Statybos procese medžiagų pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, lemiančių galutinį rezultato kokybę, energetinį efektyvumą ir ilgaamžiškumą. Tarp modernių ir populiarių statybinių medžiagų išsiskiria akytojo betono blokeliai, dar kitaip vadinami dujų silikato blokeliais. Ši medžiaga, dėl savo unikalių savybių, yra ypač tinkama statyboms, siekiant aukštų energetinio efektyvumo standartų.
Akytojo betono blokelių populiarumas ir jų funkcijos
Akytojo betono blokeliai yra vieni šilčiausių sienoms mūryti naudojamų medžiagų. Jų populiarumas ypač didelis Skandinavijos šalyse. Medžiaga taip pavadinta, nes gamybos procese akytajame betone susidaro uždaros poros, pripildytos oro. Jos ir atlieka šilumos izoliacijos funkciją, taip pat daro medžiagą itin lengva. Sienos iš 375 mm pločio blokelių U vertė yra 0,22, varža - 4,5. Tai užtikrina puikias šilumos izoliacijos savybes, todėl namai, pastatyti iš Aeroc blokelių, yra ilgaamžiai ir energetiškai efektyvūs.
Pagrindinė akytojo betono žaliava yra cementas, kalkės ir smulkiai maltas kvarcinis smėlis. Tai visiškai natūralios medžiagos, todėl laikui bėgant neišsiskiria jokių kenksmingų medžiagų. Dėl medžiagos akumuliacinių savybių, temperatūrų kaita nesukelia sienos vidinio paviršiaus temperatūros skirtumų, todėl karštomis vasaros dienomis patalpose maloniai vėsu, o žiemą - jaukiai šilta. Tokiame name vasarą nereikės kondicionieriaus, kuris ir kainuoja, ir elektrą naudoja, ir sveikatos neprideda. Sienos kvėpuoja, t. y. oro ir vandens garų judėjimas per sienos konstrukciją vyksta laisvai, garai sienose nesusilaiko.
Sumūrytų blokelių siūlės storis yra apie 2 mm, tokia plona siūlė nesudaro šilumos tiltelių. Dėl tikslesnio gamybos metodo, blokeliai išgaunami itin panašių išmatavimų bei lengviau skyla ar apdirbami kitu būdu. Daugeliui kitų blokelių mūryti naudojami cemento mišiniai, o Aeroc blokeliai klijuojami cemento klijais. Kiekvieną kartą ant nuvalyto elementų paviršiaus 1-3 mm sluoksniu klojamas skiedinys KREISEL DS 125. Vienodam skiedinio storiui iškloti padeda speciali lovelio formos kelnė su dantytais kraštais. Mūrijant reikia nepamiršti taisyklingo sluoksnių perrišimo.
Mūrijimo procesas ir technologiniai ypatumai
Pertvaros statyba pradedama nuo jos linijos pažymėjimo ant jau nuvalytos perdangos, lubų ir gretimų sienų. Pirmoji mūrinių elementų eilė, panašiai kaip pagrindinių sienų atveju, yra jungiama skiediniu KREISEL M 115. Jeigu pertvara yra mūrijama ant perdangos, prieš klojant skiedinį, ant nuvalyto paviršiaus klojama plėvelė ar bitumo sluoksnis, apsaugantys apatinę pertvaros dalį nuo įtrūkimo, perdangai linkstant.
Vėliau mūriniai elementai išdėstomi taip, kad horizontalios jau esančios sienos siūlės sutaptų su statomos sienos siūlėmis, kas leis sujungti abi sienas jungiamaisiais elementais, jau įmūrytais pagrindinėje sienoje. Jeigu pertvara yra primūrijama prie nešančiosios sienos, kurioje anksčiau nebuvo įmūrytos metalinės jungtys, sienos jungiamos L raidės formos jungtimis. Panašiai daroma, jeigu pertvara ir nešančioji siena pastatytos iš skirtingų medžiagų. Elementų aukščio skirtumai gali lemti horizontalių sienų siūlių nesutapimą ir tuomet neįmanoma panaudoti tiesias jungtis. Lenktos jungtys turi būti atitinkamai pritvirtintos prie sienų.
Pirmosios blokelių eilės klojimas yra vienas svarbiausių etapų. Ant pamato paklota hidroizoliacija yra būtina, kad būtų išvengta drėgmės patekimo į mūrą. Pirmą eilę rekomenduojama mūryti paprastu cementiniu mūro mišiniu, o ne specialiais blokelių klijais, nes taip paprasčiau išlyginti blokų eilę. Tiesa, vėlesnės eilės klijuojamos plonasluoksniu klijų mišiniu. Daugelis klausia, kodėl blokų galuose yra įdubos? Vieno bloko galas, turintis įdubą, glaudžiamas prie kito bloko galo, turinčio lygų paviršių. Klijai tepami tik ant plokščio blokų paviršiaus.
Vertikalių siūlių įdubos - grioveliai reikia pradėti pildyti tik po to, kai blokų eilė yra sumūryta, nes, priešingu atveju, klijai sudaro tokį spaudimą, kad gali išstumti iš vietos kraštinį bloką. Aptrupėjusią blokelių pusę geriau atsukti į vidų, kad išorėje liktų vientisa plokštuma. Taip išvengiama šilumos tiltelių. Klojant svarbu yra stebėti, kad horizontalus mūro pagrindas būtų lygus. Galimus nelygumus blokų sujungimo vietose galima išlyginti šlifuokliu, o dulkes pašalinti šluotele.
Klijus ant blokų tepkite klijų vežimėliu ar kaušu, kas užtikrins tinkamo tolygaus storio klijų sluoksnio užtepimą. Klijai turi būti tepami kiek įmanoma tolygiau ir tokio storio sluoksniu, kad mūrijamas blokas klijus lengvai išspaustų iš po bloko kraštų. Aeroc mūro sienas kas ketvirtą eilę rekomenduojama armuoti Murfor armatūra. Tai nerūdijančio plieno plona armatūra (L=3,05 m), kuri skirta plonoms klijų siūlėms, ją visai paprasta naudoti ir ji taupo laiką. Reiktų atsižvelgti į tai, kad viena armuota siūlė tektų sienai, kurios aukštis virš vieno metro. Visuomet reikia armuoti siūlę ties pirma blokų eile ir po paskutine blokų eile.
Pirmiausiai ant blokų eilės yra klojami blokų klijai ir armatūra yra lengvai įspaudžiama į klijus, po to ant armatūros yra užtepamas dar vienas sluoksnis klijų. Pratęsiant armatūrą, perdengimas turi būti ne mažiau kaip 250 mm.
Apšiltinimas ir hidroizoliacija
Mūrines sienas būtina šiltinti. „Paprastai statyboje naudojamos dvi medžiagos - mineralinė vata arba polistireninis putplastis. Vartotojas pats pasirenka, ko jam reikia, visų pirmiausia, kokio fasado. Fasadai yra dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami," - pasakoja ekspertas. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo ir apdaila liečiasi su izoliacija. Klijuojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata, ji armuojama, naudojamas armavimo mišinys, po to dedamas dekoras arba galima tiesiog uždažyti armavimo sluoksniu. Įrengiant ventiliuojamą fasadą tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas. Į jį patenka oras iš lauko, kuris vėdina oro tarpe atsirandančius vandens garus ir kondensatą. Ventiliuojamose sistemose taip pat naudojama pluoštinis sluoksnis: akmens vata, akmens ar stiklo pluoštas bei kitos medžiagos. Apšildomo fasado sluoksnis susideda iš tokiems fasadams skirtos apšiltinimo vatos, difuzinės vėjo izoliacinės plėvelės bei apdailos medžiagų arba didelio tankio vatos su atitinkamais parametrais.
Jei sienos fasadas nebus tinkuojamas, reikia įrengti tarpą tarp šilumos izoliacijos. Jei jo nebus, drėgmė ir kondensatas gali kauptis plytose. „Tinkuojamo fasado atveju pigiau būtų įrengti apšiltinimą su polistireniniu putplasčiu, nors sparčiai augant jo kainai rinkoje, greitai nebus skirtumo, ar apšiltinimą įrengti iš putplasčio, ar mineralinės vatos. Anksčiau vata kainavo beveik dvigubai brangiau, tačiau dabar kainos praktiškai išsilygino. Vienintelis dalykas, tai darbas - dirbti su putplasčiu yra kur kas lengviau nei su vata. Tačiau vata yra nedegi, tad gaisro atveju, vata trukdo ugniai plisti, nes ji neduos ugniai plėstis. Polistireninis putplastis kitaip - iš pradžių pradeda lydytis, o pasiekęs aukštą temperatūrą gali palaikyti ugnį. jis pats yra degi medžiaga. Nepaisant to, tinkamai įrengus sienas su polistireniniu putplasčiu galima pasiekti BFL degumo klasę," - pasakoja ekspertas.
Renkantis apšiltinimą reikėtų žiūrėti į konkrečias savybes, kadangi ta pati medžiaga gali skirtis skirtingais ypatumais, tarkime, tankumu. „Tas pats polistireninis putplastis yra įvairių rūšių. Tarkime, standartinis, kuris yra populiariausias, ir neoporas. Neoporas yra tamsus, į jo sudėtį dedama grafito, varža yra geresnė už paprastą polistireninį putplastį, todėl ir medžiagos sluoksnį galima dėti plonesnį. Jo kaina yra didesnė, tačiau jeigu norima ploniau, tačiau šilčiau, šis variantas yra labai geras. Mineralinės vatos šiluminė varža yra panaši, bet šilumos laidumo koeficientas gali būti mažesnis nei neoporo. Dėl to, norint pasiekti tokį patį efektą, reikėtų dėti, kiek storesnį jos sluoksnį, tarkime, jei tomis pačiomis sąlygomis polistireniniam putplasčiui reikia dėti 10 mm, vatai reikėtų 12 mm," - teigia B. Oganesian.
Vėliau lieka sienų apdaila. Tokių sienų apdailai naudojamas plytų mūras, medinės arba plastikinės dailylentės, lakštinės medžiagos, sieną galima ir tinkuoti. Bauroc blokeliai be papildomo sienų apšiltinimo.
Statybinių blokelių palyginimas ir jų privalumai
Visi blokelių tipai turi savo privalumų, tad prieš pasirenkant iš kokių blokelių bus mūrijamos Jūsų namo sienos, verta pasidomėti jų skirtumais. „Mimeta“ savo asortimente siūlo statybose dažniausiai naudojamus silikatinius, keraminius, keramzitbetonius ir akyto betono (dujų silikato) blokelius.
Silikatiniai blokeliai dėl aukšto patvarumo ir atsparumo gniuždymui yra itin tinkami laikančioms daugiaaukščių sienoms. Jie palaiko mikroklimatą, sugeria vandens garus ir atsparūs šalčio ciklams. Akytojo betono blokeliai turi tam tikras poras, užtikrinančias garso izoliaciją ir lengvą montavimą. Dujų silikato blokeliai pasižymi aukštu atsparumo ugniai koeficiento lygiu. Keramzitbetonio blokeliai gerai slopina garsą, yra atsparūs šalčiui ir drėgmei, lengvai apdirbami. Keraminiai blokeliai ilgaamžiai, ekologiški, su gera garso izoliacija ir atsparumu temperatūroms.
Medžiagų palyginimas atskleidžia, kad akytbetonio blokelių šilumos savybės priklauso nuo jų struktūros ir tankio. Kuo blokelio tankis mažesnis, tuo šiltesnė sienos dalis. Taip pat svarbu įvertinti atsparumą gniuždymui ir tai, ar sienos bus armuotos. Blokeliai bauroc HARD skiriasi nuo bauroc CLASSIC tik atsparumu gniuždymui ir svoriu. Jie montuojami ant plono sluoksnio klijų, o įrankiai gali žymiai pagreitinti darbą. ROCLITE blokelių mūrijimui reikalingi specialūs klijai arba smulkiagrūdžio mūro mišiniai, o siūlių užpildymui būtina užtikrinti rišiklio sluoksnį.
Prieš mūrijant - reikia žinoti
Teisingai parinktas instrumentas sutaupys laiką, o galutinis rezultatas viršys lūkesčius. Sienos mūrijimas reikalauja horizontaliojo pagrindo lygumo, o pirmosios eilės klojimas - nuoseklus ir kruopštus darbas. Pirmą eilę būtina armuoti, o grioveliai turi būti užpildyti klijais. Užpildant griovelius, armatūros strypus įspaudžiame į klijus ir kruopščiai padengiame visus paviršius. Formuojant angas komunikaciniams vamzdžiams pjūvis turi gerai tikti horizontalioms armuotos siūlėms.
Išorės ir vidaus deformacinės siūlės sandarinamos elastingu užpildimu. Jei sienos fasadas nebus tinkuojamas, tarpą tarp šilumos izoliacijos būtina įrengti. Ventiliuojamos sistemos naudoja oro tarpo sprendimus, kurių dėka kondensatas ir garai geriau valdomi. Renkantis apšiltinimą reikėtų atsižvelgti į konkrečias savybes ir pasirinkti tinkamą storį bei tipą: neoporas, grafito praturtintas putplastis, mineralinė vata ar kitos medžiagos, atsižvelgiant į kainą, degumą ir darbo sąnaudas.
Blokelių naudojimo praktika
Akytojo betono blokeliai ypač tinka statant energetiškai efektyvius ir pasyvius namus, kurios siekia minimalizuoti energijos sąnaudas. Tačiau tinkamai planuojant galima naudoti šiuos blokelius ir daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose, jei konstruktorius numato tinkamą apkrovos paskirstymą. Dujų silikato blokeliai turi gerą garso izoliaciją, lengvą apdirbimą ir palyginti gerą šilumos izoliaciją, tačiau atsparumas gniuždymui yra mažesnis už kai kurių kitų blokelių tipų, todėl svarbu įvertinti konstrukcinį projektą ir armavimo sprendimus.
Aktualu atsižvelgti į tai, kad blokų storumas, siūlių tipai, klijavimo technologija ir armavimo tvarka tiesiogiai veikia sienos šiluminį efektyvumą ir atsparumą mechaniniams poveikiams. Taip pat svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų dėl sluoksnių perrišimo, siūlių dydžių, klojimo tempo ir įrankių naudojimo, kad darbas vyktų efektyviai ir užtikrintų ilgaamžiškumą.
