Pamatai yra pastato pagrindas, todėl jų apsauga nuo drėgmės ir šalčio yra itin svarbi norint užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir komfortą. Netinkamai paruošti pamatai gali lemti šilumos nuostolius, drėgmės kaupimąsi, pelėsio atsiradimą ir konstrukcijos ardymą. Siekiant išvengti šių problemų, būtina tinkamai atlikti pamatų hidroizoliaciją ir šiltinimą.
Kodėl svarbi pamatų hidroizoliacija?
Pamatus nuolat veikia grunto drėgmė, kuri gali įsiskverbti į betoną, sukelti armatūros rūdijimą, o žiemą - betono ardymą dėl vandens plėtimosi. Tai ypač aktualu molinguose ar vandeninguose gruntuose. Be to, per neapšiltintas pamatų konstrukcijas netenkama iki 20% pastato šilumos, o šaltis, besiskverbiantis į pamatus, gali lemti drėgmę apatinėse lauko sienų dalyse ir grindyse, skatindamas pelėsio atsiradimą.
Didžiausia grėsmė pamatams - drėgmės ir šalčio duetas. Pamatus nuolatos veikia grunto drėgmė, kuri įsiskverbia į pamatus, rūdyja pamatų armatūra, žiemos metu dėl besiplečiančio vandens poveikio yra ardomas betonas. Pastatų stebėjimai rodo, kad viena jautriausių ir greičiausiai pažeidžiamų eksploatacijos metu pastato dalių yra cokoliai, t.y. antžeminė pamato dalis kartu su apšiltinimu ir apdaila. Pažeidžiamumo priežasčių yra pakankamai daug ir įvairių. Didžiausią įtaką cokolių pažeidžiamumui turi nuogrinda ir prastas drenažinis grunto sluoksnis. Dėl prastai parinktos ar sutvarkytos nuogrindos ant jos kaupiasi sniegas bei įvairūs teršalai, veisiasi samanos ir kitokie mikroorganizmai. Lietus su teršalais aptaško cokolių apdailą ir jie tampa drėgni, murzini, dėmėti, iš jų veržiasi druskos, krenta apdaila. Drėgmė su teršalais pro atsitiktines vietas prasiskverbia ir į cokolio bei rūsio sienų šilumos izoliaciją ir gali ją nepataisomai sugadinti. Tokių reiškinių būna tiek virš žemės paviršiaus, tiek žemiau jo. Žemėje visada yra 100 % drėgnumas, todėl šilumos izoliacinė medžiaga turi būti ypač atspari drėgmei.
Tad hidroizoliaciją reikia tepti ant pamatų. Geriausia naudoti vandens pagrindu hidroizoliaciją Penosil Premium Aqua Brake. Ant šios hidroizoliacijos puikiai limpa tiek cementiniai tiek poliuretaniniai izoliacinių plokščių klijai.
Pamatų hidroizoliacija gali būti vertikali (montuojama išorinėje pamato pusėje) ir horizontali (atliekama prieš namo statymą, skirta apsaugoti sienas nuo drėgmės). Renovuojant, galima atlikti dalinę horizontalę hidroizoliaciją.
Dažniausiai naudojamas hidroizoliacijos būdas - bituminė mastika, kuri atspari nepalankioms oro sąlygoms, rūgščių bei šarmų poveikiui. Ji gali būti naudojama tiek požeminei pamatų daliai, tiek cokoliui hidroizoliuoti. Naudojamas ant betoninių paviršių mastikos sluoksnis saugo nuo pelėsio, iškorėjimo bei korozijos. Pirmiausia pamatas nutepamas bituminiu gruntu, kuris skirtas betoniniams paviršiams prieš hidroizoliavimą įmirkyti. Kadangi medžiaga yra skystos konsistencijos, ją galima tepti šepečiu arba purkšti. Cokolio ir pamatų paviršius padengiamas plonu, tolygiu sluoksniu.
Ruloninė hidroizoliacinė bituminė danga įprastai naudojama rostverkui (monolitinei pamatų sijai) hidroizoliuoti. Ši izoliacija reikalinga sienos konstrukcijai izoliuoti nuo galimos rostverko drėgmės.
Iš cementinių hidroizoliacinių medžiagų galima išskirti dvi technologijas: kristalinę hidroizoliaciją ir polimerinę cementinę hidroizoliacinę dangą. Kristalinė hidroizoliacija WANDEX SUPER itin tinka renovacijoje. Nutepus betoną WANDEX SUPER skverbiasi gilyn ir betono porose bei kapiliaruose užauga kristalinės struktūros, kurios daro betoną nelaidų vandeniui visame tūryje. Polimerinės cementinės hidroizoliacinės dangos mišinį WEBER galima dengti šepetėliu arba mente. Jis greitai ir lengvai pasidengia, nesitraukia ir kietėdamas nepleišėja, gerai sukimba su pagrindu, nepralaidus netgi slėginiam vandeniui.
Tam specialiai skirti Icopal produktai - Siplast Primer Speed Primer SBS gruntas ir FUNDAMENT 4,0 Greitasis Profilis® SBS bituminė danga, kurios užtenka vieno sluoksnio pamatų izoliavimui.
Klijų plokštėms klijuoti pasirinkimą lemia vertikalios hidroizoliacijos tipas: prie bituminės hidroizoliacijos geriausiai lips bitumo pagrindo klijai, prie cementinės - cemento pagrindo. Poliuretano klijai tinka abiem atvejais.
Pamatų šiltinimas: medžiagos ir technologijos
Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams. Pamatų termoizoliacijos sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu, pagrindinis principas - pastatą turi gaubti nepertraukiamas šiltinimo medžiagos kevalas.
Pamatai šiltinami drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų.
Renkantis šiltinimo medžiagą, būtina atkreipti dėmesį ir į jos mechaninio atsparumo savybes. Grunto užpylimo, sutankinimo ar sėdimo metu, pamatų šiltinimo medžiagos yra deformuojamos bei gali prarasti savo šilumos izoliavimo savybes. Vertinant pamatų apšiltinimo plokščių mechaninį atsparumą, vienas iš svarbiausių faktorių yra ilgalaikis plokštės atsparumas mechaniniam spaudimui.
Polistireninis putplastis (EPS): Tai ekonomiškiausias pasirinkimas. Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėmis šiluminėmis charakteristikomis. Taip pat naudojamos ETNA EPS 100, rekomenduojamas storis nuo 5 iki 10 cm. Jei netoliese yra judrus kelias, naudokite ETNA EPS 150. Šiloporas GEO EPS 100 - efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga. Ji atlaiko dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičia savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį.
Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS): Šios plokštės pasižymi geresnėmis mechaninio atsparumo savybėmis bei atsparumu drėgmei. XPS plokščių savybės priklauso nuo jų porų struktūros, kuri yra vientisa ir uždara. XPS gamybos metu plokščių paviršiuje yra suformuojamas vientisas polistireno paviršinis sluoksnis - plėvelė. Suomijos įmonė „Finnfoam“ gamina renovacijai tinkamiausias ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštes FL-300. Jos praktiškai neįgeria drėgmės panardinus po vandeniu (<0,7%) ar difuzijos būdu (<1%), atsparios sušalimo-atšalimo ciklams (<1% įgėrimas po 300 ciklų) ir ilgalaikėms grunto apkrovoms (>130 kPa/m2), ilgaamžės - tarnaus daugiau kaip 50 metų. Ekstruzinis polistireninis putplastis Finnfoam FL-300 rekomenduojamas renovuojamų daugiabučių pamatų šiltinimui. FL-300 šilumos izoliacinės savybės nekinta visu tarnavimo laikotarpiu, nes plokštės atsparios aplinkos poveikiui netgi sudėtingomis sąlygomis - potvynio metu ar sumažėjus drenažo sistemos efektyvumui. Į vientisą ir uždarą šių plokščių porų struktūrą negali įsiskverbti augalų šaknys, vanduo, gruntas ir kitos medžiagos.
Poliuretano putos (PUR): Tai idealus pasirinkimas seniems pamatams su nelygiu paviršiumi. Pamatams šiltinti naudojamas uždarų porų poliuretanas, dėl savo didesnio tankio. Uždarų porų poliuretano putos yra sandarios ir jų didžiausias privalumas, jog limpa prie nelygių, grublėtų paviršių. Didelio tankio uždarų porų poliuretanas bus atsparus grunto slėgiui ir drėgmei. Suformuojamas vientisas besiūlis sluoksnis, neturinti sudūrimų. Poliuretano putomis pasiekiama vientisumas, siūlių nebuvimas, termoizoliacija bei betono apsauga nuo drėgmės. Senų pamatų šiltinimas putomis sukuria vientisą, besiūlę dangą su itin žemu šilumos laidumo koeficientu (0,022-0,028 W/mK).
Pamatų šiltinimo etapai ir metodai
Visų pastato dalių hidroizoliavimas ir termoizoliacija turi sudaryti vieningą visumą. Pamatų termoizoliacijos sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu.
1. Pamato paruošimas
Prieš pradedant darbus, sieną reikia tinkamai paruošti - nuvalyti nešvarumus, kiek įmanoma išlyginti. Nebūtina lyginti taip pedantiškai, kaip lyginama dažant sieną, tačiau kuo siena bus lygesnė, tuo putplasčio plokštės prie sienos priglus lygiau. Idealu būtų, prieš klijuojant plokštes, sieną padengti dulkes surišančiu gruntu. Kai paruošite sieną, dar kartą patikrinkite, ar ji tikrai lygi ir nėra didesnio nei 3-4 cm nuokrypio. Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti.
Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais.
2. Hidroizoliacijos įrengimas
Atlikite pamatų hidroizoliaciją. Dažniausiai pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis, arba naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.
3. Šiltinimo plokščių klijavimas
Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Plokštes reikia klijuoti taip, lyg mūrytumėte plytas (negalima dėti tiesiai vienos ant kitos). Klijus tepame ant plokštės „zigzagais” 8 mm dantyta mentele. Priklijuotas plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos.
Žemiau nuogrindos esančių polistireninio putplasčio plokštėms klijuoti netinka fasadinė klijų tepimo schema. Šiltinimo sistemą, esančią žemiau nuogrindos, veikia kitos apkrovos nei virš nuogrindos. Sistema, esanti žemiau nuogrindos, yra veikiama horizontalaus pamatų užpildo slėgio ir nedidelių vertikaliųjų užpildo poslinkių. Dėl to polistireninio putplasčio plokščių paviršių rekomenduojama tepti klijais ištisai, braukiant šukas vertikaliai. Klijų sluoksnyje reikia vengti uždarų ertmių.
Jei naudojami du plokščių sluoksniai, plokščių siūlės turi persidengti, negalima jų klijuoti tiesiai vieną ant kitos.
4. Apsauga nuo drėgmės ir mechaninių pažeidimų
Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų. Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą.
Žemiau nuogrindos esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti drenavimo ir vėdinimo gumbuota membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės susikaupimo.
Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. pamatų perimetru pakloti polistireninio putplasčio plokštes.
Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė.
Pamatinės sienos apšiltinimas ir hidroizoliavimas
Ant hidroizoliuotų ištisinių pamatų pastatoma betoninė pamatų siena. Prie jos tvirtinamos Eurothane-Bi4 šiltinimo plokštės PIR - taip užsandarinant pamatus ir apsaugant juos nuo įšalo. Tiesiai ant šių plokščių prilydoma bituminė danga FUNDAMENT 4,0 Greitasis Profilis® SBS.
Grindų įrengimas ir sienos šiltinimas
Gruntas yra sutankinamas ir ant jo liejamas betoninis grindų pamatas. Jis yra gruntuojamas ir hidroizoliuojamas, ir tuomet jau įrengiamas šiltinimo sluoksnis bei galutinės grindys.
Pamato tipai ir jų šiltinimo ypatumai
Juostiniai pamatai: Jie turi remtis į tvirtą gruntą ir turi būti įrengti žemiau įšalo gylio, kuris priklauso ir nuo grunto - drėgna molinga žemė peršąla giliau nei smėlinga. Juostiniai pamatai liejami iš betono ir sudaro monolitinę konstrukciją arba surenkami iš blokelių. Surenkant blokelius reikia atkreipti dėmesį į siūlių ir tarpų tarp blokelių jungtis - jos turi būti sandarios.
Gręžtiniai poliniai pamatai su rostverku: Dažniausiai individualių namų segmente pasitaikantis pamatų tipas. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. Kartais ant vertikalaus pamatų termoizoliacinio sluoksnio klojama gumbuota drenuojanti membrana.
Plokštuminiai pamatai: Tai paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, plokštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti plokštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitinio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio.
Pamatų hidroizoliacija
Bendros rekomendacijos ir svarbūs aspektai
Pamatų šiltinimo ir hidroizoliacijos darbų kokybė tiesiogiai lemia pastato ilgaamžiškumą ir energijos efektyvumą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Medžiagų pasirinkimas: Naudokite tik kokybiškas, drėgmei ir šalčiui atsparias medžiagas. Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) yra puikus pasirinkimas drėgniems pamatams dėl mažos vandens absorbcijos ir didelio mechaninio stiprumo.
- Sluoksnių seka: Laikykitės teisingos sluoksnių sekos ir kruopštumo kiekviename etape: paviršiaus paruošimas, gruntavimas, hidroizoliacija, šiltinimo plokščių klijavimas, papildomas sutvirtinimas, apsauginis sluoksnis.
- Šilumos tiltai: Venkite šilumos tiltų. Pamatų ir sienų šiltinimo medžiagos turi liestis, o vidinės pamatų šiltinimo medžiagos - liestis su grindų šiltinimo medžiagomis.
- Apsauga nuo mechaninių pažeidimų: Grunte esančią šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine membrana, kuri apsaugo nuo mechaninių pažeidimų, augalų šaknų įsiskverbimo ir drėgmės kaupimosi.
- Drenažas: Jeigu gruntiniai vandenys aukštai arba grunte prie pamatų linkęs kauptis vanduo, rekomenduojama įrengti drenažo sistemą.
- Profesionalų konsultacija: Jei abejojate dėl medžiagų pasirinkimo ar darbų atlikimo, pasitarkite su specialistais.
Kokybiškai atliktas pamatų šiltinimas ir hidroizoliacija leis sutaupyti šildymo išlaidų, užtikrins komfortišką mikroklimatą patalpose ir padidins pastato ilgaamžiškumą.
