2015kovo18 d.Įrengiant kokybiškus, dekoratyvius ir architektūriškai išvaizdžius monolitinių betoninių konstrukcijų paviršius Lietuvoje dažniausiai susiduriama su tokiomis problemomis: netinkamai parinkta įprasto betono mišinio sudėtis, klaidos projektuojant betono monolitinę konstrukciją, prasta klojinių skydų paviršiaus kokybė, nenuvalyti klojiniai skydai ir netinkamai surinkta klojinių sistema, klojinių skydų paviršiuui sutepti naudojami netinkami tepalai ir nesilaikoma gamintojo reikalavimų, netinkamas betono mišinio klojimas į betonuojamas konstrukcijas, mišinių tankinimui konstrukcijose keliamų reikalavimų nesilaikymas, netinkamos sąlygos betono kietėjimo metu ir priežiūra, žmogiškasis faktorius. Pirmiausia, atsižvelgiant į paviršines oro poras, reikėtų apibrėžti betono paviršiaus kokybės sąvoką.
Šiuo požiūriu betono paviršiaus kokybė suprantama kaip monolitinės betono konstrukcijos ar betono gaminio paviršiuje susiformavusių didžiausio skersmens paviršinių oro porų (kavernų), kurios matomos akimi iš tam tikro atstumo, kiekis pasirinktame konstrukcijos plote. Gerinant apdailinio betono paviršius gali būti naudojami Vokietijos kompanijos „MC Bauchemie“ profesionalų pagaminti paviršiaus glaistai „MC-Powertop“, skirti būtent paviršiaus apdailai“, - teigia šios kompanijos techninis pardavimo vadybininkas Aurimas Bagdanavičius. Pasak jo, šie glaistai unikalūs tuo, kad, be puikių fizikinių ir mechaninių ypatybių, „Powertop“ glaistai tiekiami net dešimties sukietėjusio betono atspalvių, o panaudojus aukštų ekonominių rodiklių komponentą „MC Repacryl“ galima išgauti iki 24 betono atspalvių.
Aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant susitankinančius betono mišinius, kurių nereikia papildomai tankinti. Tokių monolitinių konstrukcijų betono paviršiaus spalva vienodesnė, smarkiai sumažėja oro porų kiekis betono paviršiuje. Esant dideliam mišinio sklidumui ir mažai plastinei klampai, į tokius betono mišinius įtrauktas oras lengviau pasišalina jį klojant ir tankinant. Tam įtakos turi ir mišinio rišlumas, nes susitankinantys betono mišiniai pagal technologines ypatybes yra arti segregacijos.
Neabejotinai betono paviršiaus kokybei didelę įtaką turi ir naudojamų klojinių skydų paviršiaus kokybė. Įprasti klojinių skydai sustabdo (uždaro) klojinio paviršiumi sklindantį orą ir perteklinį vandenį klojant ir tankinant mišinį, todėl konstrukcijos paviršiuje formuojasi paviršinės oro poros. Šią problemą gali padėti išspęsti drenuojamieji klojinių skydai, leidžiantys klojinio paviršiumi laisvai sklisti orui ir vandeniui. Ant klojinio skydo paviršiaus nuo centro į šonus klijuojamas įdėklas, paliekant 5 mm tarpus, kad galėtų laisvai pasišalinti oras ir perteklinis vanduo.
Betono paviršiaus kokybei didelę reikšmę turi ir tinkamas klojinių tepalų naudojimas. Tam ypač tinka ir kokybiški „MC Bauchemie“ serijos „Ortolan“ tepalai, užtikrinantys, kad būtų tolygiai padengiama, o rodikliai ekonomiški. Labai svarbu nuvalyti perteklinį klojinių tepalo kiekį skydo paviršiuje. Priešingu atveju perteklinis tepalo kiekis neleis orui ir vandeniui laisvai sklisti skydo paviršiumi ir pasišalinti klojant ir tankinant mišinį.
Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, aukštesnė betono paviršiaus kokybė pasiekiama naudojant klojinių tepalus, pagamintus augalinės alyvos, o ne mineralinės alyvos tirpiklių ir rūgščių pagrindu. Tepalo rūšis turi įtakos ir sukibimo energijai, kuri lemia kokybišką gaminių formavimą. Aukštesnis atitinkamo tepalo drėkinamumo laipsnis ir paviršiniai įtempiai didina sukibimo energiją. Tačiau, kaip teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. dr. Vitoldas Vaitkevičius ir techninės priežiūros inžinierius bei betono technologas KTU docentas dr. Eugenijus Janavičius, apdailinio betono paviršiaus kokybė daugeliu atvejų taip pat priklauso nuo nuoseklaus betonavimo ir betono priežiūros.
Fakulteto mokslininkai šioje srityje yra atlikę nemažai tyrimų, tad Lietuvoje betono paviršiaus kokybė dažniausiai vertinama pagal 1983 m. parengto GOST standarto reikalavimus. Išskiriamos betono konstrukcijos paviršiaus kategorijos nuo A1 iki A7. Tačiau betono paviršiaus kokybės vertinimas tiek pagal CIB Nr. 24 (International Council for Building Research, 1973) dokumentą, tiek pagal GOST standartą paremtas subjektyvia vertintojo nuomone. Mokslininkai mano, kad Lietuvoje turėtų būti parengtos rekomendacijos ar metodikos, kuriomis remiantis būtų galima ne tik įvertinti betono paviršiaus kokybę, bet ir klasifikuoti betoną pagal jo paviršiaus kokybę į atskiras klases.
Betono mišinius gaminančios bendrovės, betoninių statybos dalių gamintojai ir, žinoma, patys betonuotojai paprastai armavimui naudoja metalinę fibrą arba armatūrą. Tačiau artimiausiu metu situacija turėtų pasikeisti - betonuoti galima efektyviau ir pigiau. Betonas, kaip statybinė medžiaga turi atlaikyti didelius krūvius, neskilinėti, nelinkti, nesideformuoti bei būti atsparus išorės poveikiui. Betono armavimas - tūkstantmečius gyvuojanti statybos technologija. Vis tik betono armavimas evoliucionuoja toliau - ieškoma tvirtesnių, lengvesnių ir pigesnių medžiagų ir sprendimų. Atrasta, jog į jį galima įmaišyti ir fibros - nedidelių polipropileno juostelių bei dalelių.
Specialistai žino, kad metalinė armatūra betone gali rūdyti, o polipropilenas nėra veikiamas aplinkos veiksnių. Dar daugiau: polipropileno fibrų viename kilograme yra apie 7 kartus daugiau, nei metalinių, todėl polipropileno mišinyje reikia mažiau. Pavyzdžiui, 20-25 kg/m³ metalinės fibros galima pakeisti 3-5 kg/m³ polipropileno fibros. Polipropileno fibros yra dviejų rūšių - fibra armavimui ir mikrofibra. Speciali armavimo makro fibra gali pakeisti armatūrą, jos privalumai - lengvumas ir tvirtumas. Naudojant makro fibrą metalinės armatūros apskritai nebereikia. Visa paslaptis - plastiko „šiaudelių“ išsidėstyme. Ši fibra betone paskirstoma tolygiai, sudarydama 3D tinklą, suteikiantį tvirtumą ir atsparumą išoriniams veiksniams.
Polipropileno fibros ar mikro fibros taikymas: lauko aikštelėse, parkavimo aikštėse, krovinių aikštėse (logistikos centruose, jūrose, oro uostuose), lėktuvų angaruose ir stovėjimo aikštelėse bei kitose vietose, kur reikalingas itin tvirtas pagrindas. Taip pat galima gaminti kolonus, blokus, atramines sienas ar net takelių blokelius. Mikro fibra pasižymi mažesniu plaušelių dydžiu (3 mm, 6 mm, 12 mm ir 18 mm) ir suteikia tolygų betono armavimą. Pagrindiniai mikro fibros privalumai: sumažina pirmųjų įtrūkimų riziką stingimo ir transportavimo metu, taip pat suteikia atsparumą karščiui, šalčiui, drėgmei ir cheminėms medžiagoms. Tačiau polipropilenas tinka daugelio tipų konstrukcijoms, o kontraktacijoms su stiprumo reikalavimais - atsargiai.
Tarp kitų svarbių temų - betoninių grindų įrengimas. Grindų kokybė priklauso nuo pagrindo paruošimo, užpildų, siūlių išdėstymo ir dengiamo paviršiaus. Grindų projektavimas apima geologinius tyrimus, viršutinio sluoksnio storio apskaičiavimą, parenkant optimalią betono sudėtį ir visą konstrukciją. Jei pasirinktas netinkamas betonas, gali kilti įdubimai, plyšiai ir įtrūkimai. Taip pat svarbus yra hidroizoliacijos sluoksnis ir tinkama klojinių plėvelės jungčių užtikrinimas.
Betono kūrimo ir užpildų klasifikavimas: užpildai gali būti natūralūs, dirbtiniai, naudoti arba perdirbti statybiniai šaliai. Dažniausiai naudojami užpildai - smėlis ir žvyras. Priedai ir plastifikatoriai pagerina betono rišimą, plastiškumą ir užtikrina mažesnį vandens kiekį slankimo metu. Plastifikatoriai, superplastikliai, orą siurbiantys priedai, lengikliai, prieššaltiniai priedai ir putojančios medžiagos - tai dažniausiai naudojamos grupės.
Galingas poveikis betono kokybei priklauso nuo tinkamo priedų pasirinkimo ir jų kiekio. Specialistai bendradarbiaudami su projektuotojais siekia gero rezultato, tačiau transportuojant su plastifikatoriais, ypač su superplastikliais, sumažėja slankumas, todėl būtina tiksliai planuoti transportavimo laiką. Kvieskti priedai ir jų paskirtis pateikti konkretūs vardai: Sika Stabilizer-4 R, STACHEMENT serijos priedai (SP33, 2020, NN, N, 2061EX, 2061.16LT, 2061, 2325 ST, 2341).
Betonui armuoti dažniausiai naudojama pluoštinė armatūra: plieninė arba polipropilinė fibra. Fibros paskirtis - palaikyti armatūros funkcijas, pasiekti tvaresnį įtempių pasiskirstymą ir sumažinti pleišėjimą. Makro fibros gali pakeisti metalinę armatūrą. Pluošto tipas ir kiekis priklauso nuo objekto, betono klasės ir ekonomiškumo.
Grunto pagrindo kokybė laikoma garantu, nes grindų kokybė priklauso ir nuo pagrindo paruošimo. Reikalingi geologiniai tyrimai, hidroizoliacija, armatūra ir tinkamas sutankinimo bei plieno tinklas. Paprastai grindys armuojamos 150x150 mm tinklais; storesniuose sluoksniuose gali būti du ar trys tinklai. Kai grindims tenka didelės apkrovos, gali būti naudojamas erdvinis armatūros karkasas.
Grindų betonavimas yra atsakingas etapas. Betoną reikia pilti aukščiau numatyto ribojimo, lyginti, vibruoti, sutankinti ir, jei reikia, dėti antrą sluoksnį iki rišimosi pradžios. Jei įrengiama antrajį sluoksnį, reikia laikytis technologijos ir neleisti susiliejimo sutrukdymams. Pertrauka tarp sluoksnių priklauso nuo mišinio savybių ir aplinkos sąlygų. Taip pat svarbu išlaikyti nuoseklumą ir tiksliai užpildyti formavimus.
- Projektuojant grindis reikia įvertinti apkrovas: statines, dinamines, abrazines, smūgines, temperatūrines ir chemines įtakas.
- Parenkama optimali betono sudėtis, viršutinio sluoksnio storis ir danga.
- Atlikti geologiniai tyrimai ir parengti techniniai projektai, kurie numato koregavimo galimybes keičiant medžiagas ar sudėtis.
- Pritaikomi konstrukciniai sprendimai - armatūra, tinklai, siūlės ir jų vietos.
- Liejant betoną, užpilamas hermetikas, užpildomos konstrukcinės siūlės, uždengiama paviršinė zona ir palaikoma drėgmė.
Pramoninių grindų betonavimas
Betono grindų kokybė apima ir grandų techninį projektavimą, techninę priežiūrą, ir nuoseklų laikymąsi technologijų. Profesionalų indėlis garantuoja kokybę ir ilgaamžiškumą. Taip pat svarbu laikytis STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ bei STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ - taip nustatomi pagrindiniai reglamentai ir reikalavimai grindims.
Grunto deformacijos ir sutankinimo koeficientai lemia betoninio grindų tankį. Dėl grunto deformacijų grunto pagrindą papildomai sutankinti, o sutankinimo koeficiento priklausomybės skaičiuojama pagal sluoksnio storį ir užpildų frakcijas. Prieš betonavimą būtina įvertinti prietaisus, siurblius ir migracijos rizikas bei laikytis vietos reikalavimų. Nesant vienodumo, gali kilti nuostoliai dėl pratekėjimų ar vandens migracijos.