Vėstant orams vis dažniau vairuotojams tenka gramdyti apšalusius automobilių stiklus ir keikti tą nelemtą šaltį. Įsėdus į automobilį mes kvėpuojame ir šiltas iškvėptas oras, nusėda ant įšalusio stiklo, kuris pasidengia drėgme. Drėgmė yra pagrindinis faktorius, dėl ko ima užšalti automobilio stiklai iš vidaus, todėl turite pasirūpinti, kad jos automobilyje būtų kiek įmanoma mažiau.
Užkūrę automobilį bei norėdami kuo greičiau pajusti pučiamą šiltą orą, kuris reikalingas priekinio stiklo atšildymui, laikykite salono šildymo reguliatorių ties šalto oro žyma, kad aušinimo skystis greičiau sušiltų variklyje. Priešingu atveju, aušinimo skysčiui tenka įveikti ilgesnį kelią šaltais automobilio sistemos kanalais, įskaitant pečiuko radiatorių, kuris būna šaltas, dėl šios priežasties variklis šyla ilgiau. Pabandykite šį paprastą triuką ir pastebėsite, kad jūsų automobilio variklio temperatūra pakyla greičiau. Norėdami, kad ryte nereikėtų ilgai kankintis su apšalusiu priekiniu stiklu, galite tuo pasirūpinti ir iš vakaro. Tikėtina, kad palikdami automobilį nakčiai išlipate iš jo, kai salone būna šilta.
Jeigu visi šie išvardinti patarimai nepadeda kovoti su rasojančiais bei užšąlančiais iš vidaus stiklais, problemos reikia ieškoti kitur. Yra tikimybė, kad jūsų automobilio aušinimo sistema yra netvarkinga. Kadaise, kai automobilis buvo prabangos prekė, vairuotojai jais labai rūpinosi - plovė, blizgino, vaškavo, puoselėjo, apkamšę nuo drėgmės ir šalčių saugojo garažuose. „Šiandien švarus ir spindintis automobilis - tarsi vairuotojo vizitinė kortelė. Jei rengiamės švariais drabužiais, natūralu, kad ir automobilio švarai norime skirti daugiau dėmesio.
Pasak jo, vienas tokių būdų - reguliarus automobilio plovimas ir jo vaškavimas. Vaškas padeda ne tik apsaugoti transporto priemonę nuo įvairių įbrėžimų, atmosferos poveikio, ultravioletinių spindulių, druskų ir purvo, bet ir pagyvina automobilio spalvą, suteikia blizgesio. „Vaškas - tai klasikinė automobilio apsaugos priemonė, išpopuliarėjusi JAV dar 1940-1950 metais. Nuo tų laikų svajonių automobilis buvo tas, kuris gražus, blizgantis, spindintis - toks požiūris išliko iki šių dienų, iki šių dienų automobiliai yra vaškuojami“, - sakė A. Eksperto teigimu, reguliariai vaškuojant automobilį galima ne tik pagerinti jo estetinę išvaizdą, bet ir apsaugoti jį nuo defektų, gedimų, įvairių remonto darbų. Vaškavimas - tarsi prevencinė priemonė, apie kurią turėtų žinoti kiekvienas vairuotojas.
Pasak A. Bene populiariausias vairuotojų pasirinkimas - natūralus skystasis vaškas. Jis įprastai naudojamas kiekvieno apsilankymo plovykloje metu: kruopščiai nuplovus automobilį kėbulas padengiamas vašku, tuomet šis nusausinamas. „Pagrindinė skystojo vaško funkcija - sumažinti trintį tarp automobilio kėbulo ir su juo besiliečiančių paviršių, jį naudojame tam, kad sausinant nepažeistume dažų. „Karnaubos vaškas įtrinamas rankomis. Pagal gamintojo nurodymus, jis tarnauja iki pusės metų, tačiau įvertinus oro sąlygas Lietuvoje - drėgmę, UV, druskų ir kitų teršalų keliuose kiekį, toks būdas efektyviausias išlieka vidutiniškai 3 mėnesius“, - sakė A.
Dar viena kategorija - sintetiniai vaškai. Siekiantiems išskirtinio rezultato, pašnekovas siūlo pagalvoti ir apie pačias moderniausias dangas - keramikos, silicio keramikos, kvarco. Pasak A. Plečkaičio, vieno tinkamiausio būdo, kaip vaškuoti automobilį, nėra, tai - individualus pasirinkimas. Pastarasis sprendimas esą ir patogus, ir suteikiantis maksimalią apsaugą, o taip pat numetantis kasdienę papildomų rūpesčių naštą. „Trumpesnio poveikio skystas vaškas negali prilygti ilgalaikėms investicijoms, tačiau visuomet šiuos būdus galima tarpusavyje derinti - atlikus ilgalaikį vaškavimą reguliariai atnaujinti jį ir skystu vašku. Vaškuojant posakis sviestas sviestuotas negalioja - kuo didesnę apsaugą automobilis turi, tuo geriau“, - sako A.
Tačiau kaip žinoti, kada automobilis tinkamai apsaugotas, o kada jau reiktų paslaugą atnaujinti? Ar tik dingęs blizgesys išduoda apie vaškavimo poreikį? „Plika akimi atrodo, kad automobilio kėbulo paviršius yra visiškai lygus, tačiau jei pažiūrėtume pro mikroskopą, matytume daug įvairių duobelių. Kai purvas prilimpa prie kėbulo, jis ima kauptis jose, tuo tarpu jei automobilį vaškuojame, ertmės yra užpildomos ir purvui nebėra kaip prikibti. Vaškas tarsi užkonservuoja dažų poras ir neleidžia jose kauptis purvui“, - paaiškino A.
Pasak jo, nuo gerai išvaškuoto kėbulo purvas turėtų nuslysti tarsi vanduo nuo žąsies plunksnų. Atidžiau įvertinti situaciją padės ir paprastas testas - tereikia uždėti ant automobilio kėbulo lengvą šluostę: nuo vaškuoto automobilio ji greičiausiai nuslys, ant nevaškuoto tvirtai laikysis. „Iš esmės automobilis galėtų funkcionuoti ir be vaško, be jokios apsaugos, tačiau klausimas - kiek ilgai? Be vaško jis važiuos, tačiau ar džiugins? Jo spalva taps matinė, jis nebeblizgės, praras ryškumą, išryškėsVarious įbrėžimai. Nevaškuotas automobilis ims greičiau purvintis, jį teks dažniau plauti, o to nedarant padidės korozijos rizika, gali atsirasti rūdžių“, - kalbėjo A.
„Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų bandant vaškuoti automobilį savarankiškai - netinkamas jo nuplovimas. Labai svarbu kruopščiai pašalinti purvą, nuriebinti paviršius, ant kėbulo neturėtų likti net menkiausių nešvarumų. Kitu atveju gali atsirasti spalvos pigmentacija, vaško paskirstymas bus netolygus“, - sakė A. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos, kurioje vaškuojamas automobilis, temperatūrą - ji negali būti nei per vėsi, nei per karšta. Jei karštą saulėtą dieną termometro stulpelis viršys 35 laipsnius, automobilio paviršius gali įkaisti net iki 60 laipsnių. Tokiu atveju vaškas prikeps prie kėbulo, jį teks gremžti. „Temperatūra, aplinkos sąlygos ir automobilio paruošimas - trys svarbiausi dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
