Plastikinės dailylentės: ar jos kenkia žmogaus sveikatai?

Plastikas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, nors plačiai naudoti jį pradėjome tik nuo 1970 metų. Dėl universalumo ir nedidelių kaštų ši medžiaga sparčiai išpopuliarėjo pramonės, gamybos bei prekybos sektoriuose. Ko gero daugelis yra girdėję apie taršias nesuyrančias plastiko atliekas ar vandenynuose plūduriuojančias šiukšlių salas. Viena vertus, plastiko mikrodalelės patenka į žmogaus kūną ir kaupiasi organuose, o ilgalaikės šio proceso pasekmės nėra aiškios. Kita vertus, plastiko gamyboje naudojama apie 13 tūkstančių įvairiausių cheminių medžiagų - iš jų net 3 tūkst. kenksmingų.

Kai kurie plastikuose esantys cheminiai junginiai siejami su endokrininės ir reprodukcinės sistemos sutrikimais, lėtinėmis ligomis, vėžiniais susirgimais. Tiesa, produktų su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis aptikti galime net parduotuvių lentynose ar namų spintelėse.

Pavojingos plastiko sudėtinės dalys ir jų poveikis sveikatai

Vieni populiariausių plastifikatorių yra bisfenoliai, o bisfenolis A (žymimas raidėmis „BPA“) naudojamas vandens buteliukų, maisto pakuočių ir indelių, aliuminio skardinių apsauginio sluoksnio ir net prekybos čekių terminio popieriaus gamyboje. Sąlyčio metu, BPA mažomis dozėmis gali patekti į maistą ar vandenį, o išsiskyrimą paspartina kaitinimas - tad jokiu būdu nešildykite plastikinių indelių mikrobangų krosnelėje.

Dar vienas neigiamai sveikatą veikiantis, tačiau itin paplitęs plastifikatorius - ftalatai. Šie cheminiai junginiai plastiko gaminiams suteikia lankstumą ir aromatą. Tačiau net esant mažai koncentracijai, ftalatai neigiamai veikia endokrininę sistemą, todėl išauga įvairių sveikatos sutrikimų rizika - diabeto, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, astmos bei vėžinių susirgimų.

Ftalatai įprastai naudojami PVC rūšies plastiko gamyboje bei randami šimtuose produktų, tokiuose kaip vinilinės grindys, plastikinės pakuotės, laistymo žarnos bei vamzdžiai, net asmens higienos priemonės - muilai, šampūnai ar plaukų lakas. Į aplinką šios medžiagos patenka gamybos, naudojimo ir šalinimo metu, o 2024 m. nevyriausybinės organizacijos „Consumer Reports“ atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ftalatų pėdsakų buvo rasta beveik visuose tirtuose maisto produktuose.

Patariama atkreipti dėmesį į produktų sudėtį - atsisakyti higienos priemonių, kurių sudėtyje yra kvapiųjų medžiagų, nenaudoti plastikinių pakuočių bei maisto indelių, pažymėtų perdirbimo numeriu 3.

Kiti kenksmingi priedai plastiko gaminiuose

Plastiko gaminiuose gausu ir kitų kenksmingų priedų. Pavyzdžiui, antipirenai mažina medžiagos degumą - jų randama minkštus baldus užpildančiose putose, apmušaluose, kilimuose ir užuolaidose, taip pat elektronikos prietaisuose, transporto priemonių salono apdailoje, statybinėse medžiagose.

Pavojingi cheminiai junginiai, tokie kaip PFAS ar PFC, naudojami ir gaminant produktus vandeniui bei riebalams atspariais paviršiais. Jų aptinkama kilimuose, tekstilėje ir net nelimpančiu sluoksniu padengtose keptuvėse.

Mikroplastikai yra smulkios plastiko dalelės, kurių skersmuo mažesnis negu 5 milimetrai, o nanoplastikai - iki 0,05 mm skersmens. Apskaičiuota, kad į žmogaus organizmą su maistu ir per orą kasmet patenka nuo 74 iki 121 tūkst. mikroplastiko dalelių.

Deginant plastiko atliekas, išsiskiria toksiški dūmai, kurie sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, gali paaštrėti tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip astma.

Plastikas statybinėse medžiagose ir jo poveikis sveikatai

Nekokybiškos ir netinkamai pasirinktos namo apdailos medžiagos, baldai gali sukelti ne tik galvos skausmą, bet ir onkologines ligas. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė pataria ištyrinėti medžiagų sudėtį, vengti sintetinių pluoštų ir įrengti efektyvią vėdinimo sistemą.

Specialistė sveiką namą vadina kvėpuojančiu pastatu, kuriame įrengta gera ventiliacija, o sintetinės medžiagos - nepageidaujamos.

Rizikingos statybinės medžiagos

Pirmiausia J. Karalevičienė pataria rinktis tik sertifikuotas išorės ir vidaus apdailos medžiagas. Žmogus, įsigijęs nesertifikuotus, nelegalius gaminius, pavyzdžiui, dažus, plastikines apdailos detales, rizikuoja dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Ši medžiaga į organizmą dažniausiai patenka su dulkėmis. Visuomenės sveikatos specialistė pabrėžia, kad pavojingi ir paveikslai, tapyti dažais, turinčiais švino. Nuo jų galima apsinuodyti - užfiksuotas ne vienas toks atvejas. Švino randama ir plastikinėse dailylentėse.

Kaip teisingai išsirinkti statybines medžiagas, kad nepakenktume sveikatai, sutiko papasakoti Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė.

Kaip dažniausiai vidinei butų apdailai naudojamos medžiagos vertinamos poveikio žmogaus sveikatai požiūriu? Netinkamai naudojamos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia galvos skausmais, nerviniu dirglumu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan. Pakeitus aplinką ar baigus remonto darbus, paprastai šie požymiai dingsta. Kur kas pavojingesnis ilgalaikis kenksmingų apdailos medžiagų poveikis sveikatai - silpsta imuninė sistema, vystosi onkologinės ligos, galimi nervų sistemos pažeidimai. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės - mažamečiai vaikai ir pagyvenę bei ligoti žmonės, kadangi jie daugiausia laiko praleidžia buityje, o jų imunitetas jautriausias.

Kasmet ar net dažniau atsiranda vis naujų butų apdailai naudojama medžiagų, kurių bent jau ilgalaikis poveikis sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Dažniausiai, kaip rizikingos sveikatai, įvardijamos formaldehidinės ir epoksidinės dervos, klijai, lakai, sintetinės, ypač minkštos, grindų dangos, presuotos - klijuotos drožlių plokštės, įvairios polimerinės apdailos medžiagos. O pagrindinės medžiagos, kurių kenksmingumas sveikatai jau įrodytas - tai formaldehidas, radonas, švinas ir, dėl netinkamo patalpų mikroklimato, kurį lemia ir apdailai panaudotos medžiagos, atsiradęs pelėsis (grybas).

Neigiamas poveikis sveikatai pasireiškia ir dėl polimerinių medžiagų susidarančio elektrostatinio lauko. Kadangi įsirengti butą tik iš ekologinių medžiagų praktiškai neįmanoma, tai būtina sutelkti visas pastangas ir įsirengti efektyvią ventiliacijos sistemą bei nepamiršti reguliariai vėdinti patalpas ir natūraliu būdu. Kokybiškas patalpų vėdinimas prilygsta dezinfekavimo efektui.

Įsigijus nelegalius, nesertifikuotus gaminius (dažus apdailai, plastikines apdailos detales ir pan.), rizikuojama dėl galimo švino junginių poveikio sveikatai. Švino junginiai dažniausiai į organizmą patenka su dulkėmis. Tai kancerogeninės medžiagos (galinčios sukelti vėžį), be to, švino junginiai priskiriami toksiškų medžiagų sąrašui, gali pakenkti negimusiam vaisiui.

Yra užregistruota atvejų, kai švinu žmonės apsinuodijo nuo paveikslų, tapytų dažais su švinu, bei dėl to, kad lauko apdailai skirtas dailylentes panaudojo vidaus apdailai. Todėl nereikėtų savo gyvenamojo būsto paversti muziejumi su be saiko paveikslais nukabinėtomis sienomis. O senų paveikslų geriau nekabinti ten, kur praleidžiama daugiausia laiko - miegamuosiuose, vaikų kambariuose ir t. t.

Formaldehidas, radonas ir pelėsis

Formaldehidas - tai kancerogeninė vėžį sukelianti medžiaga. Ji naudojama plastikinių gaminant apdailos medžiagas, baldus iš medžio plokščių bei kai kurias izoliacines medžiagas. Tai bespalvės dujos, skleidžiančios specifinį nemalonų kvapą. Nauji gaminiai, kurių sudėtyje yra formaldehido, jo garus bei specifinį nemalonų kvapą skleidžia net keletą metų. Butuose, kur nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras, formaldehido koncentracija dar labiau padidėja. Tai gali sukelti akių gleivinės dirginimą bei dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Susidarius ilgalaikio poveikio sąlygoms, atsiranda tikimybė išsivystyti onkologinėms ligoms.

Radonas - radioaktyvios inertinės dujos, kurių skilimo produktai, patekę giliai į kvėpavimo takus, gali išprovokuoti plaučių vėžio vystymąsi. Radono daugiausia yra grunte, tačiau net 21 proc. išsiskiria iš statybinių medžiagų. Efektyvus patalpų vėdinimas žalingą radono poveikį sumažina iki minimumo.

Ne pagal paskirtį panaudotos medžiagos neleidžia būstui kvėpuoti. Jame gali įsiveisti pelėsis, kuris ilgą laiką neišnaikintas, nuodija aplinką, kenkia žmogui. Sienoms reikėtų rinktis medžiagas, skirtas nurodytoms patalpoms. Medžiagos miegamiesiems, vaikų kambariams turi leisti kvėpuoti. Todėl plaunami tapetai tinka nebent virtuvei.

Elektrostatinis laukas ir alerginės reakcijos

Polimerinės apdailos detalės ir sintetinės grindų dangos sukuria elektrostatinį lauką. Tai gana stiprus faktorius, didinantis alergijos riziką - organizmo gleivinės įelektrintoms dalelėms tampa lyg įžemintojas, atsiranda alerginės odos reakcijos, dažniausiai veido, rankų srityje, kamuoja alerginė sloga, peršti akis, nosiaryklę.

Nuo ko ir kada prasideda alerginės reakcijos? Dažniausiai ir greičiausiai alergija pasireiškia turintiems paveldimą polinkį žmonėms. Labai skirtinga gali būti ir trukmė, per kurią pasireiškia alergija į vieną ar kitą alergeną - vieniems žmonėms tai gali trukti keletą metų, o kitiems pasireiškia staigi alerginė reakcija. Kai kuriems žmonėms kartais pasireiškia trumpos epizodinės alerginės reakcijos, kitiems organizmas stipriai ir ilgam pasidaro jautrus.

Todėl alergenų gyvenamosiose patalpose būtina kiek įmanoma vengti - nenaudoti polimerinių gaminių, ypač sintetinės minkštos grindų dangos (tai dulkių - alergenų talpyklos), pasirūpinti kasdieniu drėgnu patalpų valymu, efektyvia ventiliacija. Bet kokiu atveju prisiminti, kad labai svarbu stiprinti organizmo imunitetą.

Jei namie yra vaikų, svarbu vengti sintetinių medžiagų, vadinamųjų aksomų. Jis - didžiulis dulkių surinkėjas, sudaro galimybę atsirasti elektrostatiniam laukui.

Plieninės dailylentės kaip alternatyva plastikui

„Plieninės dailylentės, kaip produktas, atsirado labai netikėtai. Lietuvoje pradėjome prekiauti medžio imitacijos tvoromis, trapecinio profilio plieniniais lakštais ir daug klientų ėmė klausinėti, ar negalima jų kalti ant sienos vietoj pasenusios fasado dangos. Pabandėme sukurti kelis pavyzdžius ir taip gimė „Siding“ linija - natūralios medienos imitacijos plieniniai fasado produktai“, - sako bendrovės „Euro Meta“ vadovas J.Narkevičius.

Pasak J.Narkevičiaus, klientai ieško ilgaamžių, patvarių ir ekologiškų produktų, o plienas - puiki plastiko alternatyva. Plieninės dailylentės yra patvaresnės ir tarnauja daug ilgiau, nes pati medžiaga daug stipresnė.

„Kitas svarbus dalykas yra tai, kad plienas nesideformuoja, jį labai paprasta prižiūrėti, prireikus užtenka nuplauti, be to, jis atsparus mikroorganizmams ir pelėsiui. Skirtumų yra daug, bet reikia suprasti, kad plienas visada bus pranašesnis už plastiką ar medį. Mūsų produkcija labai atspari Baltijos regionui ir Skandinavijos šalims būdingiems dideliems temperatūros skirtumams“, - teigia įmonės vadovas.

Plieno privalumai prieš plastiką

J.Narkevičius neslepia, kad pradžioje jų naujovė buvo vertinama skeptiškai: „Žinoma, kad iš pradžių daug kas skeptiškai žiūrėjo į mūsų produkciją, nes tai buvo nežinomas, nematytas dalykas. Bet po truputį vis daugiau lietuvių rinkosi mūsų siūlomą sprendimą ir šiuo metu vien Lietuvoje per sezoną mūsų plienines dailylentes įsigyja daugiau kaip 1000 klientų.“

Pašnekovas pabrėžia, kad šis produktas yra patrauklus ir meistrams ar klientams, kurie ketina montuoti dailylentės patys, nes jos pagamintos taip, kad montavimas būtų kuo panašesnis į plastikinių dailylenčių ir daugelis ypatumų jau būtų žinomi.

„Meistrai, daugelį metų montavę plastikines dailylentes, gali lengvai sumontuoti ir plienines, nieko naujo mokytis nereikia, o iškilus klausimų - teikiame išsamias nuolatines konsultacijas. Svarbu paminėti ir tai, kad gaminame visus reikalingus standartinius lankstinius (pradžios elementus, kampus, jungtis, prie angokraščio dydžio prisitaikančius langų ir durų lankstinius, užbaigimo elementus, tinklelius nuo graužikų), o prireikus patarsime ir pagaminsime nestandartinius apdailos elementus“, - sako J.Narkevičius.

Įmonės vadovas paneigia ir dažnai girdimą mitą, neva dailylentės labai įkaista. „Atsakymas paprastas - visos apdailos medžiagos, veikiamos saulės, įkaista, svarbu žinoti, kad įšilusi plieninė skarda taip pat greitai ir atvėsta - šilumos neakumuliuoja. Be to, įkaitimas neturi įtakos nei kitoms namo konstrukcijoms, nei vidaus patalpų temperatūrai, nei pačių dailylenčių fizinei būklei ar dažų sluoksnio kokybei“, - teigia pašnekovas.

Kitas dažnas klausimas ieškantiems apdailos yra ilgaamžiškumas. Ir čia, anot J.Narkevičiaus, plienui lygių nėra: „Plienas visada bus patvaresnis už medieną ir plastiką. Taigi tiek mūsų, tiek ir turbūt kitų įmonių užsienyje gaminama produkcija visada bus daug ilgaamžiškesnė už medines ar plastikines dailylentes.“

Klientui renkantis apdailos medžiagą rekonstruojamam fasadui svarbus kriterijus yra dangos svoris. Didelis plieninių dailylenčių „Siding“ pranašumas - mažas svoris, neapkraunantis kitų namo konstrukcijų. Ne visas apdailos medžiagas galima montuoti ant senų, naujam svoriui nepritaikytų pamatų. Kad būtų paprasčiau palyginti - žemiau pateikiamas apytikslis skirtingų montuojamų medžiagų svoris (kg/m²):

Šiuo metu bendrovė „Euro Meta“ gamina trijų tipų „Siding“ modelius - klasikinį (CLASSIC), modernų (MODERN) ir universalų (UNIVERSAL). Universalus profilis gali būti siauras arba platus, montuojamas vertikaliai arba horizontaliai.

„Skirtingi „Siding“ produktai atsirado dėl įvairių klientų skonių ir norų. Pradėjome nuo pirmojo - klasikinio - profilio, nes tokio profilio namų Lietuvoje ir Latvijoje ypač daug. Mūsų tikslas buvo sukurti klientų atpažįstamą, jiems artimą formą ir modelį. Be to, kaip jau minėjome anksčiau, tai svarbu ir dėl to, kad montuotojams nereikėtų papildomai galvoti, kaip šias dailylentes prikalti, todėl, kurdami pirmąjį savo produktą, atsižvelgėme tiek į vartotojų, tiek į montuotojų poreikius“, - sako J. Narkevičius.

Bėgant laikui klientai pradėjo prašyti kitokių modelių, formų, tapo išrankesni, norėjo išsiskirti, montuoti dailylentes kita kryptimi nei įprasta, tad, anot įmonės vadovo, teko grįžti prie braižymo lentos ir galvoti apie naujus modelius. Taip gimė kiti „Siding“ produktai - „Modern“ ir „Universal“.

Medžiagos miegamiesiems, vaikų kambariams turi leisti kvėpuoti. Todėl plaunami tapetai tinka nebent virtuvei. Grindų dangai labiausiai tinka medis ir keramika. Reikėtų vengti linoleumo. Jame slypi viena kenksmingiausių medžiagų sveikatai - formaldehidas.

Visuomenės sveikatos specialistė nepataria rinktis iš medžio plokščių gamintų baldų, ypač spintų. Joms naudojami klijai, todėl tikimybė, kad į aplinką pateks cheminių medžiagų, didesnė. Vis dažniau žmonės renkasi medinius langus. Tokį pasirinkimą J. Karalevičienė laiko geru.

Natūralus vėdinimas ypač svarbus. Jam užsiveisti neleis ir namuose įrengta vėdinimo sistema. Radiatoriai turėtų būti pagaminti tik iš metalo. J. Karalevičienė pataria nepamiršti ir saugumo. Svarbu, kad virtuvėje visi prietaisai taip pat būtų įrengti saugiai.

„Anksčiau kalti tokiomis dailylentėmis namus buvo madinga. Tai - didžiausias neišprusimas. Pastatas įvelkamas į sintetinę dėžę. Taip pažeidžiama ventiliacija, sudaromos sąlygos plisti pelėsiui. „Biurų, didelių patalpų, apdailai leistinas cheminių medžiagų kiekis yra didesnis. Todėl jų negalima naudoti miegamuosiuose, vaikų kambariuose“, - aiškino J. Karalevičienė.

„Skirtingos plastiko sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali sukelti alergines reakcijas - bėrimą, niežėjimą ar kitus simptomus. Siekiant išvengti cheminių priedų patekimo į maistą, rekomenduojama pirkti produktus be ar su minimaliu įpakavimu, kuris būtų lengvai perdirbamas.

tags: #ar #kenkia #plastikines #dailylentes #zmogaus #sveikatai