Betonas - „gyva“ medžiaga, kuri džiūdama traukiasi. Be tinkamai suplanuotų ir laiku atliktų pjūvių, grindys suskiltų chaotiškai. Betonavimo procese laikas yra svarbiausias mūsų sąjungininkas, bet kartu ir didžiausia rizika. Betonas pradeda trauktis ir generuoti vidines įtampas vos tik pradėjęs kietėti. Tinkamai įrengta deformacinė siūlė yra tarsi saugiklis. Ji leidžia betonui judėti (trauktis ir plėstis) numatytose vietose, todėl išvengiama brangiai kainuojančių atsitiktinių įtrūkimų viduryje aikštelės.
Planavimas. Laikas. Preciziškas pjūvis. Susitraukimo siūlės įrengiamos betonavimo metu arba po betonavimo. Po betonavimo dažniausia grindys (kartais ir sienos) yra supjaustomos. Naudojant įdėtines detales kaip FORMAX 1000 CV, kurios inicijuoja monolitinės konstrukcijos trūkį, tai pjaustymų galima išvengti. Tokiu būdu trūkis atsiras pasirinktoje vietoje ir kartu bus užsandarintas, nes FORMAX 1000 CV elementai būna padengti bentonitinio molio sluoksniu, kuris gavęs vandens išbrinksta ir užsandarina trūkį.
Iš matomos sienos pusės prieš betonavimą suformuojamas 20x10mm griovelis elemento montavimo vietoje, kad trūkis būtų reikiamoje vietoje. Šis griovelis vėliau užsandarinamas atsparia konstrukciją veikiantiems poveikiams mastika AQUASTOP CV. Deformacines siūles nešildomuose gelžbetoniniuose statiniuose reikia įrengti ne rečiau nei 25 metrai. Dažniai statybos aikštelėje tokio dydžio elementai ir betonuojami. Deformacinės siūlės tokiu atveju yra įrengiamos naudojant PVC WATERSTOP juostas D, DA arba FV tipo. Jos ir atlaiko vandens spūdį iki 5 barų. Juostos pasirenkamos priklausomai nuo konstrukcijos tipo. Sienose dažiausia naudojamos D tipo juostos, o grindyse DA, tačiau jeigu deformacinę sienos ir grindų siūlę reikia sujungti, tai geriau rinktis DA tipo siūlę ir grindims ir sienai. FV tipo siūlės konstrukcijose naudojamos ne kaip sandarumą užtikrinantis elementas, bet kaip estetinis siūlės sandarinimas, nes sandarinant siūles mastika ankstyvoje betono džiūvimo stadijoje betonas susitraukia daugiau nei hermetikas gali priimti, todėl sandariklis atšoka nuo betono ir rangovui tenka remontuoti defektus.
Tarpaukštinėse perdangose, ant kurių vyksta drėgni procesai arba galimas vandens patekimas iš lauko, deformacinės siūlės sandarinamos priklausomai nuo to ar yra įrengiama hidroizoliacija ar ne. Jeigu hidroizoliacija įrengiama, tai deformacinės siūlės sandarinamos hidroizoliacijos lygyje. Visoms hidroizoliacinėms mastikoms ir membranoms skirtoms izoliuoti didelius konstrukcijų plotus deformacinių siūlių zonose reikalingos papildomos sandarinimo medžiagos. Vieni gamintojai siūlo visą komplektą medžiagų deformacinėms siūlėms sandarinti, tačiau kiti gamintojai tokių mazgų ir medžiagų nepateikia. Kaip pavyzdys bituminės membranos. Lietuvoje galiojantis STR skirtas stogams pateikia rekomenduojamus mazgus, kuriuose nurodo jog įrengiant daug sluoksnių dangos per deformacinę siūlę, siūlė bus sandari. Tačiau tai yra netiesa. Bituminės dangos nėra skirtos darbui žemose temperatūrose, nes nors ir modifikuotas, veikiamas šalčio bitumas labiausia iš visų izoliacinių medžiagų kietėja ir mažėja jo tamprumo modulis, dėl ko deformacinės siūlės zonoje jis sutrūkinėja ir pradeda leisti vandenį, nors jo tempiamasis stipris vis dar atitiktų eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytas vertes, kadangi už šią savybę atsako tik armavimo sluoksnis. Siekiant to išvengti, siūlės zonoje turi būti naudojama elastinga juosta, pavyzdžiui tokia kaip CETLASTIC, kuri klijuojama prie betono arba tarp izoliacinių sluoksnių su CLV201 klijais. Tokiu atveju siūlės sandarumas bus užtikrintas, nes CETLASTIC juostos pailgėjimas tempiant siekia 500 proc. ir ji atspari visiems pastato konstrukcijas veikiantiems poveikiams.
Jeigu tarpaukštinės perdangos neturi hidroizoliacijos sluoksnio, nes vis dar pasikliaujama betono su priedais hidroizoliacinėmis savybėmis, ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas deformacinių siūlių sandarinimo patikimumui, nes jose dažniausia būna už konstrukcijos laikomąją galią atsakingi elementai, tokie kaip skersinę jėgą perduodantys strypai ar įtempiamųjų lynų inkaruoti galai. Tačiau jeigu šių elementų ir nėra, tekantis vanduo ilgainiui pasiekia armatūrą ir dėl prasidėjusios korozijos atšoka armatūros apsauginis sluoksnis strypų inkaravimosi zonoje. Taigi, tarpaukštinėse perdangose PVC WATESRSTOP juostų deformacinių siūlių sandarinimui panaudoti negalime dėl juostų ne atsparumo ultravioletinių spindulių ir cheminių medžiagų poveikiui, kurios nuo automobilių su vandeniu patenka ant deformacinių siūlių. CETLASTIC juosta su CLV 201 klijais taip pat nebus naudinga, nes ji nėra atspari trinčiai, nors atlaikytų ir UV, ir cheminių medžiagų poveikį. Tokiu atveju naudojamos įbetonuojami arba montuojami ant siūlės profiliai JOINTEX V30. Šios siūlės sukurtos taip, kad visi siūlės elementai derėtų vieni su kitais ir nereaguotų į agresyvios cheminės aplinkos poveikį. Ši siūlė gali priimti dideles deformacijas ir atlaikyti intensyvų automobilių eismą, sulaikydama vandenį ant perdangos.
Lietuvoje galiojantys reglamentai neatitinka šiuolaikinių realijų, todėl specialistams tenka ieškoti alternatyvų - remtis vokiečių arba amerikiečių normomis. Prof. dr. Žymantas Rudžionis teigia, kad betoninės grindys geriausiai parengtos nemažos apimties amerikiečių normos. Dažnai sutinkamos betoninės grindys nėra tokia paprasta konstrukcija, kaip įsivaizduoja rangovai. Betonui kietėjant reikia daug vandens. Jo pritrūkus, betonas išdžiūsta, pradeda pleišėti, trūkinėti. Amerikos normos išvardija sąlygas, kuriomis privalu vadovautis įrengiant tokias grindis. Tačiau reglamento pabaigoje pažymėta, kad, net ir remiantis visomis taisyklėmis, lieka 5 proc. tikimybė, jog vienur ar kitur plyšys visgi atsiras. 6 klasė - labai dideles apkrovas atlaikančios grindys pramoniniuose pastatuose. Septintoji, paprasčiausioji klasė - išlyginamasis betonavimas. Ant išlyginamojo sluoksnio galima klijuoti plyteles, kloti PVC dangą, parketą ar kitas dangas.
Grindų įrengimo praktikoje svarbu atsižvelgti į šias nuostatas: grindų plokštės turi būti tinkamai paruoštos, užpildytos plyšiai ir siūlės, įrengti gruntavimai, o lyginamasis sluoksnis turi būti gerai sukibus su pagrindu. Pagal Betoninių grindų paruošimo technologiją po lyginamojo sluoksnio dažnai įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Grindys cementu lyginamos pagal iš anksto numatytą lygį, o išlyginimo lygis skirtingose patalpose gali būti įvairus dėl skirtingų baigiamųjų dangų storio. Po išlyginimo dažnai būna reikalingas dar vienas baigiamasis lyginimas, norint pasiekti idealiai lygų paviršių. Džiūvimo laikotarpiu svarbu užtikrinti tinkamą vandens santykį ir naudoti kokybiškas sandarą užtikrinančias medžiagas.
TerraJoint tipo deformacinės siūlės užtikrina didelio apkrovimo pramoninių grindų siūlių sandarumą ir funkcionalumą. Ši sistema tinka grindims ant grunto ir ant atraminių polių, perduoda vertikalias jėgas ir užtikrina didelį siūlių atsparumą. Tokios siūlės gali atlaikyti dideles deformacijas ir sunkų transportą, o jų montavimas gali būti su skirtingomis spraustų sistemų opcijomis. Betongrindis įmonė siekia užtikrinti kokybišką grindų liejimą, griežtai laikantis technologinių procesų nuo pagrindų iki impregnavimo, siekiant kokybiško išlyginimo ir ilgaamžiškumo.
Pramoninių grindų paruošimas reikalauja kokybiško betono, tinkamai parinktos sudėties ir kruopštaus pagrindo paruošimo. Plyšiai ir siūlės turi būti užtaisyti iš anksto, pagrindas - švarus ir lygus. Grunto gruntavimas pagerina sukibimą, o klojant lyginamąjį sluoksnį ant lygių cementinių plokščių, paviršiuje gali būti padarytos vagelės, kad užtikrintų geresnį sukibimą. Išlyginimas betonu arba cementu - būtina procedūra, kai perdangų plokštės nelygios. Po išlyginimo dažnai būtina papildoma baigiamoji išlyginimo priemonė. Dėl didelių plotų šią operaciją dažnai atlieka vienos brigados per dieną - 250 m2.
tags: #betoniniu #grindu #deformacines #siules