabilumą. Paviršius turi būti visiškai švarus, sausas ir lygus, kad klijai galėtų tvirtai sukibti su plytelėmis ir užtikrinti atsparumą aplinkos poveikiui. Pirmiausia reikia pašalinti bet kokius senos dangos likučius, purvą, dulkes ar aliejaus dėmes - tai galima padaryti naudojant specialius valiklius arba mechanines priemones. Svarbu patikrinti ir laiptų nuolydį, kuris užtikrina vandens nubėgimą ir apsaugo nuo jo kaupimosi ant plytelių. Tinkamas paviršiaus paruošimas - tai pirmas ir būtinas žingsnis siekiant kokybiško ir patvaraus rezultato.
Klijų ir hidroizoliacijos pasirinkimas
Klijų ir hidroizoliacijos pasirinkimas yra kritiškai svarbus lauko plytelėms. Klijai turi būti pritaikyti tiek temperatūros skirtumams, tiek drėgnoms sąlygoms. Elastinga hidroizoliacija taip pat padeda apsaugoti nuo mikroįtrūkimų ir nuolatinės drėgmės prasiskverbimo į pagrindą.
Renkantis klijus lauko plytelėms, būtina atsižvelgti į lauko sąlygų keliamus reikalavimus - drėgmę, temperatūrų svyravimus ir šalčio poveikį. Lauko plytelės puikiai sukibs elastingų klijų pagalba, kurie gali prisitaikyti prie minėtų aplinkos sąlygų ir apsaugoti plyteles nuo trūkinėjimo. Šie klijai yra atsparūs neтик drėgmei, bet ir temperatūros pokyčiams, todėl plytelės išliks stabilios tiek karštuoju sezonu, tiek esant minusinei temperatūrai. Be to, skirtingų tipų lauko plytelėms gali reikėti specialiai pritaikytų klijų - keramikinėms plytelėms, akmens masės ar granito plytelėms skirti klijai gali turėti skirtingų savybių.
Klijų tipas lauko darbams turi būti C2 klasės, t. y. atsparūs vandeniui ir šalčiui. Rekomenduojama lauko darbams tinkančią hodroizoliaciją naudoti visur, kur tik lauke klijuojate plyteles. Kartais lauke naudojamos cementinės (betoninės) plytelės, jos dažniausiai būna storesnės už įprastines plyteles ir nėra klijuojamos, o tik klojamos.
Siūlių glaistymas ir apsauga
Plytelių tarpus galima glaistyti tik visiškai išdžiūvus klijams, tačiau ne anksčiau kaip po trijų parų. Siūlės ir plytelės turi būti švarios ir sausos, be skiedinio likučių. Rekomenduojamas siūlės plotis - 8-12 mm. Esant mažų matmenų plytelėms, siūlės gali būti siauresnės, tačiau turi sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto.
Plyteles lygiu paviršiumi galima glaistyti norimos spalvos elastingu cementiniu glaistu . Ypač porėtas, įgeriančias plyteles prieš glaistant tarpus galima drėkinti vandeniu. Reikėtų stengtis visiškai užpildyti siūlę, kad neliktų tarpų. Žiūrėti, kad plytelių paviršius neužsiterštų, jį nuvalyti drėgna kempine. Glaistant ir glaistui kietėjant, vengti skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, dirbant lauke saugoti nuo lietaus ir staigaus perdžiūvimo. Atsižvelgiant į darbų vykdymo būdą ir sąlygas, užpildomo glaisto spalva gali nežymiai skirtis, palyginti su pateikta spalvų paletėje.
Prieš glaistant ar rievėjant porėtas ir itin įgeriančias plyteles ar kitus elementus, reikėtų atlikti bandymus statybvietėje, ar nepakis gaminių ir glaisto atspalvis.
Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Šios siūlės taip pat būtinos ir kampų srityje.
Daugelis statybininkų įsitikinę, kad gerai ir patikimai paklotos plytelės, geras glaistas ir taisyklingai suformuotos kompensacinės siūlės užtikrina pakankamą terasos hidroizoliaciją. Toks įsitikinimas yra klaidingas. Neįrengus hidroizoliacijos, lietaus vanduo neišvengiamai prasiskverbs po plytelėmis. To neįmanoma išvengti, nes konstrukcijoje visada būna smulkių netikslumų ir įtrūkimų. Prasiskverbęs vanduo sukels statybinių medžiagų koroziją dėl cheminio poveikio ir užšalimo. Taip galima sugadinti visą terasą.
Veikiamas šilumos, presuotas išlyginamasis sluoksnis deformuojasi, todėl jame reikia iš anksto numatyti ar išliejus padaryti griovelius kaip kompensacines siūles. Tokios kompensacinės siūlės suskirsto išlyginamojo sluoksnio paviršių į daugiau ar mažiau kvadratinės formos kompensacinius laukus. Santykis tarp šonų neturėtų būti didesnis nei 1:2. Tokios siūlės yra būtinos, antraip, terasai keičiant formą, tarp išklotų plytelių atsiras įskilimų.
Galutiniame etape labai svarbu naudoti elastingus klijus ir glaistus. Terasos paviršius bus veikiamas temperatūros, o medžiagos nežymiai plėsis.
Kitas svarbus aspektas - nuolydis. Lietaus vanduo turi nubėgti terasos paviršiumi, todėl posluoksnį reikia įrengti su 1,5-2,5 % nuolydiu. Tik tuomet vanduo gerai nubėgs paviršiumi. To nepadarius, ant keraminio paviršiaus atsiras balučių ir vanduo gali prasiskverbti į terasos konstrukcijos sluoksnius. Posluoksnį geriausia įrengti tiesiai ant grindų. Po to galima naudoti ploną, apie 5 mm storio išlyginamąjį cemento sluoksnį.
Būtina padaryti gerą hidroizoliaciją su pastato siena. Jeigu toje vietoje, kur terasa jungiasi su namu, atsiranda mikro trūkis, vanduo pradeda tekėti į jį. O jei plytelėmis išklojame balkoną antrame aukšte ir padarome šią klaidą, vanduo siena gali nutekėti į pirmą aukštą. Ir viskas atrodys kaip ir gerai, akivaizdžių įtrūkimų nėra, bet visos sienos šlapios”, - perspėja pašnekovas.
Egzistuoja įvairių terasos hidroizoliacijos variantų: galima naudoti cementinę (polimer-cementinę) hidroizoliaciją, lipnias HDPE membranas, bitumines mastikas ir kitus sprendimus. Geriausia, jei medžiagos bus elastingos ir atitinkmai „reaguos“ į galimus betoninės plokštės judėjimus. Viena didesnių klaidų D. Skuja įvardija stogui skirtos hidroizoliacijos naudojimą. “Toks sluoksnis prilydomas prie pagrindo, ant jo suklijuojamos plytelės. Tai yra pigus, greitas ir statybininkų, kurie panašiai darė “prieš 10 metų“ mėgstamas metodas, tačiau tokioje terasoje nėra tvirto pagrindo, teka vanduo, plytelių tarpo glaistas apskritai neilgai tarnauja, susideda daug problemų”, - įspėja D.
Lauko plytelių priežiūra
Lauko plytelių priežiūra apima reguliarius valymo darbus ir tam tikrų laikymosi taisyklių laikymąsi, siekiant užtikrinti ilgalaikį jų patvarumą ir grožį. Didžiausias plytelių terasos dangos privalumas - paprastesnė priežiūra, pažymi R. Jurgelevičius. Tinkamai sudėtos plytelės gali laikyti ilgą laiką, jas lengva plauti, jų neužpuola pelėsis, puvėsiai, samanos ir kiti medienai būdingi problematiniai veiksniai. Skirtingai nei medžio plytelių nereikia niekuo padengti, o teisingai sudėtos jos gali laikyti visą numatytos eksploatacijos laikotarpį.
Reguliarus lauko plytelių valymas padeda išsaugoti jų išvaizdą ir užkirsti kelią samanų ar kitų nešvarumų kaupimuisi. Plytelės turėtų būti valomos bent kartą per metus, geriausia pavasarį ar rudenį. Didesni nešvarumai ar riebalų dėmės gali būti šalinami naudojant specialias valymo priemones. Venkite agresyvių cheminių medžiagų, kurios gali pažeisti plytelių paviršių. Antibakteriniai valikliai padeda kovoti su pelėsiu ir samanomis.
Kartkartėmis, ypač po šaltos žiemos, verta patikrinti plyteles dėl galimų pažeidimų. Lauko plytelės turėtų būti tinkamai įrengtos, atsižvelgiant į rekomendacijas. Norint išvengti pažeidimų, vengti perkrovų. Sunkesni daiktai turėtų būti padedami ant sustiprintų plytelių plotų. Žiemos metu, siekiant apsaugoti plyteles nuo šalčio pažeidimų, rekomenduojama naudoti specialius uždangalus arba valyti sniegą. Ledui tirpinti neturėtų būti naudojamos druskos, nes ji gali pakenkti paviršiui.
"Plytelių priežiūra yra kur kas lengvesnė nei medienos. Netgi esame darę eksperimentą ir į plytelių dangą gesinę nuorūkas - nulyja lietus ir vėl kaip niekur nieko. Laukui skirtos plytelės yra atsparios ir eiliniai buitiniai plovikliai jų niekaip neturėtų paveikti. Susikaupęs vanduo ilgainiui išsiplauna plaunant su rūgštiniams plovikliais, tačiau buitiniame naudojime reikėtų tai atlikti ne dažniau nei kartą per metus. Rūgštiniai plovikliai gali pakenkti nebent valant plytelių dangą labai dažnai, pavyzdžiui, akvaparkuose, kur ji valoma kasdien.
Lauko plytelių panaudojimas įvairiose erdvėse
2 cm montuojamos lauko plytelės gali būti puiki ir praktiška medžiaga takų formavimui gerbuvėje arba aplink namą. Nuspręskite, kaip bus suformuotos takų linijos ir kryptys. Takai gali būti tiesūs arba sukurti įvairių formų , skirtingų raštų. Montuokite 2 cm storio plyteles tiesiai ant žemės. Pagrindui lyginti galima naudoti smėlį , skaldą , žvyrą . Po liginamuoju sluoksniu gerai būtų naudoti geotekstilę. Besiūles grindis sudaro sandarinamajam sluoksniui skirtas pagrindas ir tvirta struktūra, paskirstanti inžinerinių sistemų apkrovą nuo grindų iki šiluminės izoliacijos. Besiūlės terasų grindys turi būti nepralaidžios vandeniui ir neužšalančios, nes nuo jų stiprio priklauso bendras grindų stipris. Būtent todėl grindų pagrindui geriausia naudoti specialią greitai stingstančią grindų masę. Tai rekomenduojama dėl kelių priežasčių, kuriais nepasižymi įprastos besiūlės grindys. Pirma, jos paprastai liejamos naudojant paprastą cemento skiedinį, kuris neužtikrina atsparumo temperatūros pokyčiams ir pakankamo elastingumo.
Plytelės fasadui apklijuoti rinkitės plytelės, kurios
Lauko laiptų plytelės ir jų klijavimas - tai procesas, reikalaujantis ne tik techninio išmanymo, bet ir ypatingo dėmesio smulkmenoms. Skirtingai nei vidaus patalpose, lauko laiptai nuolat patiria temperatūrų svyravimus, drėgmę, sniegą ir ledą, todėl netinkamai atliktas darbas gali lemti plytelių atsisluoksniavimą ar net paviršiaus skilimą. Be to, slidūs laiptai gali tapti rimtu pavojumi tiek šeimos nariams, tiek svečiams. Todėl labai svarbu parinkti tinkamas medžiagas ir tiksliai laikytis klijavimo proceso reikalavimų. Kokybiškai suklijuotos laiptų plytelės ne tik išlaikys savo estetinę išvaizdą ilgus metus, bet ir suteiks saugumo jausmą einant šiuo paviršiumi bet kokiomis oro sąlygomis.
Kapinėse dažniausiai vyrauja tamsios spalvos - juoda, pilka, antracito, todėl klientai dažniausiai renkasi šių spalvų plyteles dėl jų elegantiško, solidaus ir prie antkapinio akmens derančio vaizdo. Tačiau verta apsvarstyti ir praktiškumą: ant visiškai juodų ir/ar blizgių plytelių greičiau matysis dulkes, lietaus dėmes bei rudenį krintantys medžių lapai.
Estetika ir funkcionalumas
Renkantis lauko plyteles, svarbu atsižvelgti į spalvas, raštus, tekstūras, paviršius, formas ir dydžius. Spalvų pasirinkimas gali nulemti bendrą erdvės atmosferą. Šviesios spalvos, kaip balta ir smėlinė, sukuria jaukumą ir suteikia erdvei daugiau šviesos. Raštai turi įtakos erdvės vizualinei dinamikai. Geometriniai raštai suteikia modernumo, o klasikiniai ar natūralūs raštai - tradiciškumo. Mozaikiniai raštai gali sukurti unikalų meno kūrinį jūsų kieme.
Tekstūra turi įtakos tiek estetikai, tiek funkcionalumui. Glotnūs paviršiai suteikia modernumo ir lengvumo, tačiau gali būti slidūs. Blizgė tekstūra prideda elegancijos, o natūralios tekstūros, pavyzdžiui, akmens imitacija, sukuria natūralų ir ramų vaizdą. Taisyklė yra paprasta: funkcionalumas turi eiti kartu su estetika.
Formos ir dydžių pasirinkimas gali vizualiai modifikuoti erdvę. Plytelės gali būti kvadratinės, stačiakampės, šešiakampės ar net unikalios formos. Stačiakampės plytelės tinka ilgesnėms ir siauresnėms erdvėms, kadangi jos gali vizualiai išplėsti plotą. Tinkamai parinkta schema gali padėti apsisaugoti nuo plytelių susiklijavimo ar nelygumo.
Terasoms skirtų plytelių spalvų ir raštų spektras yra kur kas platesnis nei medienos, tiesa, reikėtų pabrėžti, kad akmens masės plytelės pasižymi platesne spalvų gama nei klinkerio plytelės. Neskaitant akivaizdaus patarimo, jog reikia rinktis tokią spalvą, kuri patinka ir kuri dera prie šalia esančio pastato, spalvos pasirinkimas dar turi ir praktinį aspektą. Plytelės pasižymi geru šilumos laidumu ir įkaitimu. Nors tai labai naudinga patalpoje su šildomomis grindimis, lauke šios jos savybės gali tapti nelabai pageidautinomis.
Aplinkosauginiai aspektai ir tvarumas
Nors keraminės ir akmens masės plytelės nesuyra gamtoje ir nėra biologiškai skaidūs gaminiai, jos turi daug savybių, kurios leidžia jas laikyti aplinkai draugišku sprendimu.
Natūrali sudėtis
Dauguma lauko ir vidaus plytelių gaminamos iš natūralių medžiagų - molio, akmens masės, smėlio.
Netoksiškumas ir sveikata
Plytelės neskleidžia lakiųjų organinių junginių, neturi kvapo, nesukelia alergijų nei žmonėms, nei augintiniams.
Mažai priežiūros - mažiau cheminių priemonių
Plytelėms valyti nereikia stiprių ploviklių - dažnai užtenka tik vandens arba švelnaus valiklio.
Ilgaamžiškumas = mažesnis vartojimas
Lauko plytelės yra itin atsparios drėgmei, šalčiui, UV spinduliams ir nusidėvėjimui.
Galimybė perdirbti
Terasines plyteles galima panaudoti kaip gerbuvio elementą, formuojant takus ar poilsio zonas.
