Linas Rupšlaukis (g. 1989) - kompozitorius, trimitininkas, dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. Atlikimo, dirigavimo, dėstymo ir kūrybos plotmės Lino Rupšlaukio veikloje yra neišvengiamai susietos ir viena kitą papildančios. Kurdamas stengiasi pažinti, kas vyksta aplink jį dominančią sritį, todėl kompoziciniame jo lauke ryškus kūrėją dominantis filosofinis naratyvas.
Studijų trajektorijos ir tarptautinė patirtis
2005-2009 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2010-2011 m. tobulinosi Giovanni Pierluigi da Palestrina konservatorijoje Italijoje, 2013-2014 m. trimito mokėsi Geteborgo Muzikos ir dramos akademijoje Švedijoje. 2015 m., įgijęs magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pasinėrė į filosofijos mokslus Vilniaus universitete. Atlikėjiškos ir kūrybinės L. Rupšlaukio veiklos sėkmę liudija prizai, pelnyti įvairiuose tarptautiniuose trimito ir kompozicijos konkursuose, tarp kurių - pirmoji vieta bei stipendija žymiajame „Yamaha Music Europe Foundation“ 2014/2015 m.
Lietuvos ir užsienio konkursų laimėjimai bei kūrybinė kryptis
Tarp kitų svarbių L. Rupšlaukio laimėjimų minėtini kompozicijos „The Gambler“ sėkmė Lietuvos kompozitorių sąjungos bei Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusios trimitininkų draugijos „International Trumpet Guild“ rengiamuose konkursuose kompozitoriams, kūrinio styginiams ir fortepijonui „Oumuamua“ įvertinimas tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Chamber Chance“, kurį organizuoja Tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, kompozicijų pučiamųjų orkestrams „The Bridges“ ir „Acta Curoniae“ apdovanojimai naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams konkurse „MCC Palanga“.
Veikla tarptautiniuose festivaliuose ir scenos partneriai
L. Rupšlaukis yra aktyvus tarptautinių festivalių, seminarų dalyvis, komisijų narys. Koncertuodamas kaip solistas ir dirigentas, L. Rupšlaukis dalinosi scena su ne vienu žymiu solistu, ansambliu ir orkestru, tarp kurių - trimitininkas Sergejus Nakariovas, eufonijos virtuozas Stevenas Meadas, šakuhači fleitos specialistas ir kompozitorius Reisonas Kuroda.
Kūrybinė kryptis ir instrumentinio pobūdžio charakteristikos
Kompozitoriaus kūryboje dominuoja instrumentinė muzika, kurios pagrindu neretai tampa įvairiai kombinuojamos pučiamųjų instrumentų sudėtys ir tembrai. Pučiamųjų instrumentų atlikimo specifikos išmanymas kompozicijoje L. Rupšlaukui praverčia kaip įrankis, padedantis atskleisti kūrybinę mintį. Pučiamųjų muzikos repertuarą papildo vokaliniai-instrumentiniai kūriniai chorui, kompozicijos styginiams, mušamiesiems.
Filosofija ir įkvėpimas
Į savo kūrybą L. Rupšlaukis žvelgia kaip į ieškojimus, į savotišką jį dominančių sričių ar reiškinių interpretavimą bei dekonstravimą. Kompozitorius inspiracijų kūrybai randa ne tik jį supančioje kasdienėje ir meninėje aplinkoje (konkrečiuose dailės, literatūros ir muzikos kūriniuose ar dramos spektakliuose), bet ir muzikos istorijos kontekstuose, tyrinėdamas XX amžiaus kompozitorių kūrybą.
Laiko planavimas ir gyvenimo krypties formavimas
Nuolatinė supančio pasaulio refleksija, filosofiniai apmąstymai, anot paties kompozitoriaus, padeda patirti dabarties pulsą ir, interpretuojant jį savaip, perteikti per muziką. Mokote, kad reikia išsigryninti savo norus bei tikslus ir susidaryti planą, kaip jų siekti. Tačiau labai dažnai mes tiesiog nežinome, ko norime labiausiai, neretai to, ko norime vieną dieną, jau nebenorime kitą. Kaip patarsite apsispręsti? - Geras sprendimas visus savo norus tiesiog užsirašinėti. Vien pagalvoti apie tai neužtenka, nes mūsų sąmonės laikmena - labai nepatikima, joje tiek visko daug, kad svarbiausi dalykai pasimeta. Be to, rašydami mes „užrašome“ savo pasąmonę. Tai jau įrodyta mokslo.
Asmeninė patirtis - planavimas ir tikslų įgyvendinimas
Tad siūliau porą savaičių kasdien surašyti visus norus, kurie ateina į galvą, visiškai nevertinant, kiek jie racionalūs ar įgyvendinami. Pastebėsite, kad vienas ar keli norai kartojasi. Būtent jie ir yra jums svarbūs, jie nėra momentiniai, kurie trumpam atėjo į galvą, bet greit juos pamiršote. Aš pats, būdamas 20-ies, pasirašiau gyvenimo planą 10-iai metų. Pasirinkau tris skiltis - mokslai, darbas ir šeima. Tuomet dirbau mokytoju mokykloje, bet ankstesnius mokslus buvau metęs. Taigi užsirašiau, kad iki 24 metų turiu baigti bakalauro studijas, iki 26-erių - magistro, įvardijau mokslus, kuriuos norėčiau studijuoti, o jeigu nepavyks, parinkau alternatyvą.
- Labai konkretus ir ambicingas planas! Kaip pavyko jį įgyvendinti? - Mokslus baigiau 27-erių, nes po bakalauro padariau metų pertrauką, kadangi pakeičiau darbą - iš mokyklos išėjau į turizmo sferą, nes buvau skaitęs, kad ši sritis labai augs ir taps prioritetinė. Taigi būdamas 24-erių pradėjau dirbti kelionių agentūroje ir 26-erių tapau kelionių agentūros direktoriumi. Vedžiau 25-erių, taigi pagal planą. Po metų gimė dukra Gabija...
- Pastaruoju metu labai populiari teorija, kad tereikia susidėlioti labai aiškų ir konkretų gyvenimo planą, nuolat apie jį galvoti, įsivaizduoti, ir jis išsipildys? Jūsų pavyzdys tai patvirtina? - Iš tiesų, ši teorija man patvirtino: jeigu žmogus ko nors labai nori, nuolat apie tai galvoja, jis save programuoja, jo pasąmonė ima dirbti šia kryptimi ir ieško variantų, kaip to pasiekti. Taigi labai svarbu, kokią programą įsijungi. Jei sau kartosi, kad esi nevykėlis ir nieko tau neišeis, taip ir bus.
Atsiminimai apie tai, kaip aplink jus atsiranda palaikantys žmonės, taip pat įrodo, jog ryšiai su treneriais, mokytojais ir artimaisiais buvo nuolat svarbūs. Tačiau būtina skirti laiką ir sau, mokytis, kelti kvalifikaciją ir drąsiai žengti į naujas sritis.
Europos solidarumo korpuso projektas – mūsų istorija ir idėjos | ESC – Our Story and Our Ideas
Gyvenimo pamokos ir patarimai kitiems
„Labai konkretus ir ambicingas planas“ - tokį požiūrį pabrėžia Rupšlaukis. Jis pataria rašyti visus norus, nes pasąmonė oreina kurti planą, o tikslų įgyvendinimas įgauna realias formas. Taip pat svarbu atsitraukti, kai tikslai įgauna kitą kryptį, ir būti aktyviam - nėra prasmės būti pasyviam pasroviui su minia. Pusiaukelėje verta pritaikyti planą, koreguoti jį ir rasti tinkamą balansą tarp asmeninio gyvenimo, darbo ir kūrybos.
„Verta iš karto išsikelti aukštus ir sunkiai pasiekiamus tikslus ar visgi geriau pradėti nuo mažesnių?“ - teigia Rupšlaukis. Jis pabrėžia, kad nėra teisinga laikytis tik „mažų tikslų“ principo: būti nuosekliam ir siekti iššūkių, bet tuo pačiu neatsisakyti galimybės surasti bendraminčių bei atkreipti dėmesį į naujas galimybes.
Asmeninė istorija: šeima, mokslai ir kūryba
Mano tėvas išėjo iš gyvenimo, kai man buvo treji su puse. Tai paliko gilų įspaudą. Po tėvo mirties mes likome su jaunesniu broliu, ir aš pasąmonėje buvau prisiėmęs atsakomybę jį užauginti. Vėliau mama ištekėjo dar kartą ir susilaukė daugiau vaikų, tačiau aš buvau vyriausias, ir mama dėl įvairių šeimos sprendimų tardavosi su manimi. - Taigi neturėjote vaikystės? - Tuo metu man taip neatrodė. Labai daug laiko skyriau mokslams, nes žinojau, kad gyvenime turėsiu prasimušti pats. Taip pat aktyviai dalyvavau mokyklos užklasinėje veikloje. Buvau vienas iš dviejų mokinių, kurie dalyvaudavo beveik visuose būreliuose. Taip pat patiko būti mokykloje, nes ten galėdavai užsiimti tuo, kuo nori, būti labiau savimi, o namuose laukė pareigos. Paveikslėlis rodo, kaip ūgteliu: sportas buvo svarbi mano gyvenimo dalis, ir treneriai mane skatino judėti į priekį.
Šiandien rupšlaukis vertina, kad planavimo įgūdžiai ir nuoseklumas padeda kurti karjerą: nuo mokyklos iki universiteto, išmokos ir pamokos jį lydėjo visą laiką. Jo patirtis rodo, kad pokyčiai gali būti sunūs, tačiau augimas vyksta per žingsnius ir nuoseklumą.
tags: #arnas #rupslaukis #profiles