Po lietaus oras kvepia kitaip, nes lietaus lašai į orą išskiria mažyčius dirvožemio ir augalinės medžiagos daleles. Petrichoras - tai žemės kvapo po lietaus pavadinimas. Mokslininkai visą šį kvapą vadina „petrichor“.
Ką reiškia terminas „petrichor“ ir kaip jis atsirado
Žodis „petrichoras“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „petros“, reiškiančio „akmenį“, ir „ichor“, reiškiančio „skystį, kuris tekėjo senovės dievų gyslomis“. Šis terminas (πέτρα - akmuo, ichor - graikų mitologijoje dievų kraujas) 1964 metais buvo sugalvotas Australijos mokslininkų, kurie tyrinėjo drėgno oro kvapus. Pirmą kartą šį terminą 1964 m. sukūrė mineralogai Isabel Joy Bear ir Richardas Thomas.
Trijų pagrindinių veiksnių modelis
Yra trys pagrindiniai veiksniai: augalų ir uolienų aliejai, kurie susikaupė sausros metu, junginys, vadinamas geosminu, kurį gamina dirvožemio mikrobai, ir ozonas, kartais susidarantis audrų metu. Visų pirma, kai kurie augalai sausros metu išskiria eterinius aliejus, kurie nusėda tiek ant lapų ir stiebų, tiek ant kitų paviršių. Kai pradeda lyti, šie aliejai patenka į orą. Antra, dirvožemyje gyvena aktinomicetų bakterijos, kurios formuoja grybelinę sistemą. Sausros metu mikroorganizmai išmeta savo sporas, kurios pakyla į atmosferą su lietaus lašais. Tokiu būdu lietaus metu ore atsiranda panaši į aerozolį medžiaga, susidedanti iš augalinių aliejų ir aktinomicetų sporų.
Geosminas: kodėl jis toks jautrus
Cheminis geosminas turi labai žemą kvapo slenkstį, todėl net ir maži jo kiekiai žmonėms skleidžia stiprų kvapą. Kvapo priežastis - geosminas. Paplitusi dirvožemio bakterija Streptomyces gamina junginį, vadinamą geosminu. Būtent geosmino kvapas mus taip savitai traukia. Bakterijos gamina geosminą, kad priviliotų gyvūnus - daugiausia vabzdžius ir kitus bestuburius, bet taip pat ir didesnius gyvūnus - kurie pasidengia jų sporomis ir paskleidžia jas didesniais atstumais.
Aerozolizacija: kaip kvapai patenka į orą
Šis paviršinių skysčių ir dalelių pavertimo ore esančiais lašeliais procesas vadinamas aerozolizacija. Kai lietaus lašai nukrenta ant žemės, jie sulaiko ir išmeta mažyčius lašelius, kurie perneša šiuos kvapus į orą. Kai lyja, ant žemės buvusių medžiagų pėdsakai, tarp jų ir geosminas, gali būti pakelti į orą ir nunešti dideliais atstumais - net už kelių kilometrų, kur lietaus debesų dar net nematyti.
Ozonas: dar vienas lietaus kvapo komponentas
Trečia, dar vienas aromatas, kuris visada asocijuojasi su lietumi yra deguonies modifikacija - ozonas (O3). Ozonas sudarytas iš trijų deguonies atomų, o jo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „ozein“, kuris reiškia „kvepėti“. Kai kurie mokslininkai nurodo, kad gaivų, aštrų kvapą gali sukelti ozonas, kai žaibas skaido ore esantį deguonį. Jis taip pat gali susidaryti dėl elektros krūvio - žaibo iškrovos ar dirbtinio šaltinio - kuris atmosferoje atskiria azotą nuo deguonies molekulių.
Kaip mes tai žinome: tyrimai ir eksperimentai
Tyrėjai renka oro mėginius ir analizuoja jų chemines medžiagas po lietaus ir randa didesnius augalinių aliejų ir geosmino kiekius. Tiesą sakant, žmogaus nosis taip gerai aptinka šio junginio pėdsakus, kad pranoksta ryklių gebėjimą užuosti kraujo kvapą vandenyje. Pabandykite lašinti vandenį iš skirtingų aukščių, kad pamatytumėte, ar didesni taškymai pakeičia jūsų juntamą kvapą. Beje, 2020 m. mokslininkų komanda nustatė, kad šis kvapas itin patrauklus ir kitiems gyvūnams.
Psichologinės ir evoliucinės prielaidos
Dažnai kvapų įspūdžiai, kurie kelia vaikystės ar malonių atsiminimų apie atostogas asociacijas pasižymi sudėtinga sudėtimi, kurios prigimtis ne tokia romantiška, kokia gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kai kurie mokslininkai yra nuomonės, kad meilę lietaus kvapui žmonės paveldėjo iš savo senovės protėvių, kurių derlius tiesiogiai priklausė nuo lietaus. Žmogaus susižavėjimas lietaus kvapu užkoduotas genetiniame lygmenyje jau nuo senų senovės.
Asfalto ir bitumo įtaka kvapams ir oro taršai
Asfaltas, kitaip bitumas, yra svarbus oro taršos šaltinis, ypač saulėtose ir karštose vietovėse. Vieno iš kenksmingų kietųjų dalelių tipo atžvilgiu, emisijos iš kelių asfalto ir stogų bitumo gali būti didesnė problema, nei visų benzininių ir dyzelinių mašinų emisijos. Peeyush Khare iš Jeilio universiteto su kolegomis asfalto mėginius sudėjo į uždarą krosnį, kad galėtų detaliai ištirti jų emisijas. Bandiniai buvo veikiami temperatūromis nuo 40°C iki 200°C. Temperatūrai išaugus nuo 40°C iki 60°C, kas yra būdinga temperatūra Kalifornijoje vasarą, emisijos padvigubėjo.
Organinės dalelės ir PM2.5
Visi išskiriami teršalai buvo anglies junginiai, kurių molekulėse dažniausiai būna nuo 12 iki 25 anglies atomų. „Daugelis šių komponentų linkę kondensuotis ir sureagavę atmosferoje, sudaryti antrinius organinius aerozolius“, - sako tyrimo bendraautorius Drew Gentner, irgi iš Jeilio universiteto. Savo ruožtu, tai gali tęstis ir sudaryti mažas daleles, vadinamas PM2.5, kurios yra vienas iš pavojingiausių oro taršos tipų, veikiančių žmonių sveikatą.
Šiluma, saulė ir didėjantys emisijų kiekiai
Šias emisijas gali paskatinti ir asfaltą apšviečianti Saulės šviesa. Kontroliuojamomis sąlygomis emisijos dėl to padidėjo 300 procentų. „Didmiesčiuose temperatūra kils dėl klimato šiltėjimo ir miesto „šilumos salos“ efekto“, - sako D.Gentneris. „Neteikiame jokių taršos politikos rekomendacijų“, - paaiškina D.Gentneris, pabrėždamas, kad būtina suprasti, kiek taršos asfaltas išskiria per visą savo tarnavimo laiką, ir kaip tai siejasi su kitais taršos šaltiniais.
Kaip asfalto kvapas veikia bendruomenes: atvejis iš Darbininkų kvartalo
Darbininkų kvartale gyvenantys žmonės jau nebegali suskaičiuoti, kiek metų jie kenčia verdamo asfalto kvapą. Blogiausiai žmonės jaučiasi rytais ir ypač - vasarą, mat tuomet sunku ištverti neatsivėrus langų. O kai atsiveria, rytais šeimas pabudina ne tik paukščių čiulbėjimas - asfalto (naftos) kvapas taip pat. Tą kvapą kęsti, gyventojų tikinimu, tenka maždaug iki 11 valandos dienos, ypač, kai pučia rytų ir pietryčių vėjai.
Kaltuosius nustatė patys. Kas dėl to kaltas, šilutiškiai taip pat gerai žino - UAB “Šilutės automobilių keliai”. Mat kaip tik šioji įmonė netoli savosios būstinės Žemaičių Naumiesčio gatvėje turi vietelę, kurioje gamina asfaltą. Pasak gyventojų, tos “gamyklėlės” pernelyg žemas kaminas. Jei jis būtų aukštesnis, iš jo kylantys dūmai neatsimuštų į greta jų namų esantį Šyšos parką.
Įmonės paaiškinimai ir sveikatos specialistų nuomonė
„Šilutės automobilių kelių“ direktorius Almutas Dumašius sakė, jog įmonę nuolat tikrina aplinkosaugininkų komisijos, ir jei kaminai skleistų žmogaus sveikatai nuodingus dūmus, įmonės veikla jau seniai būtų uždrausta. Tuo tarpu “Šilutės automobilių keliams” duoti visi darbui reikalingi leidimai. Kelininkai nesėdi sudėję rankų. Pasak A.Dumašiaus, tik šiemet įmonė į asfalto gamybą jau investavo apie 2 milijonus litų - nusipirko ir pastatė naują šiuolaikišką maišyklę, todėl ir ruošiamo asfalto kokybė žymiai pagerėjo, ir į orą sklindančių medžiagų gerokai sumažėjo. Dabar, direktoriaus tikinimu, kvapas jaučiamas ne visada - tik tuomet, kai yra žemas oro slėgis. Direktorius sakė, jog ruošiant asfaltą į orą sklindantys aromatiniai angliavandeniliai turi kvapą, tačiau sveikatai jie nekenkia. Bet pažadėjo, jog bus svarstoma galimybė dar paaukštinti kaminą, kurio aukštis šiuo metu yra 45 m.
Ar cheminių medžiagų išties dūmuose būti galėtų, klausėme rajono pulmonologės gydytojos Vaidilutės Intienės. “Ir net labai galėtų, nes kaitinant asfaltą ne kokie nors fekalijų kvapai, o dervos garuoja”, - neabejoja medikė. Be to, ji pastebėjo, kad nuolat patalpose tvyrantis erzinantis kvapas žmogų dar ir blogai psichologiškai veikia. V.Intienė patarė gyventojams kreiptis į Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistus, kurie ir turėtų užsiimti šiuo reikalu, t.y., kontroliuoti oro užterštumą, sekti, ar jis neviršija leistinų normų.
Viešieji sprendimai ir kontrolė
KVSC Šilutės skyriuje sužinojome, jog iki šiol šilutiškių prašymų ištirti oro taršą čia nebuvo gauta. Skyriaus vadovė Audronė Jurjonienė sakė, kad aitrius kvapus jaučiantys žmonės turėtų parašyti šiam skyriui prašymą ištirti situaciją. Prašymas bus perduotas KVSC laboratorijai Klaipėdoje, šios specialistai gyventojams patogiu laiku atvyks į jų namus. Jie tikrins, ar angliavandenilių ir lakių organinių junginių koncentracija ore neviršija leistinų normų. Tyrimas bus atliekamas nemokamai. O jei tokia koncentracija viršytų leistinas normas, bus imamasi griežtų priemonių - įmonė teršėja bus priversta mažinti oro taršą.
Petrichor, the smell of rain
Praktiniai pastebėjimai ir smulkūs eksperimentai
Pasak Varle.lt specialistų, daugelis žmonių mėgsta ką tik iš pakuotės ištraukto naujo telefono ar nešiojamo kompiuterio kvapą, net jei niekada apie tai ir nesusimąstė. Labai tikėtina, kad naujos išpakuotos technikos kvapas mums patinka dėl ozono kvapo, t. y. to paties, kurį jaučiame griaustinio ar lietaus metu. Surenkant įrenginius naudojama aukšta įtampa ir suvirinimas, kurie ir generuoja šias dujas. Kodėl naujos ką tik išpakuotos technikos kvapas taip greitai išgaruoja? Esmė tame, kad naujų įrenginių gamyba ir pakavimas vyksta labai greitai ir masiškai, todėl laiko produkto „išvėdinimui“ gamintojas paprasčiausiai neturi. Nuo konvejerio linijos įrenginiai labai greitai supakuojami į dėžutes, kuriose jie „atvėsta“ ir išskiria visus tuos kvapus. Būtent todėl išpakuodami naują techniką dažnai jaučiame tokį stiprų kvapą.
Ką tai reiškia praktikoje ir ką daryti
Mėgstate lietaus, jūros ir ką tik išpakuoto telefono kvapą? Ne tik jūs. Tačiau mažai kas susimąsto, kas formuoja vienokį ar kitokį kvapą. Didesnė drėgmė padeda kvapo molekulėms patekti į nosį. Taip, daugelis gyvūnų gali aptikti šiuos kvapus ir gali juos panaudoti vandeniui ar maistui rasti. Kai kurie mokslininkai laikosi nuomonės, kad meilę lietaus kvapui žmonės paveldėjo iš savo senovės protėvių, kurių derlius tiesiogiai priklausė nuo lietaus.
| Veiksnys | Šaltinis | Įtaka kvapui |
|---|---|---|
| Augaliniai aliejai | Augalai, lapai, uolienos | Nusėda sausros metu, išlaisvinami lyjant |
| Geosminas | Dirvožemio bakterijos (Streptomyces) | Stiprus „žemiškas“ aromatas net mažomis koncentracijomis |
| Ozonas | Žaibas, elektros išlydžiai, atmosferinės reakcijos | Gaivus, aštrus kvapas, gali pasireikšti prieš lietų |
| Asfalto emisijos | Bitumas, karštas asfaltas | Angliavandeniliai, potenciali PM2.5 tarša, nemalonus kvapas |
Daugelis šių procesų vyksta natūraliai, tačiau žmogaus veikla - asfaltavimas, pramonė, miesto šilumos sala - gali pakeisti kvapų intensyvumą ir oro kokybę. Todėl svarbu stebėti oro taršos rodiklius ir, esant poreikiui, imtis priemonių kvapams bei teršalams mažinti.