Sienų paruošimas dažymui - kokia yra darbo tvarka ir technologija ir ar sienų dažymas dar tebėra populiarus? Dažymas yra vienas iš sienų apdailos variantų, kuris naudojamas jau daugelį dešimtmečių ir vis dar nepraranda savo aktualumo. Dažytus paviršius lengva išlaikyti švarius, be to, su tinkama apdaila tokios sienos atrodo gana gražiai ir originaliai. Kodėl sienų ar lubų dažymas vis dar aktualūs ir yra naudojamas vidaus apdailai? Sienas reikia paruošti dažymui. Priešingu atveju negalėsime tikėtis gražaus ir tvarkingo rezultato.
Prieš dažymo darbus būtina atlikti kelis pagrindinius žingsnius. Be to, reikia griežtai laikytis darbo tvarkos. - Sienų valymas nuo senų dangų, jei tokių yra. - Sienų glaistymas. Glaistas, pašalins visus nelygumus ir smulkius paviršiaus defektus. - Gruntavimas leidžia užtikrinti tolygesnį dažų naudojimą. Svarbu! Ištaisę didelius nelygumus, galima pradėti lyginti visą sienų paviršių. Jei šis etapas bus apleistas, tada jau galutinio dažymo metu bus galima pamatyti sienų defektus, kurie anksčiau buvo nematomi. Šlifavimas naudojamas betoninėms sienoms išlyginti ir paruošti dažymui. Svarbiausia, kad pats paviršius būtų tvirtas ir netrupėtų, taip pat neturi rimtų defektų. Sienas galima šlifuoti specialia mašina ar net švitriniu popieriumi. Sienas ruošti dažymui yra reikalingas, kruopštumas ir profesionalumas. Ši užduotis reikalauja atsargumo ir atidumo - negalima praleisti nei vienos detalės ar praleisti kokio nors svarbaus žingsnio.
Jei pažeisime sienų paruošimo technologiją, tada, kai jos bus dažytos, visi trūkumai bus matomi. Gerai žinomas faktas yra tai, kad kambario harmoniją ir grožį galima pasiekti ne tik dėl kokybinio sienų ir grindų remonto, bet ir su lubomis, kuriose yra tam tikri etapai. Ir svarbiausias iš jų yra parengiamasis, nuo jo priklauso galutinio rezultato kokybė. Vienas iš svarbiausių buto remonto etapų - dažymo lubų paruošimas. Lubų paruošimas prieš dažymą vyksta keliais etapais. Kiekvienas iš jų yra būtinas, kad būtų sukurtas tolygus ir patikimas paviršius, kad būtų galima dažyti dažus. Paviršiaus paruošimo darbams reikia tam tikro įrankio. Šiame straipsnyje mes išmokti, kaip paruošti lubų tapybai.
Betono ir tinko paviršių paruošimo pagrindai: drėgmės, švaros ir mechaninis tvirtumas
Bendroji dalis: Dažomo betono sudėtyje negalima būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo - dažymo kokybės rodiklius. Betonų absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu.
Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 μm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
Reikia turėti omenyje, kad betono drėgmę reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio. Betonui reikia užtikrinti švarų, nedulkėtą paviršių be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). Betonų atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).
Betono paruošimas: Naujas betonas - paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai) reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną mechaniniu būdu: rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą.
1.1. Ėsdinimas rūgštimi: Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti. Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones.
1.2. Pašaliniai teršalai: įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas teršalais kaip bitumo, lakų, dažų dėmės, tepalai ir kt. Medžiagos turi būti pašalintos mechaniniais būdais. Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Jei riebalai įsigėrė į betoną, patikimiausias paviršių paruošimo būdas - mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas.
Senas betonas: „Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. be atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami įtrūkimai turi būti užlyginti ir užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais. Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas. Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama degalų ir tepalų pėdsakus pašalinti garo su plovikliu srove arba naudojant karštą natrio hidroksido mišinį, laikantis maksimalių atsargumo priemonių. Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmės taip pat turi būti visiškai pašalintos.
Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmės, šiuos nešvarumus sunkiau išvalyti garo srove ar natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas. Prieš atliekant fasado dažymo darbus, turi būti atlikti kiti darbai: lango nuolajos, vandens nutekėjimo sistemos remontas, pamatų hidroizoliacijos darbas, tarp cokolio ir sienos konstrukcijos klojimo darbai ir kt. Labai svarbu, kad nuo fasado būtų pašalinti įvairūs nešvarumai: druskos, cemento dulkės, teršalai (purvas, suodžiai ar riebalinės nuosėdos), rūdžių dėmės ir kiti likučiai. Šiuos valymo darbus galima atlikti mechaniniais arba cheminiais būdais, dažnai betonas valomas mechaniniu būdu.
Tinkavimo ir sienų paruošimo praktika
Nuoseklūs žingsniai tinkuotų/betoninių paviršių dažymui: Sienos lygumo ir tvirtumo įvertinimas braukiant mentele. Stambesnės ir atsikišusios tinko dalelės pašalinamos, o tinko tvirtumo įvertinimui gali būti naudojamas šepetėlis su tvirtais šeriais. Sienos vandens įgėrio įvertinimas: užpilkite vandens ant tinkuoto paviršiaus ir patrinkite pirštu ar mentele; paviršius neturėtų būti minkštesnis už sausą tinką. Sienos paviršiaus drėgnumo įvertinimas: drėgmė neturi viršyti 4% tinkuotų paviršių, o betoninių/gelžbetoninių paviršių - 4-6% (naudojamas drėgnomačius).
Tinkuotų/ betoninių paviršių gruntavimas: pagrindas turi būti tvirtas, švarus ir sausas. Pašalinti sukibimą mažinančias medžiagas (riebalus, tepalą, dulkes, skiedinio likučius). Tinkuotų paviršių gruntavimas giluminiu gruntu IGIS.AG (vienu sluoksniu). Gruntas išdžiūsta per 24 val. esant 20°C ir 65% RH. Gruntą dengti galima teptuku, voleliu ar purkštuvu.
Tinkuotų/betoninių paviršių glaistymas: didesni plyšiai užtaisomi tuo pačiu tinku arba IGIS.T. Naudojant tinklo pločio glaistus, reikia panardinti tinklelį į glaisto masę ir išlyginti papildomai. Ant plyšio užnešamas dar vienas prieglostomas sluoksnis. Glaistas išdžiūsta per 24 val. Naudojant stambiojo grūdumo glaistus MAKROSFERA ar IGIS.DL, išlyginami smulkūs įtrūkimai. Galutiniam glaistymui naudojamos platesnės 300-600 mm pločio glaistyklės. Visi glaisto sluoksniai išdžiūti turi būti 24 val. Esant reikalui, atsitraukus reljefinius defektus galima nugramdyti. Kiekvienas glaisto sluoksnis turi gerai išdžiūti. Sluoksnių neturi būti daugiau nei 3. Vizų glaistymo seka: pagrindinis sluoksnis, šlifavimo sluoksnis, galutinis sluoksnis.
Šlifavimas: paviršius visiškai išlygintas naudojant 180-240 šveitimo tinklelį ar švitrinį popierių. Dulkių valymas: valyme šepetėliu ir drėgnu skudurėliu nuvalomos dulkės. Dažymas: nuglaistytas paviršius prieš dažymą NEGRUNTUOJAMAS. Dažymui rekomenduojama naudoti „kiaušinio lukšto“ blizgesio dažus IGIS.7 arba visiškai matinius IGIS.3, su IGIS tonavimo sistema. Intensyvioms spalvoms ar spalviškai netolygiam dengiamam paviršiui pirmam sluoksniui rekomenduojamas itin gerai dengiantis gruntinis IGIS.GD.
Dažymo praktika sienų paruošimo kontekste
Dažymo metu derėtų nepamiršti, kad viskas prasideda nuo tinkamo paviršiaus paruošimo, nes nuo jo priklauso galutinis rezultatas. Natūralu, kad dažai laikui bėgant gali prarasti spalvą ar prilipti netolygiai, jei paviršius nebuvo išvalytas ar nedrės. Daugelyje scenarijų tenka įvertinti, ar reikia gruntavimo - naujiems paviršiams dažnai būtinas giluminis gruntavimas, o senas glaištas ar blizgūs paviršiai gali būti iššūkis. Pritaikytos priemonės turi būti derinamos su dažų tipu ir paviršiaus pobūdžiu.
Betono dažymo kontekste naudojami akriliniai arba elastomeriniai dažai, kurie išlaiko atsparumą aplinkos poveikiui ir turi gerą gebėjimą kompensuoti nedidelius paviršiaus įtrūkimus. Silikatiniai arba silikono pagrindo dažai rekomenduojami dangai, kuri leidžia sienoms „kvėpuoti“ ir taip sumažina drėgmės kaupimąsi bei pelėsių riziką. Renkantis dažus tinko fasadui arba vidaus mineraliniams paviršiams, svarbu įvertinti paviršiaus tipą ir jo charakteristikas, o dažant intensyviomis spalvomis - naudoti itin gerai dengiančius gruntinius dažus.
Prieš dažant visą erdvę, verta išbandyti dažus nepastebimoje vietoje. Paruoštą paviršių būtina išbandyti, o po išdžiūvimo įvertinti sukibimą bei toliau planuoti darbus. Taip pat svarbu laikytis saugos rekomendacijų: švino turinčių dūmų ar dulkių poveikiui esant būtina dėvėti apsaugos priemones.
Papildomos rekomendacijos ir praktiniai patarimai
- Prieš dažymą svarbu išvalyti kambario paviršius, išnešti ar uždengti baldus, užkloti grindis plėvele ar laikraščiais.
- Dažymo juostos turi būti nuimamos tik po glaisto džiūvimo, kad išvengti plyšių ar netolygaus dažų lydėjimo.
- Sienų plovimas svarbus visiems paviršiams, net jei jie atrodo švarūs - dulkių ir riebalų sankaupos gali paveikti dažų sukibimą.
- Prieš pradedant dirbti su švininėmis dangomis ar senais dažais, laikykitės saugos priemonių, kad būtų apsaugota sveikata.
- Glaisto sluoksniai turi būti dengiamai plonai ir keli sluoksniai, kad būtų pasiektas lygus paviršius; per daug glaisto gali sukelti defektų išdžiūvus.
Trumpai tariant, paruošimo darbas yra sunkiausias ir ilgiausiai trunkantis etapas, tačiau tinkamai atlikus, dažymo procesas tampa paprastesnis ir užtikrina kokybišką rezultatą, kurio laikysis daugelį metų. Toliau išvardinti žingsniai sudaro bendrąją pasiruošimo taisyklių schemą, kurią galite taikyti ir konkrečiu atveju:
- Tvarkos parengimas: išvalykite kambarį, išneškite ar uždenkite daiktus, klijuokite apsaugines juostas.
- Sienų plovimas: sušilti vandens temperatūros sąlygos, plovimo priemonės ir šepetėlis, kad pašalintumėte dulkes ir riebalų dėmes.
- Skylų ir įtrūkimų užpildymas: naudokite glaistą, palikite išdžiūti, tada nušlifuokite.
- Gruntavimas: pasirinkite tinkamą gruntą atsižvelgdami į paviršiaus tipą, uždėkite vienu sluoksniu ir leiskite išdžiūti.
- Glaistymo procesas: naudokite tinkamą glaistą, plonasluoksniškai užpildykite įtrūkimus, džiūvimo laikotarpiai - pagal gamintojo rekomendacijas, po to šlifuokite.
- Šlifavimas ir dulkių šalinimas: naudokite švitrinį popierių ar tinklelį, atsargiai nušlifuokite paviršių ir nuvalykite dulkes.
- Finalinis paruošimas: dar kartą patikrinkite paviršių, pašalinkite likučius, paruoškite paviršių dažymui.
Po visų šių žingsnių paviršius yra pasiruošęs dažymui, ir galėsite pradėti dažyti. Dažymas vis dar populiarus ir vis dar aktualus daugelyje interjerų, nes suteikia lengvą priežiūrą ir galimybę keisti spalvą ar stilą be didelių remonto darbų.
Dažykite kaip profesionalas – kaip paruošti sieną dažymui
Taip pat naudinga turėti tam tikrų duomenų apie dažymo etapų trukmę ir reikalingas medžiagas. Pateikiame santrauką su rekomendacijomis pagal pateiktą informaciją:
| Etapas | Reikalingos medžiagos | Vaizdo/infografikos komentaras |
|---|---|---|
| Sienų plovimas | Dulkių siurblys, šepetėlis, indų ploviklis |  |
| Skylės ir įtrūkimai | Glaistas IGIS.T, glaistyklės |  |
| Gruntavimas | Giluminis grundas IGIS.AG |  |
| Dažymas | IGIS.7 arba IGIS.3 dažai, tonavimo sistema |  |
Instrumentų ir apsaugos priemonių sąrašas - būtina turėti: apsauginės pirštinės, apsauginės kaukės, akiniai, darbo drabužiai, respiratorius, speciali plėvelė ir apsauginė juosta. Atidžiai laikykitės saugumo taisyklių ir laikykitės visų poveikių, kad užtikrintumėte savo sveikatą ir saugumą darbo metu.
Verta pabrėžti, kad tinkamai paruoštas paviršius yra raktas į kokybišką dažymo rezultatą. Nesvarbu, ar dažote gipso kartono plokštę, ar senus dažus, tai yra raktas į gražiai atrodančius ir ilgalaikius rezultatus. Pirmiausia patikrinti paviršiai, tada paruošimas ir išlyginimas, o po to - dažymas. Nautas patarimas: prieš dažymą nuskuskite senus tapetus ir išvalykite paviršių, užtaisykite pažeidimus glaistu, o galutiniam darbui paruošti paviršių gruntuokite ir palikite džiūti.
tags: #asbesto #ploksciu #paruosimas #dazymui