Remiantis investavimo platformos „Luminor Investor“ duomenimis, Lietuvos investuotojai vasaros mėnesius leido ne tik džiaugdamiesi saule (ar dažniau - lietumi), bet ir valdydami savo finansus. Kaip ir pavasario mėnesiais, absoliutaus populiarumo karaliumi tarp Lietuvos investuotojų išliko vokiečių gynybos įmonės „Rheinmetall“ akcijos. Verta prisiminti, kad ši akcija sulaukė neįtikėtino populiarumo pasikeitus JAV prezidento administracijai, kuri savo Europos sąjungininkėse vis labiau skatina prisiimti didesnius gynybos įsipareigojimus. Šia prasme investuotojai neklydo - birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime šalys narės iš tiesų patvirtino siekį reikšmingai didinti gynybai skiriamas lėšas. Kiek kurioziškai NATO viršūnių susitikimas kartu pažymėjo ir „Rheinmetall“ akcijų kainos viršūnę. Tarsi sekdami finansų rinkų patarle „pirk nuogirdas, parduok faktus“, pasaulio investuotojai veikiausiai pasinaudojo proga fiksuoti pelnus šioje įspūdingą augimą demonstravusioje akcijoje ir per likusią vasarą pastaroji nuvertėjo iki 10 proc. nuo anksčiau pasiektų aukštumų. Prie šio atsitraukimo neabejotinai prisidėjo ir bemaž nuolatinė JAV prezidento D. Trumpo iniciatyva stabdyti karo veiksmus Ukrainoje, o kartu ir nauji populiarumą įgavę vardai gynybos pramonėje.
Vasarą iškart po „Rheinmetall“ antrasis pasirinkimas Lietuvos investuotojams buvo pluoštas technologijų bendrovių, iš kurių įprastai ypatingu dėmesiu išsiskyrė DI revoliucijos priešakyje žingsniuojanti „NVIDIA“. Kiti Lietuvos investuotojus žavėję technologijų vardai iš esmės dera prie DI, robotikos ir skaitmenizacijos temų - „Tesla“, AMD, „Amazon“ ir kt. - ir reikšmingai nesiskyrė nuo pasaulinių tendencijų. Įdomu tai, kad palyginti su pavasariu, „Luminor Investor“ klientai vasarą kiek prarado susidomėjimą paieškos giganto „Google“ motininės įmonės „Alphabet“ akcijomis. Tai nestebina, turint omenyje, kad įmonės akcijos vasario-balandžio mėnesiais krito beveik 30 proc., į „Google“ paieškų monopolį kėsinasi užklausos per DI įrankius (pvz., „Chat GPT“), o virš technologijų giganto galvos jau kuris laikas buvo pakibusi grėsmė, kad JAV reguliuotojai įpareigos įmonę išdalinti į atskirus verslus. Pirmosiomis rudens dienomis investuotojams sulaukus teismo sprendimo, kad „Alphabet“ vis tik gali neatsisakyti itin populiarios interneto naršyklės „Chrome“, daugelis rinkos dalyvių lengviau atsikvėrė dėl įmonės ateities perspektyvų ir kaip reikiant pašokdino akcijų kainą iki istorinių aukštumų. Dėl šio atokvėpio galima tikėtis, kad rudenį tikėjimą „Alphabet“ akcijomis atgaus ir Lietuvos investuotojai.
Kartais išdygsta įvairios įmonės sparčiai augant triukšmui rinkoje. Ką Lietuvos investuotojai veikė vasarą, galima nuspėti žvelgiant į išaugusį Vokietijos turizmo gigantės „TUI AG“ populiarumą tarp „Luminor Investor“ klientų. Viena iš didžiausių pasaulyje kelionių organizatorių, kuriai priklauso apie 400 viešbučių, daugiau nei 130 lėktuvų ir iki 20 kruizinių laivų, po Covid-19 pandemijos išgyvena ne pačius geriausius laikus, stengiasi suvaldyti savo finansus. Dar prieš 5 metus stabdytos kelionės, išaugusios skolos ir kritę pelnai įmonę slegia iki šiol, ką atspindi ir istorinėse žemumose besiritinėjanti akcijos kaina. Vis tik atsitraukus koronavirusui „TUI AG“ verslas, panašu, grįžta į vėžes - analitikai prognozuoja įmonę būsiant pelningą, tad skolų naštą ateityje turėtų pavykti sumažinti. Ilgainiui, gyjant turizmo milžino finansams, analitikai tikisi, kad įmonė ir vėl ims lepinti savo akcininkus dividendais, kurių nemokėjo nuo pat 2019 m.
Tokiame bendrame fone kiek išsiskiria trys akcijos, kurioms birželis gali būti kaip niekada karštas, mat jų kainos tiesiogiai priklauso nuo pastaruoju metu itin aktualių vykusių pokyčių. „Tesla“ - nors esame pratę prie viešų skyrybų dramų bulvariniuose žurnaluose, birželio mėnesį galėjome stebėti tikrų tikriausią politinių skyrybų dramą realiu laiku socialinių medijų puslapiuose. Dar visai neseniai buvę itin artimi sąjungininkai Elonas Muskas ir Donaldas Trumpas birželį viešai susipyko, taip pompastiškai nutraukdami savo politinę ir verslo partnerystę. E.Muskas jau ne kartą yra viešai prieštaravęs chaotiškai JAV prekybos politikai, o šį kartą konfliktas įsisiūbavo dėl gegužę JAV atstovų rūmų priimto „didelio ir gražaus“ įstatymo projekto, kuris sulaukė daug kritikos dėl palankumo pasiturintiems ir perteklinio išlaidavimo. Pora netruko apsikeisti viešais grasinimais ir asmeniškumais, kuomet D.Trumpas grasino nutraukti milijardų dolerių vertės vyriausybės kontraktus su E.Musko įmonėmis, o E.Muskas apkaltino D.Trumpą figūravimu Jeffrey Epsteino nepilnamečių seksualinio išnaudojimo bylose. Dėl šio viešo konflikto E.Musko verslai, ypač „Tesla“, birželį patyrė didelius akcijų kainų svyravimus. Aistroms nerimstant, tikėtina, investuotojai ir toliau liks įsitempę stebėdami dviejų buvusių sąjungininkų pareiškimus.
„Rheinmetall“ šiemet - vienas iš rinkos žvaigždžių. Pastaruoju metu JAV prezidento administracija atkakliai spaudžia Europos Sąjungininkus didinti išlaidas gynybai. Kartu investuotojai pastebėjo, kad naujoji Vokietijos vyriausybė užima kur kas ryžtingesnę poziciją šiuo klausimu, taip nutraukdama kurį laiką išlaikytą neapibrėžtumą. Vokiečių gynybos milžinei susklostė kone idealios sąlygos ir jos akcijų kaina nuo metų pradžios daugiau nei padvigubėjo. Toks įspūdingas kainos šuolis sulaukė atsargesnių investuotojų nerimo, ar tikrai reikalai įmonei klostysis taip puikiai, kaip galima spręsti iš akcijų kainos. Šie atsargesni investuotojai, panašu, pastaruoju metu ima viršų, mat akcijos kaina per mėnesį beveik nepakito. Tam neabejotinai turi įtakos nesibaigiančios kalbos dėl galimų paliaubų Ukrainoje, kurios trumpuoju laikotarpiu sumažintų gynybos įmonių produkcijos poreikį. Investuotojai įsitempę lauks ir birželio 24-25 d. vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Šis artėjantis įvykis, manoma, gali nurodyti tolimesnę kryptį, kur link juda stipriausias pasaulyje karinis alijansas. Jei šalims pavyktų sutarti ryžtingai didinti išlaidas gynybai, tai galėtų suteikti naują paskatą „Rheinmetall“. Kitu atveju, atsargieji investuotojai ir toliau gali pardavinėti savo išbrangusias akcijas. Na, o gynybos įmonių akcijas, kartu ir „Rheinmetall“, gali pašokdinti iš naujo įsibėgėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose, kurią galėjome stebėti pastarosiomis dienomis.
„Nike“ - Sunku sugalvoti įmonę, kurios sėkmė labiau priklausytų nuo D.Trumpo pradėto prekybinio karo. Priežastis paprasta: „Nike“, kaip ir daugelis aprangos ir avalynės gamintojų, savo produkciją importuoja iš pigesnės darbo jėgos (dažniausiai Azijos) šalių. Vietname tiekia daugiau nei pusę visos „Nike“ avalynės produkcijos, kurią įmonė vėliau realizuoja JAV, ECB ir kitose rinkose. Toks verslo modelis neabejotinai susilaukė neigiamo dėmesio JAV prezidentui inicijavus „atsakomuosius“ prekybos tarifus prieš daugelį partnerių. Vietnamas buvo įvertintas itin nepalankiai ir pirmieji D.Trumpo administracijos siūlymai šią šalį baudė kone 50 proc. importo tarifais. Investuotojams tokia perspektyva nepatiko ir balandžio pradžioje jie numušė „Nike“ akcijas daugiau nei 10 proc. Per daugiau nei du mėnesius JAV prezidento administracija didžiąją dalį tarifų jau spėjo atšaukti, nukelti ar sustabdyti, tad baugiausias scenarijus produkciją importuojančioms įmonėms neišsipildė. Kita vertus, D.Trumpas ir toliau rodo nemažas ambicijas pertvarkyti pasaulinę prekybą, tad investuotojai kiekvieną dieną pasitinka įsitempę. Šis mėnuo investuotojams bus įdomus tuo, kad birželio 26 d. „Nike“ skelbs savo veiklos rezultatus. Jie, tikimasi, parodys, kaip įmonei sekasi laviruoti pasaulinės prekybos chaose. Kartu investuotojai galės stebėti JAV ir kitos didžiosios prekybos partnerės - Kinijos - derybas, kurios palyginti konstruktyviai tęsiamos jau kurį laiką. Neabejojama, kad esant palankiam prekybiniam susitarimui tarp JAV ir Kinijos, tai gali suteikti šansą ir kitoms nuo importo į JAV priklausančioms šalims ar įmonėms. Taigi „Nike“ atstovai ir jų akcininkai birželį pasitiks visai ne vasariškomis prekybos derybų nuotaikomis.
Be trumpų įžvalgų apie rinkos naujienas svarbu ir asmeninė istorija. Mantas ūkininkauja jau šešerius metus, tačiau anksčiau dirbęs ir gyvenęs Vilniuje, jaunas ūkininkas apie tokį gyvenimo posūkį nebuvo nė pamąstęs iki kol Lietuvą užklupo krizė. „Gyvenau sostinėje, dirbau nekilnojamo turto brokeriu, tačiau kilus ekonominei krizei, šioje srityje įsivyravo sąstingis-recesija. Išsekus finansiškai ir emociškai, priėmiau sprendimą grįžti į gimtinę, pas tėvus. Tėvai jau daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris, kaip ir daugelis kitų Lietuvos pieno ūkių, arba klimpo į skolas, arba balansavo ties nuliu. Tiek ūkiui reikėjo ryžtingų permainų, tiek man, tad rezultatas - pieno ūkis buvo reorganizuotas į augalininkystės, o aš tapau jaunuoju ūkininku. Niekada nesvajojau ir negalvojau, kad noriu būti ūkininku. Manto ūkis - ekologinis augalininkystės ūkis, kuriame dažniausiai pasitaikančios kultūros - grikiai, avižos bei dobilai. Teiravomės Manto, kodėl pasirinko būtent šių kultūrų auginimą, o ne, pavyzdžiui, gyvulininkystės šaką. „Ekologinis ūkis yra senojo-tėvų ūkio tęstinumas. Ir be visa ko, tai - kitoks požiūris į gamtos tausojimą. Iš finansinės pusės, ekologinė produkcija yra perspektyvesnė: paklausa didelė, kaina gerokai didesnė už įprastinę. Avižos ir grikiai yra nereiklios kultūros, neblogai derančios net ir mūsų nederlingose žemėse. Didelis šių kultūrų privalumas tas, kad jos dominuoja prieš piktžoles, jas užgožia. Dobilai ir barkūnas - tai gamtinės trąšos, atgaiva žemei, todėl privalo būti įtrauktos į sėjomainą. Dėl gyvulininkystės, tai ji, mano nuomone, neturi ateities Lietuvoje. Šiuo metu tik ir girdime, kad žemės ūkio prioritetas - gyvulininkystė. Investiciniai Europos sąjungos projektai skiriami pastarajai šakai, o mėsa ir pienas parduodami pusvelčiui, tad neretai padengiama tik produkcijos savikaina. Manto ūkis, kaip jis pats sako, yra „šeimos ūkio“ dydžio, kurį nuolatos stengiasi modernizuoti. Beje, norint būti geru ūkininku, privalu išmanyti nemažai sričių, o anksčiau įgytos ekonomikos srities žinios, pritaikomos šiandieninėje veikloje, pasitarnauja, todėl Mantas gali drąsiai sakyti, jog jam ūkininkauti sekasi gerai. „Ūkis yra „šeimos ūkio“ dydžio, hektarais tai būtų apie 170 ha. Aš manau, kad ūkininkauti sekasi gerai. Į ūkį kasmet investuojama didžioji dalis metinės grąžos - taip ūkis konkurencingėja, modernėja, o ir grąža didėja. Darbuotojų nesamdau, dirbu vienas. Stengiuosi ūkį modernizuoti, automatizuoti, kad žmogiškųjų išteklių reikėtų kuo mažiau. Darbuotojų šiuo metu nesamdau, nes noriu mokėti konkurencingą atlygį, o šiam žingsniui esu finansiškai dar per silpnas“ - apie modernėjantį ūki kalbėjo Mantas. Beje, jis prasitarė, kad ūkininkas, norėdamas dirbti rentabiliai, turi išmanyti ne tik agronomiją, bet ir vadybą, inžineriją, buhalteriją ir dar daugybę kitų sričių. Teiravomės Manto, ar jis yra gavęs Europos Sąjungos paramą, ar bandė ją gauti ir kas buvo sudėtingiausia. „Paramos negavau, nes neatitikau Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimų, kurie kasmet keičiasi. Dirbu kryptingai ir nuosekliai, nekeičiu darbo veiklos tik dėl to, kad galėčiau atitikti naujus reikalavimus ES paramai gauti. Pernai bandžiau laimę modernizavimo paramai gauti. Norėjau įsigyti grūdų džiovyklą, bet pritrūkau konkursinių balų, todėl džiovyklą įsigyti teko skolinantis pinigų iš kredito įstaigos. Pasiruošti šiam konkursui nėra sudėtinga: yra daugybė įmonių, kuriuos siūlosi pagelbėti rašant projektus, konsultuoja, ką reikia daryti norint papulti tarp laimingųjų. Tik ūkininkų reikalas, ar jie nori gauti paramą švaria sąžine, ar imantis fiktyvių gudrybių. Mantas pasakojo apie ūkininkavimą ir darbo kasdienybę, bet teko pasiteirauti ir apie jauno vyro laisvalaikį. Mantas - itin aktyvus, gamtą mėgstantis jaunas vyras. Kadangi jis jau prasitarė, kad ūkyje dirba vienas, domėjomės, kada atranda laiko laisvalaikiui ir koks jis dažniausiai būna. „Darbas sezono metu atima beveik visą laiką. Neretai pradėjus darbo dienos pradžią 6-7 valandą ryto baigiu apie 21-22 val. Sekmadienis ar trečiadienis - neturi reikšmės, dirbu ir savaitgaliais, bet atėjus vėlyvam rudeniui lieka laiko ir šeimai, ir laisvalaikiui. Tiesa, sezono metu šeimai laiko tenka nedaug, bet toks tas ūkininkavimas, pas visus kolegas taip. Juk tai - sezoninis darbas. Nepaisant to, kad Mantas turi begales darbų, kartais atranda laiko ir savo hobiams. „Laisvalaikio pomėgių pas mane labai daug. Maždaug penkis metus užsiėmiau kasinėjimu su metalo ieškikliu. Taip pat mėgstu keliones. Teko aplankyti Černobilio zoną. Štai birželio mėnesį turėjau vykti į Kaukazo kalnų geologinę ekspediciją, bet karantinas visa tai pakoregavo“ - apie laisvalaikį pasakojo Mantas. Mantas visuomet labai domėjosi istorija, ypač antruoju pasauliniu karu, todėl metalo ieškiklis tapo tarsi raktu nuo šio istorinio laikotarpio. „Tarp radinių pasitaikė ir tankų vikšrų, ko pasekoje išaugo susidomėjimas šarvuota technika. Turiu tankų vikšrų kolekciją, kuri šiuo metu dar nėra eksponuojama, bet laikui bėgant bus surengta ir ekspozicija. Pomėgis pasivaikščiojimo su metalo ieškikliu blėsta, bet jį keičia nauji: ragavimas ir gintaravimas. Mėgstu laisvalaikį sieti su gamta: ragų paieškos, gintarų ieškojimas, renku fosilijas, domiuosi geologiniais dariniais. Smagiausias trofėjus ragų paieškose, tai - elnio ragai, vieni jų puikiai papuošė svetainės sieną. Tai trofėjus, kuriam gauti nereikėjo niekam atimti gyvybės. Į medžioklę žiūriu gan skeptiškai, nesuprantu pomėgio žudyti dėl trofėjaus. Na o gintaravimas yra naujas užsiėmimas. Iš senesnių laikų yra atėjęs nusistovėjęs stereotipas, kad ūkininkai dažniausiai - vyresnio amžiaus žmonės, todėl klausėme Manto, ar dažnai išgirsta tokių kaip šį frazių. Na ir užbaigdami pokalbį su Mantu paklausėme, ar visgi gyvenimo posūkis, lėmęs vyro grįžimą į gimtinę ir ūkininkavimo pradžią, išėjo į gerą. Galbūt viskas išėjo geriau nei tikėtasi? „Tikrai taip. Vadovaujuosi taisykle, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Tuometinę bėdą dabar vertinu kaip puikų posūkį mano gyvenime. Net nenoriu pagalvoti, kad galėjo būti kitaip. Gintaravimas yra naujas užsiėmimas. M. Teko aplankyti Černobilio zoną.
Tarp žinomų vardų rinkos peizaže: ką vyko vasarą
„Rheinmetall“ šių metų laikomos vienos iš rinkos žvaigždžių - akcijos šuolis ir tądien užfiksuotos aukštumos sukelė nerimą tarp kai kurių investuotojų dėl galimų įmonės perspektyvų, tačiau kartu ji tapo pavyzdžiu, kaip geopolitiniai pokyčiai gali paskatinti gynybos sektoriaus augimą. NATO viršūnių susitikimas birželio pabaigoje įtvirtino nuostatą didinti gynybai skiriamas lėšas, o tai suteikė palaiką „Rheinmetall“ kainai peržengti ankstesnes ribas. Tačiau po vasaros įvykių rinka koregavosi, ir akcijos atsidūrė artimoje, bet nebeveikiančioje aukštumose zonos. Ši dinamika iliustruoja, kaip rinkos dalyvių lūkesčiai gali keistis kartu su politiniais sprendimais, o investuotojai ieško fiksuoti pelną.
„Nike“ pirminėje vietoje atsidūrė dėl didelės įtakos prekybai ir rizikoms susijusioms su D. Trumpo veiksmais. Birželio pabaigoje skelbti įmonės veiklos rezultatai ir derybos su Kinija gali paruošti kelią į tolimesnį rudenį, kai tikimasi aiškesnių prekybos susitarimų. Tuo tarpu „Alphabet“ akcijų kilimas kyla dėl teigiamų teismų sprendimų ir naujų perspektyvų, įskaitant Chrome ateitį. Dar vienas akcentas - „TUI AG“ populiarumo augimas tarp Lietuvos investuotojų rodo, kad turizmas po pandemijos vėl tampa patraukliu sektoriui, nepaisant ankstesnių sunkumų finansų valdyme.
Pristatytos temos rodo, kad vasara Lietuvos investuotojams buvo derinant tradicines gaires su naujomis galimybėmis. Dokumentuojantys sektorių pokyčiai - technologijų milžinų augimas, gynybos pramonės vyraujantis laikotarpis, bei ekonominių sukrėtimų įtaka konkrečioms įmonėms, tokios kaip „Rheinmetall“, nusako rinkos dinamiką.
- Rheinmetall - dėmesys gynybos sektoriui ir geopolitiniams pokyčiams.
- NVIDIA, Tesla, AMD, Amazon - technologijų tendencijos ir dirbtinis intelektas.
- Alphabet ir Chrome - teisiniai iššūkiai bei ateities perspektyvos.
- TUI AG - turizmas atsigauna po pandemijos ir dėsningumo žemynai.
- Nike - prekybos tarifai, gamybos vietos ir Kinija / JAV derybos.
Prieš rudens sezoną investuotojai tikisi vėl matyti glaudesnį ryšį tarp geopolitinių įvykių ir akcijų kainų, ypač teikiant dėmesį galimybėms apsikeisti pelnu ir išlaikyti atsargų lankstumą.