Renkantis produktą reikėtų atsižvelgti į jo panaudojimo galimybes. Visa naudinga informacija pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Sumaišius cementą su vandeniu prasideda hidratacijos reakcija, kurios metu, cementui reaguojant su vandeniu, formuojasi kalcio silikatai - betono tešla pradeda kietėti. Kietėjančio betono priežiūros metu yra kontroliuojamas drėgmės kiekis ir jos garavimo greitis. Tinkamai prižiūrint kietėjantį betoną, yra užtikrinama, kad drėgmė išsilaikytų kuo ilgiau ir betonas pasiektų savo optimalias savybes.
Kietėjančio betono priežiūros svarba
Betono, kuriam buvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra jo kietėjimo metu, stipris yra 50% didesnis nei betono, kuriam nebuvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra. Norint pasiekti užsibrėžtas betono stiprio ir atsparumo charakteristikas - tinkama kietėjančio betono priežiūra yra privaloma. Kietėjančio betono priežiūrą reikia pradėti iš karto pabaigus betono apdailą. Betono kietėjimui ir priežiūros pradžiai įtakos turi temperatūra, vėjas ir oro drėgmė.
1. Drėgmės ant betono paviršiaus išlaikymas. Betonas pastoviai drėkinamas kietėjimo metu. 2. Sulaikant kaip įmanoma daugiau drėgmės betono mišinio viduje. 3. Kietėjančio betono priežiūra naudojant vandenį - šis būdas, jei yra tinkamai atlikamas viso proceso metu, yra pats efektyviausias.
Lygiems, horizontaliems paviršiams prižiūrėti kietėjimo metu galima sukurti vandens patvankas - dirbtinas užtvankas aplink betono perimetrą, kurios neleidžiant vandeniui nutekėti. Tam gali būti naudojamas smėlis, žemė ar pats betonas. Tai yra labai efektyvus būdas, užtikrinantis drėgmę betone bei palaikantis tolygią temperatūrą. Vandens liejimas ant betono taip pat yra geras būdas užtikrinti tinkamą kietėjančio betono priežiūrą. Šis procesas yra atliekamas periodiškai - siekiant užtikrinti, kad betonas neišdžiūtų bent jau pirmas 7 paras. Patogiau naudoti vamzdelių ar žarnų sistemas, kurios pastoviai purškia vandenį and betono paviršiaus. Betono paviršiaus dengimas drėgmę kaupiančiais užklotais turi būti atliekamas iškart, kai betonas pakankamai sukietėja, tam kad nepažeisti betono paviršiaus. Labai svarbu, kad visas betono paviršius būtų sandariai uždengtas, įskaitant briaunas. Uždengti dembliai turi būti pastoviai drėkinami tam, kad betono paviršius visada galėtu įgerti drėgmės. Šis metodas taip pat reikalauja papildomų medžiagų bei daug priežiūros, todėl gali būti nepraktiškas didesniuose betonavimo projektuose.
Esant optimaliam vandens ir cemento santykiui (apie 0,5) - kietėjančio betono priežiūra turi būti atliekama bent 14 parų. Tai reiškia, kad pasirinkus bet kurį kietėjančio betono priežiūros būdą vandeniu, procesas turės būti vykdomas ir prižiūrimas bent 14 dienų. Dėl to išauga statybos darbų trukmė bei sąnaudos.
Priemonės kietėjimo metu: plėvelė, membranos ir specialios medžiagos
Kietėjančio betono priežiūra naudojant polietileno plėvelę. Horizontalus dengimas polietileno plėvele. Tai paprastas būdas sulaikyti drėgmę betono paviršiuje jo kietėjimo metu. Tam naudojama 125-mikronų polietileno plėvele. Nepatartina naudoti ant spalvoto ar raštuoto betono, kadangi dengiant galima sugadinti spalvą bei raštą.Svarbu, kad betono paviršiaus kraštuose plėvelė būtų gerai prispausta, kitaip po ja gali skverbtis vėjas, kuris greitai išdžiovintų betono paviršių. Jei dengiama juostomis - privaloma jas sandariai suklijuoti lipnia juosta.
Vertikalaus dengimas polietileno plėvele. Vertikalus paviršius polietileno plėvele turėtų būti apjuosiamas kaip įmanoma greičiau - nuo formų nuėmimo praėjus ne daugiau kaip 30 minučių. Tam, kad nepažeisti paviršiaus, jis turi būti pakankamai sukietėjęs. Jei betono paviršius turi specialią apdailą (raštą) - patartina plėvelę dengti ant sukonstruotų rėmų, kad ji nesiliestų prie paviršiaus. Naudojant rėmus nereikia laukti betono paviršiaus sutvirtėjimo - galima dėti apsaugą iškart pabaigus paviršiaus apdailą. Tačiau, papildomų rėmų konstravimas ir jų dengimas dar labiau pailgina statybos darbų trukmę bei padidina sąnaudas. Dengiant betoną polietileno plėvele yra sugaištama daugiau laiko. Jei darbai vyksta lauke - reikia nuolatinės priežiūros, kad užkloto perimetro kraštai liktų prispausti ir nesusidarytų skersvėjis po plėvele. Jei taip atsitinka - betono paviršius pradeda greitai džiūti ir gali sutrukinėti. Šis metodas reikalauja papildomos įrangos bei pagalbinių medžiagų. Su priemone SINAK S-102 - visi darbai atliekami per keletą valandų, papildoma priežiūra nereikalinga.
Kietėjančio betono priežiūra naudojant specialias medžiagas. Pagrindinis šio metodo pranašumas prieš vandens ar vandens sulaikymo metodus yra tas, kad nereikia atlikti papildomos priežiūros. Membraną sukuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis, kuriose yra dervų, vaško arba gumos. Išgaravus tirpikliui, betono paviršius pasidengia plona plėvele, kuri užkerta kelią drėgmės garavimui. Pagrindinis šio metodo minusas yra susiformavusi plievelė, prie kuriuos nelimpa kitos apdailos, remonto, impregnavimo medžiagos.
Membranos nesukuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis (pvz. Tokios medžiagos sukuria drėgmei nepralaidžią kapiliarinę struktūrą betono viduje ir greitai sustabdo drėgmės garavimą. Apdorojus betoną tokia medžiaga - jos pašalinti yra neįmanoma. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra susidariusi plėvelė ant betono paviršiaus. Membranos nekuriančios medžiagos apsauginį barjerą sukuria pačiame betono viduje. Jei plėvelė yra suformuota ant betono paviršiaus, tai prieš klojant kitas medžiagas ją reikia pašalinti (šlifuoti, smėliuoti, gremžti ar nuplauti). Dėl to kyla statybos darbų sąnaudos bei ilgėja laikas. Be to, reikia papildomos įrangos ir medžiagų.
Kietėjančio betono kokybė ir stiprumas
Jei kietėjimo metu betonui leidžiama per anksti išdžiūti ar drėgmės kiekis yra nepakankamas (mažiau negu 80% santykinės drėgmės) - hidratacijos reakcija nutrūksta. Dalis cemento lieka nesureagavusio ir betonas nepasiekia optimalių savybių. Betono stiprumo klasės klasifikuojamos pagal betono kubelių gniuždymo stiprumą. Šios klasės atspindi būdingą betono stiprumą. Pagal galiojančius standartus ir reglamentus betono stiprus gniuždant matuojamas standartinio dydžio kubeliais (po 150 mm kiekvienoje pusėje), kurie kietinami kontroliuojamomis sąlygomis (temperatūra 20±3 laipsniai ir santykinė oro drėgmė virš 90%) arba panardinami į vandenį. 28 dienos. Betono stiprumo klasių pavadinimų sutartyje naudojamas simbolis C. Didesnio stiprumo laipsniai naudojami dalims, patiriančioms didesnį įtempimą, ir žemesnės klasės dalims, patiriančioms mažesnį įtempimą. Dažnai vadinamas „dirbtiniu akmeniu“, pagrindinė betono savybė yra jo gebėjimas atlaikyti suspaudimą. Jis turi mažą atsparumą tempimui ir lenkimui, tačiau jo stipris gniuždant yra žymiai didesnis. Inžinerinėse konstrukcijose betonas pirmiausia naudojamas gniuždomosioms apkrovoms išlaikyti. Gelžbetoninėse konstrukcijose plieniniai strypai paprastai atlaiko tempimo apkrovas, todėl betonas gali atlaikyti gniuždymo įtempius. Betonas įgyja tvirtumą cementuojant cementą, kuris laikui bėgant kietėja. Šis kietėjimo procesas nėra akimirksniu, bet ir toliau vystosi su amžiumi. Įprastomis kietėjimo sąlygomis betono stiprumas greitai auga per pirmąsias septynias dienas, sulėtėja nuo 7 iki 14 dienų, o dar labiau po 28 dienų. Todėl 28-dienos stiprumas naudojamas kaip projektavimo ir konstrukcijos kokybės tikrinimo standartas.
Betono mišiniuose negalima naudoti vandens, kuriame yra riebalų, augalinių aliejų, cukrų, rūgščių ar kitų pramoninių nuotekų teršalų, nes jie mažina cemento sukibimą ir mažina betono stiprumą. Mineralinis vanduo, kuriame yra daug druskos, taip pat gali trukdyti cemento gebėjimui atsispirti vandens įsiskverbimui. Betoniniai bandymo blokai yra standartiniai betono komponentų stiprumo matai. Siekiant užtikrinti patikimumą, reikia daugiau nei vieno bandymo bloko dėl būdingų skirtumų tarp bandymo blokų ir faktinių betono komponentų. Be reikalingo stiprumo, betonas turi turėti specifinių savybių, tokių kaip nepralaidumas, atsparumas šalčiui, atsparumas erozijai ir atsparumas karščiui, bendrai žinomas kaip ilgaamžiškumas. Cemento hidratacija, kuri sujungia užpildus ir sudaro betoną, įprastomis kietėjimo sąlygomis vyksta lėtai. Kuo ilgesnis kietėjimo laikotarpis, tuo pilnesnė hidratacija, todėl betonas stipresnis. Kietėjimo temperatūra ir drėgmė daro didelę įtaką hidratacijos greičiui ir, atitinkamai, stiprumo vystymuisi.
UAB “Gelmesta” gamina Lietuvos sertifikuotus ir standartus atitinkančius (LST EN206-1) c8/10 - c30/37 klasių prekinius betonus. Taip pat gaminami ir projektiniai betonai, pagal užsakovo reikalavimus ir duotas, arba mūsų parinktas sudėtis. Betono transportavimas: Transportuojant betoną savivartyje, jis susisluoksniuoja (dėl vibracijų transportavimo metu sunkesnės dalelės “paskęsta”, lengvesnės “pakyla”), taip sumažėja projektinis betono stipris, pakinta konsistencija. Galite įkelti papildomą medžiagą PDF faile. Naudojama šiuolaikinė automatizuota technolohinė įranga, atitinkanti Lietuvos ir Europos standartus, užtikrina betono sudėtinių dalių tikslumą, išmaišymo kokybę, greitį, stabilią, tuo pačiu aukščiausią prekės kokybę. Betono mišinių gamyboje naudojamos žaliavos, tokios kaip cementas, smėlis, skalda ar kiti priedai, atitinka normatyvus bei yra sertifikuotos. S1 klasė - standi konsistencija (slankumas nuo 10 iki 40 mm) gali būti transportuojamas be maišymo įrangos, t.y. S2 klasė (slankumas nuo 50 iki 90 mm) turėtų būti vežamas automobilinėmis betono maišyklėmis. Pagal poreikį, mes Jums galime pristatyti betono mišinius savivarčiu, automobiline betonmaiše ar betono siurbliu.
UHPC: naujos galimybės Lietuvos rinkoje
Žr. Statybų pramonėje naudojamos vis tobulesnės medžiagos, kurios leidžia įgyvendinti kaskart sudėtingesnius architektūrinius sprendimus. Betonas - seniai naudojama statybinė medžiaga. Tačiau ką galėtume pasakyti apie ypač stiprų betoną - vieną iš naujų statybinių medžiagų? Lietuvos statybų rinkoje dirbantiems specialistams stiprusis betonas dar nėra labai žinomas. Jokia naujiena, kad įprastas betonas vis dar populiariausia statybų pramonėje naudojama medžiaga, kurio gniuždymo stipris siekia apie 30 MPa. Teigiama, kad terminas „ypač stiprus betonas“ (angl. „ultra-high performance concrete“ (UHPC) galbūt nėra visiškai tikslus. Jis vis dar neapibrėžtas ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių bei pasaulio šalių techniniuose, teisiniuose dokumentuose, reglamentuose ir projektavimo normose, be kurių ši išskirtinė statybinė medžiaga negali būti gaminama gamyklose. Tiesa, teko paieškoti šiokių tokių kompromisų, kuriuos priėmus sensacingas betono mišinio gniuždymo stipris, išgautas laboratorijoje, sumažėjo. Tačiau šioje situacijoje vis tiek buvo pasiektos dvi didelės pergalės. Paaiškėjo, kad gamybos sąlygomis gali pavykti išgauti 130-150 MPa gniuždymo stiprio betoną. Teigiama, kad ypač stiprus betonas išsiskiria ne tik savo mechaninėmis, bet ir ilgaamžiškumo savybėmis. Tyrėjai prisipažįsta, kad naująją UHPC formulę išrado visai netikėtai. „Atlikdami įvairius tyrimus ar bandymus statybos ir architektūros srityje, mūsų specialistai nuolat stengiasi panaudoti perdirbtas medžiagas. Pabandymas į betoninį mišinį įmaišyti specialiai paruošto smulkinto stiklo pranoko visus lūkesčius. Maloniai nustebino faktas, kad betono gniuždymo stipris žymiai padidėjo“, - teigė KTU SAF Statybinių medžiagų katedros vedėjas profesorius dr. Dr. Pagal KTU ypač stipraus betono formulę naudojamos vietinių atsargų medžiagos ir perdirbti stiklo milteliai. „Be to, mūsųgalutinis produktas ir lengvesnis, ir pigesnis“, - pabrėžė KTU mokslo darbuotojas V. Ši ypač stipri statybinė medžiaga kitaip dar vadinama reaktyviu milteliniu betonu. Dėl savo unikalios struktūros ir išskirtinių savybių toks betonas gali būti naudojamas net ir „agresyvių“ sąlygų architektūroje bei įrenginiuose. Pavyzdžiui, jis gali pakeisti branduolinėse elektrinėse naudojamą armuotąjį plieną, t. y. Skirtingai nei kai kurie metalai, UHPC atsparus korozijai, todėl jis gali tapti plieninių ašinių sijų arba sijų, kurios dar išlaikytų ir didelį svorį, pamaina.
KTU sukurtas ypač stiprus betonas pirmą kartą buvo panaudotas 3-iosios saugumo klasės seifo, atsparaus vandeniui ir ugniai, gamybai. Pasak mokslininko V. Architektūriniuose sprendimuose tai reiškia, kad įvairių konstrukcijų - kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų - matmenys taip pat galėtų būti sumažinti. KTU SAF tyrėjai žino ne vieną UHPC alternatyvą. Pavyzdžiui, Nacionalinė cemento importuotojų asociacija ją apibrėžia kaip portlandcemenčio mišinį (pagamintą iš kalkakmenio ir molio), silicio dioksido dervą, kvarco miltus, smulkaus silicio smėlį, vandenį ir pluoštus iš plieno arba organinių medžiagų. Tačiau, pasak KTU mokslininkų, alternatyvūs ypač stipraus betono mišiniai savo sudėtyje turi daug didesnį cemento kiekį ir ne visuomet gali būti pagaminami iš vietinių žaliavų. Šiuo metu žinomos UHPC alternatyvos pasaulyje, palyginti su lietuvišku betonu, kainuoja gerokai daugiau. Palyginimui: jei įprastinio C30/37 klasės betono, priklausomai nuo jo sudėties, kaina būtų iki 60 Eur už kv. metrą, ypač stipraus betono mišinio - keliskart didesnė. Teigiama, kad KTU SAF mokslininkų sukurto betono mišinys kainuoja gerokai pigiau. „Jis gali būti gaminamas iš vietinių žaliavų be sudėtingos technologinės įrangos. Šios priežastys ir lemia pigesnę išskirtinio betono gamybą, - pažymėjo profesorius dr. V. Vaitkevičius. - Mūsų ypač stipraus betono kubinio metro rinkos kaina gali siekti apie 200-250 eurų. Už tai, regis, labiausiai turėtų būti dėkingi architektai ir statybų srities atstovai. Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba.
Privalomi aspektai kietėjimo laikotarpiu
- Drėgmės palaikymas paviršiuje ir viduje.
- Drėgmės načiai per visą kietėjimo laikotarpį (14-28 paras, priklauso nuo santykio cemento ir vandens).
- Verticalus ir horizontalus plėvelės dengimas bei jos saugaus prispaudimo užtikrinimas kraštuose.
- Specialių medžiagų naudojimas: membranos, membranos nesukuriančios medžiagos, bei jų skirtumai.
- Priežiūros laikotarpio trukmė priklauso nuo pasirinktos priemonės (pvz., 14-28 paras UHPC kontekste).
26 pabaigoje pateikta informacija rodo, kad UHPC formulė gali būti pagaminama iš vietinių žaliavų ir perdirbtų stiklo miltelių, užtikrinant aukštą gniuždymo stiprį ir galimą mažesnę kainą lyginant su užsienio analogais. Išvados teigia, kad UHPC gali būti taikomas mažinant konstrukcijų matmenis bei pagerinant ilgaamžiškumą, tačiau reikia tiksliai subalansuoti sudėtį ir tinkamai įrengti gamybą. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad šiai medžiagai skirtos techninės reglamentų ir projektavimo normos vis dar vystosi, todėl būtina nuolatinė mokslinė analizė ir pritaikymas praktikoje.