žuolas ir uosis yra dvi skirtingos medžių rūšys. Terminai taip pat vartojami nurodant medieną, gautą iš atitinkamų medžių. Kiekvienam medžių tipui yra įvairių rūšių ir yra įvairių rūšių medienos. Iš esmės kietmedis yra mediena, gaunama iš gaubtasėklių medžio. Tai medžio rūšis, kurios sėklos yra uždarytos, nesvarbu, ar tai būtų ankštys, apvalkalas, dangalas ar vaisius. Pavyzdžiui, obuoliai ar riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, gilės ir graikiniai riešutai. Šios rūšies sėklos leidžia paukščiams ir vabzdžiams pritraukti prie medžio žiedų ir pernešti žiedadulkes į kitus medžius. Dauguma kietmedžių medžių taip pat yra lapuočių. Lapuočių medis yra medis, kuris kasmet numeta lapus. Kietmedžiai taip pat auga lėčiau, jiems reikia laiko. Dėl šios priežasties dauguma kietmedžio yra tankūs. Tai taip pat yra priežastis, kodėl kietmediena yra brangi, nes ji užauga ilgiau.
Ąžuolas yra Quercus genties medis. Jame yra daugiau nei 600 rūšių. Ąžuolai turi spirališkai išdėstytus lapus su skiltais kraštais. Kai kurių rūšių lapai yra dantyti arba lapai lygiais kraštais. Ąžuolo lapai pavasarį linkę nukristi. Kaip miškai, ąžuolai laikomi kietmedžiu, sunkiu, ilgaamžiu ir brangiu. Taip yra daugiausia dėl to, kad ąžuolai auga ilgai; taigi kiekis arba ąžuolas nėra lengvai prieinamas gausybe. Ąžuolas taip pat žinomas dėl savo tvirtumo ir ilgaamžiškumo, taip pat didelio atsparumo drėgmei ir drėgmei. Todėl jis yra gana populiarus baldams, tokiems kaip valgomojo stalai ir kėdės, nes gali išgyventi ilgą ir sunkų naudojimą. Dėl didelio tanino kiekio ąžuolas yra daug kitų pritaikymų, įskaitant grindis, statines vyno ir brendžio gamybai bei odos rauginimą. Be to, baltojo ąžuolo žievė turi daugybę medicininių naudojimo būdų.
Ąžuolai yra gerai žinomi dėl savo tamsesnės tekstūros ir grūdėtumo. Dėl savo sunkių grūdų ąžuolas gali jaustis labiau tekstūruotas. Grūdų raštas gali sulaukti daug dėmesio ir geriausiai atrodys paprastesniame kambaryje. Uosis yra didelių lapuočių medžių rūšis. Jis taip pat žinomas kaip europinis arba paprastasis uosis, o moksliškai - kaip Fraxinus excelsior. Daugiausia jo tėvynė yra Europa ir kai kurios šiaurės vakarų Azijos dalys. Jaunų uosių žievė yra lygi ir šviesiai pilka, senų medžių žievė tampa stora ir vertikaliai įtrūkusi. Pelenai, kaip mediena, yra vienas kiečiausių kietmedžių ir yra plačiai naudojami. Tiesą sakant, jis yra net kietesnis nei ąžuolas, kuris garsėja savo kietumu. Pelenai būdingi nuo kreminės baltos iki šviesiai rudos spalvos. Tačiau šerdies mediena yra nuo įdegio iki tamsiai rudos spalvos. Mediena turi stambius atvirus grūdus ir yra labai lanksti, taip pat atspari smūgiams ir skilimui. Uosio mediena yra labai universali ir naudojama įvairiems tikslams, įskaitant lankus, įrankių rankenas, ypač plaktukų ir kirvių, teniso raketes, snukerio lazdas ir beisbolo lazdas. Jis taip pat buvo plačiai naudojamas ankstyvųjų orlaivių konstrukcijoje. Tačiau šiandien pelenai daugiausia ir dažniausiai naudojami šiuolaikiniuose balduose, tokiuose kaip kėdės, valgomojo stalai, durys ir kitos architektūros detalės bei medinės grindys.
Lietuvos miškuose auga ankstyvosios ir vėlyvosios paprastojo ąžuolo formos medžiai. Ankstyvosios formos ąžuolai sulapoja maždaug 2-3 savaitėmis anksčiau, negu vėlyvosios formos medžiai. Ąžuolai turi stambią giliai einančią pagrindinę šaknį, kitos šaknys auga plačiai ir giliai, dėl to vėjams yra atsparūs. Ąžuolai mėgsta šakotis. Atskirai augančio ąžuolo laja yra gražiai apvalios formos, stiebas trumpas, išėjęs į drūtas šakas. Tankmėje augančio ąžuolo stiebas turi daug snaudžiančių pumpurų. Kamienas tvirtas, senesnių medžių storas. Jaunų ąžuolų žievė lygi, blizganti, o subrendusių medžių žievė juosvai pilka, giliais ir vertikaliais skiautais suaižėjusi. Ūgliai yra apvalūs, neaštriai briaunoti, šviesiai pilkai rudi ar rausvi ir pliki. Lapai 7-12 cm, kartais iki 15 cm ilgio, ir 2-6, ar iki 8 cm pločio, jų viršus ryškiai žalesnis. Lapkotis trumpas, apie 5 mm ilgio ir plikas, o jo pamatas dažniausiai širdiškas, su auselėmis. Rudenį lapai pagelsta arba paruduoja, nuo kai kurių ąžuolų lapai nenukrenta, išsilaiko iki pavasario. Žydi gegužės mėn. Žiedai neryškūs, smulkoki, nusvirę, kuokeliniai žirginiuose, piesteliniai žiedai auga paskirai po 1 ar keletą ant 6-8 ar 15 cm ilgio žiedkočių ir primena pumpurus, jų apyžiedis rausvas ir iš piestelinių žiedų susidaro gilės. Vaisiai - buko kiaušinio formos, vienasėklės gilės, kurių pamatus gaubia goželė. Goželė gelsvai žalia, žvynuota, dengia maždaug trečdalį gilės. 1,5-3,5 cm ilgio gilės, 1-2 cm skersmens išauga po 1-4, rečiau 5-6 ant 1,5-4 cm ilgio kotelio, gilės viršuje yra labai trumpas dygliukas. Prinoksta ir krinta rugsėjo-spalio mėn. Jos pailgai kiaušiniškos, beveik iki trečdalio apgaubtos gvildo. Kol nesubrendę, jos šviesiai žalios spalvos, vėliau bręsdamos tamsėja ir tampa šviesoko ar tamsiai rudoko su kiek gelsvu ar žalsvu atspalviais su išilginėmis tamsiomis juostelėmis. Atviroje vietoje augantys ąžuolai užaugina sėklas 20-25 metų amžiaus, augantys medynuose - maždaug nuo 50-70 metų amžiaus. Sėkliniai metai būna kas 4-5 metai, prastesnėse sąlygose dar rečiau. 1000 gilių sveria nuo 2 iki 5 kg, arba vidutiniškai apie 3 kg. Šaknų sistema plati ir gili, jos prasiskverbia iki 10 m gylio, tad medžiai nesunkiai pakenčia užsitęsusias sausras. Sodinimui geriausiai tinka gilės krentančios po pirmųjų šalnų. Tai tvirčiausias Lietuvos medis. Lietuvoje gana dažnas savaime augantis (ir palyginus dažnai sodinamas) medis miškuose, parkuose, skveruose, sodybose, ir labiausiai paplitęs šalies Vidurio žemumoje. Ąžuolai Lietuvoje medynuose kartu auga su paprastaisiais uosiais, paprastaisiais klevais, paprastosiomis eglėmis, mažalapėmis liepomis, drebulėmis, juodalksniais, rečiau su beržais ir paprastosiomis pušimis. Augimui reikalinga gera drėgna dirva: gilus juodžemis, priemolis. Augti mėgsta nerūgščiuose ir neužmirkusiuose vidutinio derlingumo bei derlinguose giliuose priemoliuose bei priesmėliuose, turinčiuose magnio, kalcio azoto, kalio. Nereiklus oro drėgmei ir jautrus vandens pertekliui. Šalčiui palyginti atsparus, bet šaltą žiemą gali įtrūkti kamienas, apšalti ūgliai bei pumpurai, o ir neretai nukenčia nuo vėlyvųjų šalnų pavasaryje, ypač anksti pradėję lapotis ąžuolai. Ąžuoliukai dažnai auga suspausti kitų medžių, tačiau viršūnė turi gauti pakankami saulės spindulių, nes ąžuolai mėgsta šviesą, o po kitais medžiais neauga. Pagal valstybinio miškotvarkos instituto duomenis, ąžuolynai Lietuvoje užima 1,99 proc. arba 40 734 ha (2009 m.) visų medynų (miškų) ploto. Palyginimui 2001 m. sudarė 1,8 proc. (34 639 ha) viso medynų ploto. Grynų ąžuolynų yra nedaug. Mediena kieta, patvari ir graži, apie 720 kg kubiniame metre tankio. Iš jos daromi baldai, parketas ir pan. Anksčiau ąžuolo mediena plačiai naudota laivų statyboje. Gerai laikosi ir ore ir žemėje, ir vandenyje. Ilgai vandenyje prabuvusi ąžuolo mediena pajuoduoja ir sustiprėja. Iš gilių daromi miltai, iš kurių vėliau galima kepti duoną, skanaus skonio gilių kavą. Maistingumu jos prilygsta daržovėms, kadangi jose yra 2-4 procentai riebalų, šiek tiek baltymų, apie 40 procentų krakmolo. Žievė naudojama vaistams ir raugams. Lapai naudojami raugiant agurkus, kurie nuo lapuose esančio tanino būna kietesni. Visose ąžuolo dalyse daug raugų - žievėje apie 12 proc., medienoje apie 9 proc., bei gilėse. Aisčių mitologijoje ąžuolai svarbiausi medžiai, augę daugelyje šventų vietų. Senovės aisčiai (ir lietuviai) tikėjo, kad ąžuolų giraitėse gyvena dvasios, o ypač seni ir stori ąžuolai yra dievų buveinės. Mažosios Lietuvos istorikas Motiejus Pretorijus rašė, jog pasimelsti prie senų, galingų, šventais laikytų ąžuolų žmonės keliaudavę iš labai tolimų vietovių. Prūsai tikėjo, kad ąžuoluose gyvena dievai. Vėlyvajame liaudies folklore taip pat minima, kad iš kelionės pas Dievą atgal žemėn grįžęs žmogus atsibunda po ąžuolu ar ąžuolų giraitėje. Mediena gražios struktūros, spalva - ruda ar gelsvai ruda. Ąžuolai - ilgamečiai medžiai, 100 metų ir daugiau - normalus gyvavimo amžius. Aukštis - apie 30 m., diametras - 1,2-1,8 m. Miške augančių ąžuolų kamienas būna net iki 15 m. aukščio nešakotas. Tankis: apie 700 kg/kub. m. Prieš apdirbant ąžuolo medieną, prisiminkite, jog spiritinių lakų naudoti nevertėtų, be to lakas nepagelbės dėl didelio ąžuolo porėtumo. Vinims arba varžtams įsukti rekomenduojama pragręžti skyles, nes įkalti į kietą medieną, jos neyskeliant, tiesiog neįmanoma. Ąžuolo medienai netinka aliejus - susidaro negražios dėmės. Dažyti taip pat nėra reikalo, nes mediena savaime yra gražios tekstūros, įvairių raštų bei spalvos.
tags: #azuolo #mediena #vikipedija