Klaipėdos regioniniame sąvartyne Dumpiuose priimamos asbesto turinčios atliekos. Prašome į sąvartyną asbesto turinčias atliekas atvežti uždengtas, siekiant išvengti asbesto plaušelių sklaidos ore. Šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti sandariai apvynioti plastikine pakavimo plėvele. Šiferio laužas (smulkus) turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų bei sandariai apvyniotas plastikine pakavimo plėvele, kad technika galėtų iškrauti/pakrauti krovinį.
Lietuvoje pamažu pradedama iš aplinkos šalinti pavojingus asbesto gaminius. Naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius šalyje uždrausta nuo 2005 metų, tačiau dėl plataus asbesto panaudojimo statiniuose (96 proc. sudaro šiferinės stogų dangos) anksčiau ir toliau išlieka asbesto skaidulų, išsiskiriančių iš jo turinčių pažeistų gaminių, keliama rizika visuomenės sveikatai. Tyrimais įrodyta, kad asbestas sukelia asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gerybinius pleuros navikus. Dėl asbesto patvarumo organizmas negali jo suskaidyti arba ištirpinti. Rizika susirgti didėja įkvepiant didelį plaušelių kiekį. Didesni plaušeliai sulaikomi nosyje, gerklėje ar bronchuose, o plonesni gali patekti į toliausius plaučių išsišakojimus ir ten tvirtai įsmigti. Kai kurie jų patenka į kraują ir keliauja į bet kurį vidaus organą. Krūtinplėvėje arba plaučių audinyje įsmigę plaušeliai sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą - vėžį. Jeigu žmogų veikia mažesnis plaušelių kiekis, pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po 20-50 metų. Asbesto ligos progresuoja ir yra nepagydomos.
Istorinė perspektyva ir dabartinė situacija Lietuvoje
Lietuvoje 1992-2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto. Tiriamieji su asbestu daugiausia dirbo statybų pramonėje, metalurgijos, laivų statybos, asbocementinių gaminių gamyklose, elektrinėse. Lietuvoje - daugiau kaip 1 mln. tonų asbesto. Asbestas dėl savo savybių buvo plačiai naudojamas statybinių medžiagų ir kitų gaminių gamyboje (pvz., šiferio lakštų stogams dengti; beslėgių vamzdžių kanalizacijos kanalams įrengti; kaip termoizoliacinės medžiagos katilinėse, šiluminėse trasose; asbestinio audinio, nedegios aprangos ir įvairių ekranų gamyboje; elektrinių laidų izoliacijai; automobilių stabdžių kaladėlių įdėklų gamybai).
Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminių gamybai sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. 1990-2002 metais kasmet į Lietuvą buvo įvežama apie 3-4 tūkst. tonų asbesto. Didžioji asbesto dalis buvo sunaudota šiferio ir vamzdžių gamybai, todėl asbesto yra beveik visuose tarybiniais laikais statytuose pastatuose. Ekspertų vertinimais Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 procentus sudaro šiferinės stogų dangos. Nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose ir remontuojamuose namuose bei visuomeninės paskirties objektuose. O nuo 2005 m. uždrausta gaminti ir importuoti asbestinį šiferį, įvežti ir naudoti asbestą bei visus jo turinčius gaminius. Tačiau dėl plataus naudojimo statiniuose išlieka rizika.
Šiuo metu ir ateities planai
Šiuo metu sistemingai nerenkama ir nekaupiama informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, pažeistų gaminių kiekius ir vietoves. Patikimiems duomenims surinkti būtini kompetentingi specialistai, gebantys identifikuoti asbesto turinčius gaminius ir įvertinti jų keliamą riziką. Lietuvoje sukurta asbesto turinčių gaminių pašalinimo iš aplinkos ir atliekų tvarkymo teisinė bazė. Darbuotojų, kurių veikla susijusi su pavojingomis medžiagomis, įskaitant asbestą, privalomus sveikatos mokymus gali vykdyti tik licencijuotos įstaigos.
Veiksmų planai ir praktiniai sprendimai
Kaime situacija sudėtingiausia. Įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, teikiama parama daugiabučių namų savininkams ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms modernizuoti daugiabučius namus, įskaitant ir šių namų stogų kapitalinį remontą ar rekonstrukciją. Lietuvos 2007-2013 m. strategijoje numatyta finansuoti šilumos tinklų ir sistemų modernizavimą, daugiabučių namų atnaujinimą probleminėse teritorijose ir viešojo naudojimo pastatų modernizavimą. Tokiu būdu bus pašalinti dalis asbesto turinčių gaminių iš šilumos tinklų, tačiau vis tiek iš aplinkos pašalinamas tik nedidelis kiekis.
Šiferinės stogo dangos plačiausiai paplitusios kaimo vietovėse ir rajonuose, kur gyventojai gauna mažas pajamas ir neturi finansinių galimybių keisti dangas į neasbestines. Pavojus kyla laužant, pjaustant, ardant ar kitaip apdorojant šiferio lakštus, kai į aplinkos orą pakyla atsiskyrę plaušeliai. Dėl atmosferos poveikio senų stogo dangų cementas išplaunamas, o plaušeliai gali pakilti į orą.
Taikytini keli asbestcemenčio stogų konservavimo ir taisymo būdai: sena stogo šiferio danga nudažoma specialiais dažais; prieš tai stogą būtina apdoroti papildomai - nuvalyti drėgnais šepečiais ir paskui nuplauti vandeniu. Draudžiama šiferį tvarkyti taip, kad kiltų dulkės su plaušeliais. Pažeisti lakštai keičiami naujais neasbestinio šiferio lakštais, o visas stogas uždengiamas naujais neasbestinio šiferio lakštais.
Aplinkosaugos požiūriu pagrindinė problema yra asbesto ar jo turinčių gaminių atliekų šalinimas. Atliekos turi būti kuo greičiau surenkamos ir išvežamos į tinkamai sandarią pakuotę su etikete, kuriame nurodoma, kad pakuotėje yra asbestas. Sudužusios perdangos, lubos ar šiferio plokštės turi būti sudrėkinamos ir kraunamos į uždarus konteinerius. Už tai atsakingos savivaldybių administracijos. Klaipėdoje asbesto atliekas priima UAB „Toksika“ filialas, o Marijampolėje - stambiagabaričių atliekų aikštelė. Reikalavimai keisti senus stogus ir laikotarpiai jų keitimui nustatomi vietos poreikiais ir remiantis programomis.
Vyriausybė balandžio 17 d. patvirtino Asbesto šalinimo programą su konkrečiomis priemonėmis. Aplinkos ministerijai pavesta koordinuoti ir kontroliuoti programos įgyvendinimą. 2008-2013 m. numatoma skirti 23 mln. Lt, iš jų 14 mln. Lt - konkretiems darbams dėl saugių asbesto turinčių gaminių iš aplinkos pašalinimo. Programos tikslas - įvertinti asbesto keliamą riziką ir nustatyti priemones, kurios leistų saugiai pašalinti asbestą. Inventorizacijos ir prioritetų nustatymas leis koncentruotis į didžiausio užterštumo zonas, o dalis lėšų bus skirta stogų dangai keisti. Taip pat planuojama įtvirtinti laboratorinę bazę oro tyrimams ir plaušelių tyrimams plaučių audiniuose.
Šiferio tipo dangos ir jų pasirinkimo aspektai
Šiferis iš beasbesto pluoštų - šiuolaikinės beasbestos šiferis - yra cementinis šiferis be asbesto, kuriuo galima pakeisti senąją asbestinę dangą. Beasbestis šiferis laikomas saugesniu sprendimu dėl panašios išvaizdos, tačiau be kenksmingų pluoštų. Prieš pradedant darbus būtina laikytis saugumo priemonių: dėvėti specialius drabužius, batus ir respiratorius, bei įspėti aplinkinius apie vykdomus darbus atitinkamais ženklais. Kainos ir montavimo greitis priklauso nuo lapų dydžio ir pločio.
Asbestinės šiferio plokštės (senos) buvo vienas iš dažniausiai naudojamų stogo dangų Lietuvoje, jų keitimas reikalauja licencijuoto utilizavimo ir specialios įrangos. Dalis senų šiferio dangų vis dar išlieka tarybinio laikotarpio pastatuose ir reikalauja atsakomybės bei planavimo, kaip saugiai jas pašalinti. Šiferio dangos pasižymi lengvumu, nedegumu, gera garso izoliacija, tačiau yra trapios ir gali būti deformuojamos dėl drėgmės. Pagrindinis trūkumas - spalvos išblukimas ir ribota forma pasirinkimo įvairovė. Nesenstantis beasbestis šiferis išlieka populiariu pasirinkimu dėl savo tradicijos ir modernių sprendimų derinio.
Praktiniai patarimai gyventojams
Jei planuojama keisti stogo dangą: ieškokite įmonės, kuri tvarko asbesto atliekas, laikykitės saugos priemonių (specialūs drabužiai, respiratoriai) ir įspėkite aplinkinius apie vykdomus darbus. Ieškodami kompensacijų galimybių, tikrinkite vietines programas: kai kuriose teritorijose galima gauti kompensaciją daliai stogo dangos keitimo išlaidų, įskaitant įsigyjamas medžiagas ir atliekų utilizavimą. Sudarius nuomą su įmone, įsitikinkite, kad atliekos būtų tinkamai supakuotos ir pristatytos į saugią sąvartyną su visais reikalingais pažymėjimais.
Lietuvos šalinimo programos ir infrastruktūros plėtros kontekste svarbu sukurti aiškius prioritetus, kad didžiausio užterštumo rajonai būtų sprendžiami pirmiausia. Svarbu užtikrinti laboratorinę bazę oro tyrimams ir plaušelių analizei, kad būtų galima tiksliai įvertinti riziką ir efektyviai planuoti finansavimą ateityje.
Pastaba: Šiame straipsnyje panaudotos nuorodos į realias programas ir praktikas rodo bendrąsias kryptis ir rekomendacijas dėl saugaus asbesto šalinimo Lietuvoje ir Klaipėdos regione.
Stogo lydoma danga ICOPAL. Du sluoksniai . #darbai #statybos #apdaila #ICOPAL #stogas
| Asbesto šalinimo veiksmų tipas | Rekomendacijos | Partneriai/ institucijos |
|---|---|---|
| Atliekų surinkimas | Užsandarinti pakuotę, ženklinti, užtikrinti, kad dulkės nepasklistų | Savivaldybės administracijos, UAB Toksika |
| Stogų konservavimas/remontas | Nedažyti sausais likučiais, laikytis papildomo drėkinimo ir šlifavimo reikalavimų | Licencijuotos įmonės |
| Inventorizacija | Nustatyti kiekį, būklę, prioritetus, parengti finansavimo poreikius | Aplinkos ministerija, Higienos institutas |
Asbestas - tai grupė mineralinių pluoštinių medžiagų, iškasamų įvairiose šalyse. Jo lydymosi temperatūra - apie 1600 laipsnių. Pradžia Šiferio dengimas Stogo dengimas šiferiu: tradicinis vaizdas ir moderni kokybė. Šiuolaikinis beasbestis šiferis išlaiko tradicinį vaizdą ir suteikia modernią kokybę. Keičiame seną asbestinį šiferį saugiai ir profesionaliai.
tags: #asbestinio #siferio #padendimas