Akmens vata yra neorganinė pluoštinė medžiaga, kurią gamina iš mišinio kreidos ir uolienos, kaitinant iki aukštos temperatūros, tada išgaunami labai ploni pluoštai. Ši hibridinė medžiaga išlieka tokia ilgą laiką ir nėra natūrali, todėl gali kilti rizika aplinkoje bei sveikatai. Vis dėlto pavojingų dulkių šaltiniai neapsiriboja vien akmens vata - į tyrimo zonas įtraukiamos įvairios dulkių rūšys, jų dydis ir cheminė sudėtis lemia galimą poveikį.
Kur slypi pavojus - skirtingų dulkių tipai ir jų poveikis
1) Nanomedžiagos. Nanomedžiagos naudojamos daugelyje šiuolaikinių procesų, jų dalelės itin pavojingos, nes gali per odą ar įkvėptos per plaučių membranas patekti tiesiai į kraują. Pavojingomis sveikatai laikytinos bet kurios medžiagos nanodalelės. Įprastinės apsaugos priemonės tinkamos apsaugos neužtikrina, todėl prieš atidarydami tokių produktų pakuotes ir imdami jų ėminius privalote kreiptis į savo laboratoriją.
2) Toks š dulkių grupė. Tokių dulkių paprastai kyla dirbant su toksiškomis medžiagomis, pvz., chemijos produktais, kuriuose yra švino, gyvsidabrio, chromo ar toksiškų organinių medžiagų, tokių kaip fetanilas ir jo analogai. Įkvėptos jos gali pažeisti plaučius arba patekusios į kraują pasklisti po organizmą. Fetanalai ir kiti sintetiniai opioidai gali žaibiškai sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir turi raminamąjį poveikį. Žr. skyrių Kontroliuojamieji narkotikai.
3) Buitinės dulkės. Tokios dulkės paprastai tik dirgina, tačiau koncentruotos gali kelti pavojų sveikatai. Kietmedžio dulkės yra kancerogeninės (žr. 7 skyrių). Dirbdami tam tikrose zonose galite susidurti su kanapių dulkėmis. Šios dulkės nelaikomos itin pavojingomis, nes organizmas jas sunkiai absorbuoja, be to, jų koncentracija paprastai nedidelė.
4) Degiosios dulkės. Ore sklandantys degiųjų dulkių debesys gali užsidegti ir sukelti ugnies pliūpsnį arba sprogimą. Tokios dulkės gali užsidegti nuo kibirkšties, atviros liepsnos ar net nusėdusios ant karšto paviršiaus. Užsidegusios nusėdusios degiosios dulkės gali užsiliepsnoti ar tik smilkti dar ilgai po to, kai uždegimo šaltinis buvo pašalintas. Po sprogimo degiosios dulkės gali plačiai pasklisti, todėl padidėtų didelio gaisro rizika. Tikimybė, kad jūsų darbe kiltų degiųjų dulkių, labai maža.
Kodėl akmens vata gali būti pavojinga
Akmens vata nėra natūrali; ji gaminama iš kompozicinės kreidos ir uolienos, kaitinant iki apie 3000 laipsnių Farenheito, o then pluoštai pasirodo itin smulkūs. Naujuose blokuose gali būti dulkių ir birių pluoštų, kurie gali patekti į akis, burną, odą ir plaučius. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2002 m. klasifikavo žmogaus sukurtus mineralinius pluoštus: tik biologiškai atsparios medžiagos buvo priskirtos „galbūt kancerogeninėms žmonėms“ (2B grupė), o dažniausiai naudojamos stiklo pluošto, akmens ir šlakų vatos laikomos „neklasifikuojamomis pagal kancerogeniškumą žmonėms“ (3 grupė).
Naujos kartos technologijos siūlo saugesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, Knauf Insulation Ecose® technologija pagaminta iš stiklo, yra bekvapė, mažai dulkinanti, o daugiau nei 80% jos sudaro antrinio perdirbimo medžiagos; ji turi Eurofins Gold patalpų oro kokybės sertifikatą. Kita inovacija - Ursa Pureone mineralinė vata, be fenolio ir formaldehido, balta ir ekologiška. Svarbu rinktis patikimus gamintojus su atitinkamais sertifikatais (Rockwool, Knauf, Leinrok, Teplit, Technonikol ir kt.).
Saugos priemonės dirbant su akmens vata
Net ir naudojant kokybišką akmens vatą būtina laikytis pagrindinių saugos priemonių: dėvėti apsauginius drabužius ilgomis rankovėmis, pirštines, akinius ir respiratorių; jei medžiaga pateko ant odos, nedelsiant nuplauti vandeniu; dirbant su akmens vata pjaustant naudoti marlės tvarstį ar šaliką kvėpavimo takams apsaugoti. Prieš montuojant izoliaciją įsitikinkite, kad ji apsaugota nuo oro ir drėgmės srautų naudojant difuzines membranas. Mineralinės vatos sluoksniai turi būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes laikui bėgant pluoštas ima dulkėti ir gali alergizuoti.
Aukštos kokybės plokštės, pvz., stiklo vata, dažnai neturi kenksmingų medžiagų, tačiau rišikliai (fenolformaldehidinės dervos ar poliakrilatai) gali būti naudojami tradicinėje stiklo vatose. Naudojant ECOSE® technologijosKnauf Insulation vatas, oro kokybė laikoma aukštesnė, o rišikliai yra be fenolio ir formaldehidų. Mineralinė vata sugeria garsą ir izoliuoja triukšmą, tuo pačiu užtikrindama komfortišką namų temperatūrą.
Atsargumo rekomendacijos kasdienėje praktikoje
1) Pasirinkite patikimus gamintojus ir sertifikuotas medžiagas, atitinkančias PN-EN 13162 ar pan. standartus. 2) Uždėkite tinkamas apsaugos priemones dirbdami su mineraline vata. 3) Naudokite difuzines membranas, kad išvengtumėte pluošto sklaidos. 4) Užtikrinkite, kad visos plokštės būtų uždengtos tinkamu apdailos lygiu, siekiant sumažinti dulkių išsiskyrimą. 5) Laikykitės ilgaamžiškumo principų: tinko ar gipso kartono plokštės gali suplakti pluoštą, todėl nuolatinė priežiūra ir tikrinimas būtinas.
Statybinių medžiagų įtaka sveikatai: tyrimai ir nuomonės
Spinter tyrimai atliko gyventojų nuomonės tyrimą - 66% respondentų mano, kad kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę sveikatai. Dažniausiai apklausoje paminėta stiklo vata (20%), akmens vata (30% alergijos pavojų, 25% kosulį ir astmą). Daugiau dėmesio skiriama namų apšiltinimo medžiagoms. Tyrime dalyvavusiųjų amžiaus, išsilavinimo ir pajamas gaunančių asmenų charakteristikos rodo, kad žinios ir švietimas įtakoja pasirinkimus.
Akmens vata turi būti laikoma su rizika: naujuose blokų rinkoje gali būti dulkių ir pluoštų, kurie gali patekti į akis, burną, odą ir plaučius. Nors ji nėra tokia toksiška kaip asbestas, rizika išlieka. Tuo atveju, jei namuose naudojamos ar montuojamos plokštės - būtina uždengti pluoštą ir įsitikinti, kad dulkės nesudaro rizikos gyventojams.
Apibendrinant svarbiausias išvadas
- Dulkės skirstomos pagal dydį ir cheminę sudėtį; jų tikslus pavojingumą lemia dalelių dydis ir jų gebėjimas patekti į plaučius ar kraują.
- Akmens vata nėra natūrali, todėl jos taršos rizika turi būti įvertinta per aplinkos ir sveikatos kontekstą. IARC klasifikacijos rodo, kad kai kurios mineralinės vatos gali būti laikomos potencialiai kancerogeninėmis žmonėms, o kitos laikomos neklasifikuojamomis.
- Saugos priemonės ir kokybiški produktai (su ECOSE®, Pureone ar panašiais sertifikatais) ženkliai sumažina riziką.
- Reguliarios patikros ir tinkamai uždengtos plokštės užtikrina didesnį saugumo lygį namuose ir darbo vietose.
Prof. Ričardas Makuška pabrėžia svarbą sluoksnių uždengimo plėvele ar gipso kartono plokštėmis, nes pluoštas gali dulkėti. Pasirinkimas turėtų būti pagrįstas gamintojo patikimumu ir atitikimu saugos standartams. Profesijos teigia, kad mineralinės vatos sluoksniai turi būti uždengti tinku, plėvele ar gipso kartono plokštėmis, kad pluoštas nedulkėtų ir nesukeltų alerginių reakcijų.
tags: #ar #kenksmingos #akmens #vatos #dulkes