Armavimo darbai yra vienas svarbiausių statybos proceso etapų, užtikrinantis konstrukcijų ilgaamžiškumą ir atsparumą apkrovoms. Nors šį etapą dažnai patikima atlikti specialistams, kartais dėl įvairių aplinkybių tenka imtis jo patiems. Šiame straipsnyje apžvelgsime armavimo su stambiausia armatūra ypatumus, galimus iššūkius ir jų sprendimo būdus, remdamiesi praktine patirtimi.
Armatūros užsakymas ir projektavimo subtilybės
Armatūros užsakymas pagal projektą, nors ir atrodo paprasčiausias sprendimas, ne visada būna optimalus. Nors projektuotojas turi teorinių žinių, rangovo patirtis praktikoje gali atskleisti netikėtus niuansus. Dėl šios priežasties, svarbu atidžiai peržiūrėti projektą ir, jei įmanoma, pasikonsultuoti su patyrusiais statybininkais. Netikslus projekto įgyvendinimas, pavyzdžiui, neteisingai atvežti gaminiai ar netikslūs matmenys, gali lemti papildomas išlaidas ir nuostolius dėl reikalingos papildomos armatūros vežimo.
Projekto trūkumai, tokie kaip skirtingas apsauginis betono sluoksnis pamato viduje ir po nešančiomis sijomis, reikalauja skirtingo aukščio fiksatorių. Nors šių detalių kaina gali pasirodyti nedidelė, perkant dideliais kiekiais (pakuotės po 500 vnt.), lieka nemažai nepanaudotų likučių, kurie gali sudaryti didelę dalį bendrų išlaidų. Todėl svarbu stengtis taupyti kiekviename žingsnyje, atidžiai skaičiuojant reikiamus kiekius.
Armavimo procesas ir naudojamos priemonės
Armatūros atramoms naudojami plastikiniai fiksatoriai, kurie turi turėti kuo didesnį atraminį plotą, kad nesulystų į nestabilų pagrindą, pavyzdžiui, putų polistireną. Vokiečių standartai rekomenduoja naudoti 5 fiksatorius kvadratiniam metrui.
Armatūros gaminiai dažnai atkeliauja sukarpyti ir sulankstyti. Jei matmenys nėra idealūs, gali prireikti kampinio šlifuoklio, kad būtų galima nupjauti nereikalingus galus. Jei pamatas dėl netikslumų pailgėjęs, kai kurie supjaustyti ilgiai gali būti per trumpi. Tokiais atvejais geriau užsakyti papildomus 6 metrų ilgio armatūros strypus, nei gaminti iš naujo.
Armatūros strypai rišami naudojant specialius armatūros rišiklius. Šie įrankiai yra greiti ir patogūs, tačiau reikalauja įgūdžių. Netinkamai apgaubus armatūros susikirtimą, aparatas gali įsimazgoti arba išspjauna nukirptą vielą. Surinktas atkarpėles galima panaudoti vėlesniuose statybos etapuose. Nors rankiniu būdu rišti mazgai yra stipresni, automatiniai rišikliai leidžia darbą atlikti maloniau ir greičiau.
Sudėtingesni armavimo sprendimai: grindinio šildymo vamzdžiai ir įtemptas armavimas
Surišus pirmąjį tinklo lygį, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdžiai. Sekant jų kontūrus, pritvirtinamos "gyvatės" antrajam bazinio tinklo lygiui laikyti. Ant šių "gyvačių" atsargiai, nepažeidžiant šildymo vamzdžių, surenkamas antrasis tinklas su papildoma armatūra. Galiausiai, visas rinkinys patikrinamas ir, esant reikalui, koreguojamas, ypač aplink kanalizacijos vamzdžius. Nuo vamzdžių armatūros strypai turi būti nutolę bent 20 mm.
Kitą kartą, galbūt, verta užsisakyti suvirintus pusgaminius sijoms, nes darbas su U formos armatūros gaminiais gali būti varginantis. Konstruktoriai akcentuoja, kad būtina rišti armatūrą, nes virinta armatūra gali prarasti savo savybes.
Įtemptas armavimas (PT - post tensioning) - tai betoninių elementų sustiprinimas įtemptais aukštos atsparumo klasės plieniniais lynais arba strypais. Betonas yra atsparus gniuždymui, bet silpnas tempiant ir lenkiant. Įtemptas armavimas padeda išlaikyti minimalias deformacijas ir plyšius net veikiant didelėms apkrovoms, leidžia padidinti atstumus tarp kolonų, sumažinti perdangos storį ir sijų matmenis. Tai taupo skaičiuojant betoną ir plieninę armatūrą. Įtemptas armavimas leidžia įrengti itin ilgas vientisas betonines sijas ir didelio ploto perdangas be deformacinių siūlių. Jis taip pat yra naudingas statant automobiliams skirtus statinius, tiltus ir objektus, esančius seisminiuose rajonuose ar ant silpnų gruntų.
Įtempto armavimo sistemos
Įtempto armavimo sistemą sudaro inkaras, įtemptas vielos pluoštas (lynas, lynai) arba strypas, apsauginis kevalas arba kanalas, kanalų injektavimo skiedinys arba lyno antikorozinę apsaugą ir minimalią trintį užtikrinantis tepalas. Yra dvi pagrindinės sistemos:
- Nesukibusių lynų sistema (monolynai): Vielų pluoštas, išskyrus betoną laikančius inkarus, nesiliečia su betonu. Monolynas yra antikoroziniu tepalu padengtas 1-7 vielų pluoštas plastikiniame kevale.
- Sukibusių lynų sistema: Du ar daugiau lynų įkišami į metaliniu ar plastikiniu vamzdžiu betone suformuotą kanalą. Jie ištempiami ir užtvirtinami inkarais, o tada kanalas užpildomas cementiniu skiediniu.
Lynai klojami ant apatinio armatūros tinklo pagal montavimo brėžinius. Užpylus betoną ir jam sukietėjus, lynai įtempiami ir užinkaruojami. Įtemptos vielos pluoštas laikomas nuolat įtemptas, todėl pasipriešinimo pailgėjimui jėga nuolat veikia betoną, kompensuodama apkrovų jėgas.
Alternatyvūs armavimo sprendimai: pluoštas betone
Betonas yra trapi medžiaga, atspari gniuždymui, bet silpna tempiant ir lenkiant. Armavimas padeda betonui atlaikyti šias apkrovas. Šiuolaikinės technologijos siūlo alternatyvą tradicinei armatūrai - pluoštą, įmaišomą į betoną.
Polipropileno pluoštas gali būti naudojamas įvairiose srityse: lauko aikštelėse, parkavimo aikštelėse, krovinių krovos aikštėse, lėktuvų angaruose ir kitose vietose, kur reikalingas itin tvirtas pagrindas. Jis gali pakeisti metalinę armatūrą. Polipropileno pluošto privalumai yra lengvumas ir tvirtumas. Jis betone pasiskirsto tolygiai, sudarydamas 3D tinklą, kuris suteikia betonui tvirtumo ir atsparumo išoriniams veiksniams. Be to, polipropileno pluoštas nėra veikiamas aplinkos veiksnių, o metalinė armatūra gali pradėti rūdyti ir susilpninti konstrukcijas.
Mikro pluoštas, kurio plaušeliai yra kur kas mažesni, sumažina galimybes betonui trūkinėti tiek pirminėje stingimo stadijoje, tiek transportuojant gaminius. Jis sustiprina visą betoną, padaro jį atsparų karščiui, šalčiui, drėgmei, vandeniui ir cheminėms medžiagoms. Toks betonas gali būti naudojamas kelių, požeminių objektų, sandėlių, stovėjimo aikštelių, tiltų statyboje.
Plieninio plaušo naudojimas rekomenduojamas betonavimo paviršiuje, kur planuojamos ypač didelės apkrovos, papildomai sustiprinant sausu arba liejamu kietikliu. Tai padeda išlaikyti betono plokštės vientisumą ir atsparumą apkrovoms.
Armavimo tinklas, naudojamas fasado kampams sutvirtinti, turi būti įklijuojamas į glaistą, o viršutinis sluoksnis neturi būti storesnis nei kitose vietose. Tinkas ir glaistas turi gerai sukibti su termoizoliacine plokšte.
Apibendrinant, armavimo darbai reikalauja kruopštumo ir atidumo. Nors projektas yra svarbus vadovas, praktinė patirtis ir alternatyvių sprendimų, tokių kaip pluoštas betone, taikymas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir sutaupyti išlaidų.
tags: #armavimas #stambiausia #armatura