Gerai žinomas faktas yra tai, kad kambario harmoniją ir grožį galima pasiekti ne tik dėl kokybinio sienų ir grindų remonto, bet ir su lubomis, kuriose yra tam tikri etapai. Ir svarbiausias iš jų yra parengiamasis, nuo jo priklauso galutinio rezultato kokybė.
Vienas iš svarbiausių buto remonto etapų - dažymo lubų paruošimas. Lubų paruošimas prieš dažymą vyksta keliais etapais. Kiekvienas iš jų yra būtinas, kad būtų sukurtas tolygus ir patikimas paviršius, kad būtų galima dažyti dažus. Paviršiaus paruošimo darbams reikia tam tikro įrankio.
Šiame straipsnyje mes išmokti, kaip paruošti lubų tapybai. Lubos dažomos arba pirmą kartą, arba kai jos jau yra blogos būklės ir reikia atnaujinti. Mes nuosekliai apsvarstysime visą procesą, kurį jūs galite saugiai taikyti praktikoje.
Bendroji dalis
Dažomo betono sudėtyje negalima būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo - dažymo kokybės rodiklius.
Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu.
Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
Reikia turėti omenyje, kad betono drėgmę reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti.

Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2).
Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).
Betono paruošimas
1. Naujas betonas
Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų.
Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu): rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą).
1.1. Ėsdinimas rūgštimi
Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti.
Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:
- Galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai (apdorojant gelžbetonį), o taip pat plieninėms konstrukcijoms ir įrengimams, kurie gali būti patalpose.
- Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones.
Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min. (Kaip taisyklė, parduodama druskos rūgštis yra 30 % koncentracijos).
1.2. Pašaliniai teršalai
Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų a dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybinių darbų atlikimo metu. Šiuos vietos nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.
2. Senas betonas
„Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai išskylės turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais.
Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.
Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama atlikti tokias operacijas:
- Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove. taip pat galima gramdyti, naudojant karštą natrio hidroksido mišinį. Abiem atvejais būtina imtis maksimalių atsargumo priemonių.
- Būtina dėvėti specdrabužius, pirštines rankų apsaugai, akinius ir kvėpavimo organų apsaugos priemones.
- Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas.

Prieš atliekant fasado dažymo darbus, turi būti atlikti ir kiti reikalingi darbai, apimantys lango nuolajų, vandens nutekėjimo sistemos remontą, pamatų hidroizoliacijos darbus, hidroizoliacijos tarp cokolio ir sienos konstrukcijos klojimo darbus ir kitus panašaus pobūdžio darbus.
Labai svarbu, kad nuo fasado būtų pašalinti įvairūs nešvarumai, į paviršių iškylančios druskos, cemento dulkės, teršalai (purvas, suodžiai ar riebalinės nuosėdos), rūdžių dėmės ir kiti nepageidautini įvairių medžiagų likučiai. Šiuos valymo darbus galima atlikti pasitelkus įvairias priemones. Valymo būdą pasirinkti galima pagal poreikius - mechaninį arba cheminį. Pavyzdžiui, betonas yra priskiriamas tvirtiems pagrindams, todėl jis dažniausiai valomas mechaniniu būdu.
Dar vienas svarbus fasado paruošiamasis darbas - įvertinti pažeidimus, kurie dažniausiai atsiranda dėl aplinkos veiksnių. Atsiradęs betono trupumas ir įtrūkimai turėtų būti nuskelti iki tvirto pagrindo, o formuojant siūlę - išryškinti galimi įtrūkimai. Tai labai svarbu, nes jei siūlės netvarkingos, didelė tikimybė, jog pro jas prasiskverbs drėgmė, lemianti dažų atšokimą ir pagrindo skeldėjimą.
Nuoseklūs žingsniai tinkuotų/betoninių paviršių dažymui
- Tinkuotų/betoninių paviršių įvertinimas
- Sienos lygumo ir tvirtumo įvertinimas braukiant su mentele per paviršių. Stambesnės ir atsikišusios tinko dalelės pašalinamos nuo paviršiaus ir įvertinama ar lengvai dalelės nubyra nuo paviršiaus. Galima panaudoti šepetį su tvirtais šeriais tinko tvirtumo įvertinimui.
- Sienos vandens įgėrio įvertinimas. Paprasčiausias būdas - užpilti vandens ant tinkuoto paviršiaus ir patrinti pirštu(ar įbrėžti mentele), ši vieta neturėtų būti daug minkštesnė nei sausas tinkas. Taip nustatysime ar siena stipriai įgerianti ar ne ir, ar pakankamai tvirtas tinkas.
- Sienos paviršiaus drėgnumo įvertinimas. Tinkuotų sienų paviršiaus drėgnumas neturi viršyti 4%. Betoninių ir gelžbetoninių sienų paviršių drėgnumas neturi viršyti (4-6)%. Tikrinama su specialiu drėgnomačiu.
- Tinkuotų/betoninių paviršių gruntavimas
- Pagrindas prieš gruntavimą turi būti tvirtas (netrupėti), švarus ir sausas. Būtina pašalinti sukibimą mažinančias medžiagas (riebalus, tepalą, dulkes, skiedinio likučius).
- Tinkas gruntuojamas giluminiu gruntu IGIS.AG (vienu sluoksniu). Gruntas išdžiūsta per 24 val., esant 20°C temperatūrai ir 65% santykinei oro drėgmei.
- Gruntą galima dengti teptuku(šepečiu), voleliu, dažų purkštuku arba kitu būdu.
- Tinkuotų/betoninių paviršių glaistymas
- Didesni plyšiai užtaisomi tuo pačiu tinku arba glaistu IGIS.T, jį įterpiant kaip galima giliau, naudojant patogaus pločio glaistyklę.
- Naudojant armuojančio tinklelio pločio glaistyklę, tinklelis panardinamas į glaisto IGIS.T masę, kurio perteklių reikia pašalinti, kad gautume armuojančio tinklelio pločio, ar šiek tiek platesnę glaisto juostą be grubių defektų.
- Naudojant 90-100 mm pločio glaistyklę, ant plyšio užnešamas dar vienas glaisto IGIS.T sluoksnis, stengiantis nepalikti grubių reljefinių nelygumų. Glaistas išdžiūsta per 24 val., esant 20°C temperatūrai ir 65% santykinei oro drėgmei.
- Naudojant stambiagrūdį glaistą MAKROSFERA, MAKROSFERA(skysta) arba IGIS.DL, išlyginami smulkūs įtrūkimai suvienodinant juos su plokštuminiu tinko paviršiumi. Šiai operacijai naudojama platesnė - 240 mm pločio ir daugiau glaistyklė. Esant gilesniems, nei 5 mm įdubimams, jiems padengti naudojamas stambiagrūdis glaistas MAKROSFERA ar MAKROSFERA(skystas). Glaistas išdžiūsta per 24 val., esant 20°C temperatūrai ir 65% santykinei oro drėgmei.
- Reikalui esant reljefinius defektus galima nugramdyti naudojant glaistyklę. Galutiniam glaistymui naudojamos dar platesnės - 300-600 mm pločio glaistyklės. Visas paviršius glaistomas plonu glaisto KILTO E, MIKROSFERA ar MIKROSFERA (skysta) sluoksniu, stengiantis kuo geriau išlyginti paviršių. Jei norime išgauti labai lygų paviršių papildomai glaistoma labai plonai su glaistu IGIS.MR. Glaistas išdžiūsta per 24 val., esant 20°C temperatūrai ir 65% santykinei oro drėgmei. Kiekvienas glaisto sluoksnis turi gerai išdžiūti. Sluoksnių neturėtų būti daugiau nei 3.
- Šlifavimas
Naudojant 180 - 240 numerio šveitimo tinklelį ar švitrinį popierių, paviršius visiškai išlyginamas.
- Dulkių valymas
Šepečiu ir drėgnu skudurėliu nuvalomos dulkės.
- Dažymas
Ištisai nuglaistytas paviršius prieš dažymą NEGRUNTUOJAMAS. Dažymui rekomenduojame naudoti „kiaušinio lukšto“ blizgesio dažus IGIS.7, arba visiškai matinius IGIS.3, kuriems galima suteikti tūkstančius atspalvių, naudojant firmos „IGIS“ tonavimo sistemą. Dažant intensyviomis spalvomis, ar esant spalviškai netolygiam dengiamam paviršiui, pirmam sluoksniui rekomenduojame itin gerai dengiančius gruntinius dažus IGIS.GD.
Betoninių paviršių paruošimas – „Sherwin-Williams“
Fasado dažymas: Kodėl tai svarbu?
Pastato dažymas nėra vien estetinis sprendimas. Pastato išorė nuolat veikiama klimato sąlygų - lietaus, vėjo, UV spindulių, šalčio ar karščio. Kokybiški dažai ne tik puošia fasadą, bet ir veikia kaip apsauginis sluoksnis, padedantis išvengti konstrukcijos pažeidimų. Tinkamai atliktas dažymas gali prailginti pastato tarnavimo laiką, apsaugoti nuo pelėsio ar kitų paviršiaus pažeidimų.
Tinko dažymas: kokius dažus pasirinkti?
Tinko dažymas reikalauja specifinių dažų, kurie gerai sukibtų su nelygiu ir poringu paviršiumi. Prieš pradedant dažyti tinkuotą fasadą, labai svarbu užtikrinti, kad tinko sluoksnis būtų visiškai sausas ir stabilus. Drėgnas ar nestabilus tinkas gali sukelti dažų skilinėjimą arba nuplovimą. Renkantis dažus tinko fasadui, svarbu atsižvelgti į paviršiaus tipą ir jo charakteristikas. Geriausi pasirinkimai dažniausiai yra silikatiniai arba silikono pagrindo dažai. Šie dažai pasižymi gera oro pralaidumo savybe, kas leidžia tinkui "kvėpuoti". Tai svarbu, nes tokiu būdu išvengiama drėgmės kaupimosi ir pelėsio susidarymo po dažais. Silikatiniai dažai yra ypač atsparūs atmosferos poveikiui ir UV spinduliams, todėl jie ilgai išlaiko savo spalvą ir apsaugines savybes.
Betono dažymas: kaip užtikrinti ilgalaikį rezultatą?
Betonas yra vienas iš dažniausiai naudojamų statybinių medžiagų, ypač fasaduose. Jo dažymas reikalauja kitokio požiūrio nei tinko dažymas. Betonas yra tankesnis ir lygesnis nei tinkas, tačiau jis taip pat gali turėti paviršiaus defektų, tokius kaip įtrūkimai ar nelygumai. Norint užtikrinti, kad betono dažymas būtų kokybiškas, reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių aspektų. Pirma, betoninis paviršius turi būti švarus, sausas ir be riebalų ar kitų teršalų. Prieš dažymą rekomenduojama naudoti specialius betonui skirtus gruntus, kurie pagerins dažų sukibimą ir apsaugos paviršių nuo drėgmės įsiskverbimo. Betonui dažyti dažniausiai naudojami akriliniai arba elastomeriniai dažai. Šie dažai pasižymi puikiu atsparumu aplinkos poveikiui, taip pat gali kompensuoti nedidelius paviršiaus įtrūkimus, apsaugant betoną nuo tolesnio irimo.
Svarbiausi dažymo etapai
Tiek tinko, tiek betono dažymui būtina laikytis kelių svarbių etapų, kad būtų užtikrintas kokybiškas rezultatas:
- Paviršiaus paruošimas. Fasado paviršius turi būti nuvalytas, sausas ir be jokių teršalų. Paviršius gali būti plaunamas aukšto slėgio vandens srove arba naudojami specialūs valymo priemonės, kad būtų pašalinti nešvarumai ir pelėsis.
- Gruntavimas. Tinkamai parinktas gruntas pagerins dažų sukibimą su paviršiumi ir apsaugos nuo dažų skilinėjimo. Grunto naudojimas taip pat gali padėti išlyginti paviršių.
- Dažymas. Dažymo metu labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką ir sąlygas. Rekomenduojama dažyti esant sausam ir vidutiniškai šiltam orui, kad dažai tolygiai džiūtų ir išlaikytų savo apsaugines savybes.
- Antras sluoksnis. Dažniausiai fasadas dažomas dviem sluoksniais, kad būtų užtikrintas geresnis padengimas ir ilgaamžiškumas.
Apibendrinimas
Tinkuoto fasado dažymas - tai procesas, reikalaujantis tikslumo ir tinkamų sprendimų. Dažai fasadiniams ir mineraliniams paviršiams PRO Fasada A, BaltiFasadų ir kitų mineralinių paviršių dažymui yra 2 klasės, atsparūs šlapiam trynimui, visiškai matiniai.
Naudojimo sritis: skirti akrilinio struktūrinio tinko, plytų mūro, betono, tinko, įvairių plokščių, gipso kartono ir kitų mineralinių paviršių dažymui bei perdažymui pastatų išorėje ir viduje.
Savybės: sudėtyje nėra tirpiklio, skiedžiami vandeniu, visiškai matiniai, nestipraus, specifinio kvapo, sudaro laidžią vandens garams, atsparią atmosferos veiksnių poveikiui ir šlapiam plovimui plėvelę, slepia paviršiaus defektus.
Paviršiaus paruošimas: dažomi paviršiai turi būti švarūs, tvirti ir sausi. Prikibimą mažinančias medžiagas - riebalus, tepalus, dulkes, klijų, skiedinio likučius, senus besilupančius dažus, kreidinius paviršius nuvalyti. Vidaus ir lauko mineralinius paviršius užterštus pelėsiu, kitais grybais, dumbliais, kitais nešvarumais nuvalyti PRO valikliu BIO STOP. Taip paruoštus paviršius gruntuoti geru garų pralaidumu pasižyminčiu gruntu PRO.SILSIL. Naujai dažomus cementinius paviršius prieš dažymą gruntuoti du kartus. Esant poreikiui, išorėje paviršius glaistyti PRO glaistu FASAD, o viduje UNIVERSAL. Jei glaistas yra šveičiamas, tarp glaistomų sluoksnių, taip pat nuglaistytus paviršius prieš dažymą, gruntuoti gruntu PRO.SILSIL.
Dažymo sąlygos: pagrindo ir aplinkos temperatūra darbo ir džiūvimo metu turi būti ne žemesnė kaip +5°C, optimalios glaistymo sąlygos yra esant +20°C temperatūrai ir 65% santykiniam oro drėgnumui. Dažomi cementiniai paviršiai turi būti subrendę (naują tinką galima dažyti ne anksčiau kaip po 28, o betoną - ne anksčiau kaip po 90 dienų). Įsitikinti, jog į dažomą paviršių nemigruotų agresyvios cheminės medžiagos. Neturėtų būti dirbama tiesioginiuose saulės spinduliuose, esant stipriam skersvėjui, lyjant.
Dažymas: dažomam plotui rekomenduojama naudoti vienos partijos ir vieno pigmentavimo dažus. Skirtingų partijų dažus sumaišyti vienoje talpoje ir iš karto dažyti visą plotą nuo kampo iki kampo. Tokiu būdu bus išvengiama skirtingų atspalvių. Dažus gerai išmaišyti, galima iki 10% skiesti vandeniu. Dažyti 2 sluoksniais teptuku, voleliu arba purkštuvu.
Sąnaudos: 4 - 6 m²/l (dažant 2 sluoksniais).
Džiūvimo trukmė: esant +20°C temperatūrai ir santykiniam oro drėgnumui 65% nelimpa po 30 min., pakartotinai dažyti po 4 - 6 val. Dažų plėvelė pilną tvirtumą įgauna ne mažiau kaip po 24 parų.
Įrankių valymas: išplauti vandeniu tuoj baigus darbą.
Spalva: gamyklinės spalvos - balta, geltona, juoda, raudona, ruda, tamsiai ruda, šviesiai ruda, žalia. Įvairias kitas spalvas bei atspalvius galima išgauti naudojant spalvynus. Balta (bazė A) - išgaunami pasteliniai atspalviai, bazė B - išgaunami vidutinio intensyvumo atspalviai, bazė C - išgaunami intensyvūs atspalviai.
Laikymo ir gabenimo sąlygos: ne žemesnėje kaip +5°C ir ne aukštesnėje kaip +30°C temperatūroje sandariai uždarytame inde. Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir užšalimo!
Aplinkos ir darbo sauga: nepilkite dažų į kanalizaciją, vandens telkinius ar dirvą. Stengtis neįkvėpti garų/aerozolio. Saugotis, kad nepatektų į akis, ant odos ar drabužių. Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti tinkamas kvėpavimo takų apsaugos priemones. Prarijus nedelsiant skambinti į apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. EUH208 - Gali sukelti alerginę reakciją.
Turint šiek tiek praktinės patirties, toks apdailos darbą sėkmingai gali atlikti kiekvienas savininkas savo namuose. Tiesa, pasiruošti jai taip pat reikėtų tinkamai, ypač sienų paruošimo dažymo atžvilgiu. Visų pirma reikėtų įsigyti visus būtiniausius įrankius dažymui iškart. Prieš pradedant dažymo darbus reikėtų tinkamai paruošti tą kambarį kuriame dažysite. Nukabinkite tokius daiktus kaip paveikslais, rėmai ar veidrožiai nuo sienų, užuolaidas ir t.t. Blogiausiu atveju, sustumkite visus daiktus į kambario centrą jei juos per sudėtinga ar tiesiog neįmanoma išnešti. Žinoma, reikėtų juos apdengti ir plėvele kurią įsigijote pirmame žingsnyje. Dažymo juostelės galbūt nėra tokia populiari priemonė, tačiau be jokios abejonės yra puiki pagalba apsaugant būsto prietaisus prieš dažymą. Ar kartu reikės panaikinti ir senų dažų sluoksnį jau priklausys nuo jsų naujų dažų kokybės. Jei vis dėl to seną sluoksnį ruošiatės šalinti, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į senų dažų sudėti. Na, o jeigu naudoti buvo aliejinio principo dažai, tuomet reikės jau papildomų cheminių priemonių tokių kaip dažų minkštikliai ir pan. Paprastai puikus kokybės testas yra tiesiog sienos pašlapinimas vienoje vietoje. Dar vienas dalykas ką reikėtų padaryti prieš dažant, tai tinkamas gruntavimas.
tags: #betono #paruosimas #dazymui