Nuo seniausių laikų žmogus siekė sukurti saugų ir patogų būstą, kurio esminėmis dalimis visada buvo sienos ir stogas. Gyvenamojo pastato raida glaudžiai susijusi su naudojamomis statybinėmis medžiagomis ir per kartas perduodama patirtimi. Besikeičiančios tendencijos bei geografiniai skirtumai geriausiai atsispindi stogų dangų ir konstrukcijų pokyčiuose.
Ankstyvosios stogų dangos: gamtos jėga ir primityvios technologijos
Pirmųjų žmonijos būstų stogai buvo dengiami natūraliomis arba minimaliai apdorotomis organinėmis medžiagomis - palmės lapais, bambuku, šiaudais, įvairių rūšių meldais. Tobulėjant technologijoms, žmonės pradėjo naudoti medienos apdirbimo būdus, todėl tapo populiarūs stogai, dengti velėna, tošimi, drožlėmis, gontais.
Nemiškinguose regionuose ir ten, kur medienos apdirbimas buvo sudėtingas, žmonės naudojo neorganines gamtines medžiagas - akmenines plyteles. Tokioms dangoms ypač tiko klintys ir skalūnai, kuriuos buvo galima skaldyti plytelėmis. Akmeninėmis plytelėmis dengtas stogas buvo žymiai tvirtesnis už organinės kilmės dangą, tačiau jo įrengimas reikalavo daugiau fizinių pastangų ir specialių įgūdžių.
Čerpių atsiradimas ir plėtra: nuo molio iki betono
Didžiulis lūžis stogų dangų istorijoje įvyko įvaldžius degimo technologiją, leidusią sukurti gerai žinomas čerpes iš degto molio. Ši natūrali medžiaga leido formuoti įvairaus pavidalo čerpes, pritaikant jas įvairioms stogo konstrukcijoms.
Betoninės čerpės pirmą kartą atsirado Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje. Nors įvairūs betoniniai statybiniai elementai galėjo būti žinomi ir Senovės Romoje, betoninių čerpių plačiai paplitimas - gerokai vėlesnis reiškinys.
Čerpių dangos raida Lietuvoje ir Europoje
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, čerpių dangos raida Lietuvoje glaudžiai susijusi su Viduržemio jūros regionu. Šilto klimato teritorijose, kur neužšaldavo drėgnos medžiagos ir nereikėdavo jų atitirpinti, degto molio čerpės sėkmingai naudotos stogams dengti be didesnių problemų. Šiaurės šalyse, įskaitant Lietuvą, čerpės ilgą laiką buvo palyginti brangios ir sunkiai prieinamos statybinės medžiagos. Tam įtakos turėjo meistrų, turinčių patirties čerpių apdirbimo, degimo ir dengimo srityse, stygius, taip pat didelė čerpių kaina dėl jų svorio transportuojant.
Dėl šių priežasčių čerpės daugiausia naudotos didesniuose miestuose ir centruose, kur buvo tikslinga statyti atitinkamas gamyklas. Kaimuose ilgą laiką vyravo šiaudai, meldai ir mediena. Nepaisant technikos pažangos, sumažėjusių gamybos sąnaudų ir pašalintų kliūčių gaminant čerpes ir jomis dengiant stogus, transportavimo išlaidos išliko gana didelės. Situacija pasikeitė tik išradus garo mašiną ir pradėjus plačiai naudoti geležinkelio transportą. Taigi, čerpės kaip stogo danga pradėtos plačiai naudoti tik per paskutinius 150 metų.
Lietuvoje molinės plytos degtos įvairiose vietose - kaimuose, miesteliuose, dvaruose. Daugelyje šių vietų gamintos ir čerpės, tačiau darbai nebuvo nuolatiniai - čerpes degdavo tik prireikus kaimyniniams dvarams.
Istorinis čerpių dangos vystymasis Europoje taip pat atskleidžia įdomius pokyčius:
- Manoma, kad pirmųjų namų stogams dengti naudotos natūralios medžiagos: medis, šiaudai, lapai, nendrės.
- Manoma, kad Lietuvoje keraminės čerpės atsirado kartu su mūrine pilių, rūmų ir bažnyčių statyba - XII-XIV amžiuje.
- Gali būti, kad pirmosios pilys ir bažnyčios buvo dengtos lentelinėmis dangomis arba brangiais švino lapais, vežamais iš užsienio.
- Spėjama, kad pirmieji čerpiniai stogai Lietuvoje buvo dengti "vienuolis/vienuolė" tipo čerpėmis, kurios yra pietų šalyse naudojamų "totoriškų" čerpių atmaina, pritaikyta šalims, kur nestokoja medienos ir vyrauja gotikinis stilius.
- Beveik tuo pačiu metu atsiranda plokščios čerpės, kurių gamyba ir dengimas buvo daug paprastesni, o jas klojant "žvyneliniu" būdu, buvo galima sutaupyti ir medienos grebėstavimui.
- Renesanso ir baroko laikais stogai sulėkštėjo, o tradicinė čerpių danga pasidarė per sunki. Tada buvo išrasta "S" tipo - olandiška čerpė. Olandiška čerpė buvo dengiama vienu sluoksniu, todėl dangos svoris sumažėjo beveik dvigubai, o tai labai svarbu lėkštesniems stogams, kurių pagrindinė apkrova yra nuosavas svoris ir sniego apkrova.
- XIX a. pramoninė revoliucija išstūmė rankinį darbą čerpių gamyboje. Pagerėjo čerpių kokybė, sumažėjo jų kaina. Čerpės tapo prieinamos gyvenamųjų namų statyboje. Žymiai supaprastėjo jų klojimo technologija. Čerpės klojamos sausai, tvirtinamos nerūdijančiais tvirtinimo elementais. Atsirado daug naujų čerpių formų, žymiai padidėjo čerpių nomenklatūra: atsirado ne tik eilinių ir kraiginių čerpių, bet ir šoninės (vėjalentinės), ventiliacinės, anteninės ir kt. čerpės. Atsirado čerpės su dvigubu falcu, leidžiančios dengti lėkštus stogus.
Mitai ir realybė apie čerpių dangas
Per visą čerpių gyvavimo istoriją susiformavo nemažai mitų. Šiuolaikinės technologijos ir gamintojų patirtis leidžia paneigti daugelį iš jų:
- Mitas: Stogo danga turi būti labai sunki, kad jos nenupūstų vėjas.
Tiesa: Stogą sudaro ne tik danga, bet ir visos laikančiosios konstrukcijos. Skarda sveria apie 5 kg/m², čerpės - apie 45 kg/m². Tačiau bendra apkrova, įskaitant gegnių, sijų ir kitų konstrukcijų svorį, sniego ir vėjo apkrovas, yra gerokai didesnė. Pavyzdžiui, apsnigto stogo apkrova siekė iki 140 kg/m², o dabar nurodoma sniego apkrova yra didesnė - 160 kg/m² ir daugiau. Tad dangos svoris nėra pernelyg didelis ir nelemia laikančiųjų konstrukcijų parametrų. - Mitas: Stogo dengimas čerpėmis yra sudėtingas darbas, reikalaujantis specialių įgūdžių.
Tiesa: Šiuolaikinės betoninės čerpės, kitaip nei kai kurios kitos dangos, nereikalauja specialių įgūdžių ar ypatingų instrumentų. Pakanka kopėčių, ruletės, plaktuko ir vinių. Svarbiausia - paisyti instrukcijų ir atlikti darbus nuosekliai. - Mitas: Čerpės yra per sunkios ir reikalauja masyvios stogo konstrukcijos.
Tiesa: Nors čerpės yra sunkesnės už skardą ar šiferį, šis skirtumas yra mažas ir nereikšmingas projektuojant naujus pastatus. Atstumas tarp gegnių ir jų aukštis priklauso nuo šilumą izoliuojančių medžiagų, o ne nuo dangos svorio. - Mitas: Betoninės čerpės yra trapios ir greitai suyra.
Tiesa: Betoninės čerpės yra viena tvirčiausių stogo dangų. Betonas, kurio sudėtyje yra šios čerpės, laikui bėgant tik stiprėja. Visos betoninės čerpės gaminamos pagal standartą ir yra identiškos formos, todėl jas sudėti nėra sudėtinga. - Mitas: Seną čerpėmis dengtą stogą būtina perstatyti, nes konstrukcijos neatlaikys naujos dangos svorio.
Tiesa: Jei anksčiau pastatas buvo statytas atsižvelgiant į čerpėmis dengtą stogą, pakeitus senąsias čerpes naujomis, problemų neturėtų kilti. Tačiau bet kuriuo atveju būtina patikrinti esamas konstrukcijas ir įvertinti jų būklę bei galimybę atlaikyti apkrovą. - Mitas: Čerpių danga reikalauja nuolatinės priežiūros ir dažymo.
Tiesa: Betoninei čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Jos nereikia dažyti. Jei kuri nors čerpė suiro, ją galima pakeisti. - Mitas: Čerpių stogas linkęs apsamanojimas.
Tiesa: Betoninės čerpės, gaminamos pagal šiuolaikinę sauso tankinimo technologiją, yra labai tvirtos ir drėgmė negali į jas prasiskverbti, o tuo labiau samanos. Jei stogas apsamanoja, tai tik vizualinė problema, kuri gali suteikti stogui savito žavesio. - Mitas: Čerpių dažai laikui bėgant nublunka ir atsilupa.
Tiesa: Šiuolaikinės betoninės čerpės gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, vėliau padengiamos akriliniais dažais. Nors viršutinis dažų sluoksnis gali šiek tiek nublunkti, dažai, kuriais prisotinta visa medžiaga, saugo čerpės atspalvį dešimtmečius. - Mitas: Po čerpėmis būtina kloti stogo plėvelę.
Tiesa: Po čerpių danga reikia pakloti stogo plėvelę, tačiau ji reikalinga po visomis šiuolaikinėmis stogo dangomis. Plėvelė dedama norint apšiltinti pastatą šiuolaikinėmis šilumą izoliuojančiomis medžiagomis, užtikrinti stogo ventiliaciją ir pašalinti vandens garus, taip pat apsaugoti nuo kondensato susidarymo. - Mitas: Čerpių danga yra brangesnė nei kitos stogo dangos.
Tiesa: Solidžiai atrodanti danga negali būti pagaminta iš netinkamų medžiagų. Iš tiesų tokia stogo danga nėra brangesnė už dangą, pagamintą iš kitų medžiagų, ir gali būti netgi pigesnė už nebrangias imitacijas. Lyginant kainas būtina atsižvelgti į gamybos sąnaudas, papildomas medžiagas ir tvirtinimo detales.
Čerpinių stogų stiliaus parinktys
Stogo konstrukcijos paruošimas čerpėms
Prieš pradedant dengti stogą čerpėmis, būtina apžiūrėti stogo konstrukciją. Svarbu patikrinti medienos būklę, ar nėra supuvusių detalių. Taip pat būtina patikrinti stogo konstrukcijos sandūras ir tvirtinimo vietas, pavyzdžiui, kaip gegnė pritvirtinta prie mūrloto.
Dažnas senesnių pastatų stogo šlaito nuolydis yra 45 laipsniai, konstrukcijoms dažniausiai naudotos 5x15 cm skerspjūvio gegnės, išdėstytos kas 1-1,2 m. Jei atstumas tarp gegnių yra iki 80 cm, paprasčiausias būdas sutvirtinti stogo konstrukciją - šalia esamos 5x15 cm gegnės įdėti tokią pat naują, jas tvirtinant tarpusavyje. Tokiu būdu sutvirtinant stogo konstrukciją, 1 m³ antiseptinėmis priemonėmis padengta mediena kainuos apie 600 litų.
Augant šilumos kainoms, daugelis namų savininkų galvoja apie papildomą namo apšiltinimą. Daug šilumos netenkama per stogą, todėl renovuojant stogą rekomenduojama ir kitą būdą konstrukcijai sutvirtinti - ant esamos 5x15 cm gegnės viršaus prisukti papildomą 5x5 cm tašelį, tuomet galėsite įdėti 20 cm storio šilumos izoliacinės medžiagos sluoksnį. Tašelius rekomenduojama tvirtinti 5x120 mm medvaržčiais.
Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį, kaip gegnės pritvirtintos prie mūrloto. Gerai, jei tam naudotos vadinamos kabės, kurios tvirtai laiko gegnes. Tokiu būdu sutvarkius konstrukciją, stogui uždengti galėsite naudoti čerpes, ir Jūsų stogas patikimai tarnaus ilgus dešimtmečius, jam nebus baisus stiprus vėjas ir didžiulės sniego apkrovos.
Šilumos izoliacija ir vėdinimas
Įvertinus ir sustiprinus stogo konstrukciją, reikės sutvarkyti šilumos izoliacinį sluoksnį, uždengti stogą „kvėpuojančia“ difuzine plėvele. Ji, kaip ir žmogaus oda, leis jūsų stogui kvėpuoti, išleisti stogo konstrukcijoje besikaupiančią drėgmę ir patikimai apsaugos stogo konstrukciją ateityje nuo puvimo. Rekomenduojama rinktis patikimo ir žinomo gamintojo plėvelę.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ STATYBOS REGLAMENTE STR 2.05.02:2001, 97.2 punkte nurodoma, kad hidroizoliacinis, antikondensacinis bei vėją izoliuojantis medžiagų sluoksniai turi būti patikimai sujungti. Todėl rekomenduojama pasirinkti difuzinę plėvelę, turinčią klijuojamą juostą.
Stogo konstrukcija turi būti tokia, kad ties karnizais nesusidarytų ledo varvekliai, nuo stogo nekristų sniego nuošliaužos, būtų saugu vykdyti stogo priežiūros bei remonto darbus. Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijos reikalavimus.
Vandens nutekėjimo sistemos ir sniego užtvaros
Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Stogo latakai turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų. "Monier" rekomenduoja įrengti sniego užtvaras visu perimetru, taip užtikrinant vienodą sniego apkrovos pasiskirstymą ant stogo.
Pasirinkimo kriterijai renkantis stogo dangą
Renkantis stogo dangą, svarbu įvertinti kelis pagrindinius kriterijus:
- Patikimumas ir atsparumas vėtroms: Pasidomėkite, kokios dangos dažniausiai nukenčia nuo vėjo.
- Garantija: Pasiteiraukite, kokia garantija suteikiama stogo dangai.
- Kaina: Įvertinkite, ar siūloma stogo dangos kaina skaičiuojama su perdengimu ir kiek stogo dangos reikės pjaustyti prie nuožulnių kraigų ar įlajų.
- Pilnas medžiagų komplektas: Išsiaiškinkite, ar jums siūlomas pilnas stogo medžiagų komplektas, įskaitant visas reikiamas priedų dalis.
- Priedų kokybė ir ilgaamžiškumas: Įvertinkite siūlomų priedų kokybę ir ilgaamžiškumą.
"Monier" ekspertai pataria, kad jei darbus planuojate atlikti patys, jie mielai patars ir pakonsultuos nemokamai. Jūs įsitikinsite, kad stogą uždengti čerpėmis galite greitai ir tai nėra sudėtingiau, nei dengti kitomis dangomis. Jei darbus atlikti pasikviesite meistrą, paklauskite, kokius darbus jis atliko netoliese, gal gali pateikti rekomendacijas. Jei meistras nemoka dengti čerpėmis, "Monier" ekspertai jam suteiks visą reikiamą informaciją.
