Preparatas skirtas fasadams, padengtiems mineralinių tinkų, natūraliu akmeniu, klinkeriu, betonu ar kitomis absorbuojančiomis mineralinėmis medžiagomis impregnuoti. Suteikia paviršiu vandenį atstumiančias savybes, apsaugo nuo drėgmės prasiskverbimo į mikroįtrūkimus ir poras, apsaugo impregnuotus paviršius nuo vandens užšalimo padarytų pažeidimų. Preparatas sukuria apsauginę dangą, kuri palengvina paviršiaus valymą. Danga nesuteikia blizgesio efekto, nekeičia impregnuoto paviršiaus spalvos. Riboja druskų, samanų ir kerpių susidarymą.
Prieš impregnavimą pagrindas turi būti švarus, sausas, neįšalęs, be riebalų, aliejaus ir organinės taršos, tokios kaip samanos, kerpės ir kt. Nerekomenduojama impregnuoti esant dideliai pagrindo drėgmei, pvz., lietaus ar rūko metu. Dėl impregnuotų paviršių įvairovės, jų spalvos, žaliavų sudėties, cheminės sudėties ir kt., siekiant patikrinti preparato poveikį, rekomenduojama visada atlikti bandomąjį impregnavimą blogiau matomoje vietoje. Oro ir pagrindo temperatūra naudojimo metu nuo +5 °C iki +25 °C. Paviršiaus drėgmė negali būti didesnė nei 5%. Impregnantas paruoštas naudoti. Prieš naudojimą preparatą išmaišykite. Užtepkite ant paviršiaus voleliu, teptuku arba purškiant žemo slėgio metodu. Norint pasiekti geresnį efektą, užtepkite mažiausiai 2 preparato sluoksnius. Vėlesni sluoksniai turėtų būti tepami trumpais laiko tarpais, naudojant metodą „šlapias ant šlapio“.
Venkite dėmių ir balų susidarymo ant paviršiaus. Preparato perteklių pašalinkite kempine arba švariu medvilniniu skudurėliu. Preparatą galima tepti ant vertikalių ir horizontalių paviršių. Impregnuotas paviršius tampa visiškai hidrofobiškas maždaug po 24 valandų. Džiuvimo metu jis turėtų būti apsaugotas nuo lietaus, intensyvių saulės spindulių ir purvo. Pėsčiųjų eismas leidžiamas ne anksčiau kaip po 24 valandų po impregnavimo. Saugoti nuo vaikų. Darbo metu laikykitės darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, dėvėkite asmenines apsaugos priemones (gumines pirštines, akinius, darbo drabužius). Venkite sąlyčio su oda ir akimis. Impregnavimui vienu sluoksniu 1 l pakanka maždaug 5-10 m² normaliai absorbuojančių paviršių. Preparatą sunaudokite per 24 mėnesius nuo pagaminimo datos, nurodytos ant pakuotės. Preparatas nėra klasifikuojamas kaip pavojingas. naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones. duomenų lapą ir išsamias gaminio naudojimo sąlygas. drėgmei. paviršių. pristatyto produkto kokybei. netinkamo produkto naudojimo ar laikymo. pažangos ar kitų priežasčių. informacijos, turėtų būti patvirtinta raštu. abejonių, kreipkitės į gamintoją.
El. Tinklas iš nerūdijančio plieno - tarytum architektūriniai nėriniai, suteikiantys užtikrintumo pojūtį ir leidžiančios žaisti su erdvėmis jas skaidant, tačiau nekuriant agresyvių barjerų; jas puošiant, tačiau neperkraunat; užtikrinant saugumą, tačiau tuo pačiu leidžiant mėgautis aprėptimis. Lygiai taip pat kaip plieninis trosas, nerūdijančio plieno tinklas yra ypač patvari medžiaga, kuri tenkina tiek estetinius, tiek funkcioninius reikalavimus. OSIMA LT tiekiami tinklai gaminamas iš nerūdijančio plieno trosų, tad pasižymi ypatingu tvirtumu. Nerūdijančio plieno tinklas nereikalauja jokios specifinės priežiūros, be to, yra atsparus oro sąlygoms, tad gali būti naudojamas ne tik interjere, bet ir eksterjere. Saugumas - vienas esminių žmogaus poreikių, kuris taip pat aktualus ir kiekvienam pastatui nepriklausomai nuo jo amžiaus, dydžio ar išvaizdos. Nerūdijančio plieno tinklas yra puikus sprendimas, kuomet svarbu suderinti estetiką, funkciją ir saugumą.
Savo klientams galime pasiūlyti pačio įvairiausio pobūdžio saugumo sprendimus, kuriuose pasitelkiami metaliniai tinklai bei trosai. Dažniausiai metalinis tinklelis kaip apsauginė priemonė pasirenkama įrengiant apžvalgos aikšteles, terasas, stadionus ir laiptines. Jo populiarumą lemia tai, kad metaliniai tinklai yra funkcionalūs bei patikimi, bet tuo pačiu - ir estetiški, nedominuojantys bei neužgožiantys. Dar viena sritis, kurioje metaliniai tinklai naudojami itin plačiai - vertikalus apželdinimas. Tai yra puikus pasirinkimas norint įgyvendinti vertikalaus apželdinimo idėjas, kurios pastaruoju metu tampa vis populiaresnės ir aktualesnės. Vertikaliai apželdintas fasadas ne tik sukuria daugiau žalumos urbanistinėje aplinkoje, bet taip sugeria CO2, filtruoja dulkes ir nešvarumus, slopina triukšmo poveikį. Be to, vasaros metu apželdintas fasadas suteikia natūralų pastato vėsinimą ir sumažina pastato oro kondicionavimo išlaidas. Dar viena nauda - apsauga nuo UV spindulių, krušos, lietaus, vėjo. Dėka šių privalumų pailgėja pastato korpuso tarnavimo laikas.
< tagimg>Metalinis tinklelis dažnai naudojamas kaip tvoros tinklai arba miško tinklas. Permatomumo dėka tinklai, panaudoti gamtoje, į ją įsilieja organiškai, netapdami agresyviu, pernelyg dėmesį atkreipiančiu elementu. Priešingai, tokie atitvarai sukuria šydo įspūdį ir leidžia mėgautis gamta saugiai ir betarpiškai. Daugiau erdvės, mažiau gyvūnų - tokia yra gamtos parkų bei zoologijos sodų ekspertų siekiamybė, kuomet kalbama apie gyvūnų laikymą jų rūšiai skirtoje aplinkoje.
OSIMA LT tinklai gaminami JAKOB Rope Systems gamyklose pagal užsakovo pateiktas specifikacijas, todėl jų dydžiui ir formai nėra jokių ribų. Galite pasirinkti ir tinklo kryptį, kuri padeda pabrėžti arba atkartoti architektūrinės kompozicijos elementus bei linijas. Dažniausiai projektuojami horizontalios arba vertikalios krypties tinklai. Metalinis tinklelis gali būti dažomas įvairiomis RAL paletės spalvomis. Spalvos išryškina tinklą kaip architektūrinį dizaino elementą arba padeda jam vizualiai įsilieti į kuriamą aplinką. Tinklai gaminami iš AISI 316 ir AISI 316L nerūdijančio plieno. Perpintas tinklas (be movų) yra skaidresnis negu tinklai su movomis, nors jų stiprumo rodikliai yra kone vienodi. Perpinti tinklai yra mažiau pastebimi, nes neturi movų, kurių plokštumos gali atspindėti šviesą (veikia kaip atspindžių gaudyklės). EVO tinklai architektūrai suteikia dinamiškumo, o architektams - daugiau kūrybinės laisvės integruojant nerūdijančio plieno tinklelius į erdves. Tinklo raštai primena organines struktūras, tokias kaip koriai ar bangos. ID tinklas yra sudarytas iš nerūdijančio plieno plokštelių, kurias galima integruoti į įprastą metalinį tinklą. Metalinės plokštelės gali būti įvairių formų bei spalvų. Tinklo geometrija apibrėžiama tinklelio akies pločiu (MW), kuris matuojamas nuo movos iki movos centro. Jeigu movų nėra, matavimo tašku laikomas mazgo centras. Standartiškai tinklas sudaro maždaug 60° kampą tarp trosų. Fasado šiltinimas - tai ne tik investicija į mažesnes šildymo sąskaitas. Tai sprendimas, kuris turi įtakos pastato ilgaamžiškumui, mikroklimatui ir estetinei išvaizdai.
Nors šis procesas atrodo gana aiškus, praktikoje vis dar pasitaiko daugybė klaidų, kurios gali ne tik sumažinti šiltinimo efektyvumą, bet ir pareikalauti papildomų išlaidų. Vienas svarbiausių žingsnių - tinkamų termoizoliacinių medžiagų parinkimas. Nors jų pritaikomumas analogiškas, tačiau fizikinės savybės yra skirtingos (pvz. garo pralaidumas, reakcija į aukštą temperatūrą, temperatūrinė varža ir pan.). Todėl prieš renkantis kuo šiltinti savo būstą, rekomenduojama pasitarti su specialistais. Pasirinkimui įtakos gali turėti namo konstrukcija, patalpų ventiliavimo būdas ar net būsimų fasado spalvų intensyvumas. Polistirolo putų plokštės (EPS) - vienas populiariausių pasirinkimų fasado šiltinimui. Jų privalumai - žema kaina, tvirtumas ir lengvumas, tačiau reikia turėti omenyje, kad ši medžiaga turi ir trūkumų: nėra stabili prie aukštų temperatūrų (gaisro ar net tamsių, intensyvių fasado spalvų atveju), taip pat pasižymi mažu pralaidumu garams. Akmens vatos plokštės taip pat yra dažnas pasirinkimas. Jos pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis: visišku stabilumu prie aukštų temperatūrų ir geru pralaidumu garams. Fenolio putų plokštės - pastaruoju metu itin išpopuliarėjusi šiltinimo medžiaga. Dėl išskirtinių termoizoliacinių parametrų, jos galima dėti plonesnį sluoksnį, išlaikant pasirinktą sienų varžą. Tai ypač aktualu, kai reikia plonesnių sienų (pvz. šiltinant fasadus senamiesčiuose) ar norint maksimaliai išsaugoti naudingą plotą (pvz. šiltinant balkono sienas).
Drėgmės valdymas yra vienas svarbiausių šiltinimo aspektų. Jei naudojamos medžiagos nepraleidžia garų, šie ima kauptis konstrukcijose. Dėl to patalpose gali atsirasti pelėsis, pūti medinės konstrukcijos ar net atsirasti įtrūkimų sienose. Štai kodėl svarbu rinktis medžiagas su geru garų difuzijos koeficientu, ypač šiltinant senesnius pastatus. Net ir pasirinkus kokybišką medžiagą, galutinis rezultatas gali būti prastas, jei darbas atliktas netinkamai.
- Paviršius prieš klijuojant izoliaciją turi būti švarus, sausas ir stabilus.
- Dažna klaida - per plonas izoliacijos sluoksnis. Bandymas sutaupyti kelis centimetrus gali atsiliepti didesnėmis šildymo sąnaudomis žiemą. Optimalus storis priklauso nuo naudojamos medžiagos, klimato bei pastato tipologijos, tad jį būtina apskaičiuoti, o ne nuspėti „iš akies“.
- Norint gero rezultato, reikėtų tepti klijų juostą per plokštės vidurį horizontaliai ir padengti plokštės perimetrą palei jos briauną (kad susidarytų tarsi vientisas klijų žiedas). Tai yra svarbu ne tik dėl tvirtesnio sukibimo, bet ir dėl apsaugos gaisro atveju. Palikus tarpus tarp sienos ir plokštės sukuriamas vadinamasis „kamino efektas“.
- Smeigės yra itin svarbi šiltinimo sistemos dalis - vien priklijuoti plokščių neužtenka, jas reikia papildomai tvirtinti smeigėmis, kad atlaikytų vėjo gūsių sukuriamas atplėšimo jėgas. Paprastai šiltinant iki dviejų aukštų privačius namus, 1 m² naudojamos 5-6 smeigės, tačiau daugiabučiuose arba esant sunkesnei sistemai jų reikia daugiau. Kuo aukštesnis pastatas, tuo daugiau smeigių rekomenduojama naudoti - gali prireikti 8-12 vienetų. Svarbu įvertinti pagrindo medžiagą ir smeigės ilgį - įtvirtinti bent 3,5 cm į tvirtą pagrindą.
- Norint saugaus, tvirto ir ilgaamžio rezultato, būtina pasirinkti kuo aukštesnės klasės armavimo mišinį, kuris turi mažą vandens įgertį ir daug sintetinio pluošto. Elastomerinės medžiagos bei fibra užtikrina atsparumą temperatūros svyravimams. Aukštos klasės armavimo mišiniai leidžia armuoti ir klijuoti vienu metu.
- Netiksliai klijuojamos plokštės, per maži klijų ar armavimo mišinio kiekiai, netinkamai parinktos ar įsuktos smeigės, neteisingai sumontuoti profiliai - gali sukurti „šalčio tiltelius“ ir prarasti šilumą. Reikia įvertinti aplinką: šalia gatvės, parko ar pramonės zonų - naudoti kokybiškas tinkuojamąsias sistemas su silikoniniais ar silikonato-silikoniniais tinkais.
Fasado šiltinimas ir apsauga nuo aplinkos poveikio yra itin svarūs, nes jie įtakoja ne tik energinį efektyvumą, bet ir pastato ilgaamžiškumą bei estetinę išvaizdą. Vėdinamas fasadas su tarpu orui užtikrina džiovinimą, gerą garų difuziją ir lengvesnį sienų lyginimą, o tinkuotas fasadas suteikia apdailos universalumą ir gausybę dizaino galimybių. Tinkuotas fasadas - cheminei sudėčiai, tinko skiediniams bei armavimui naudotos medžiagos turi būti sertifikuotos, kad visos dalys tarpusavyje dera ir užtikrina tinkamą veikimą. Nevėdinamas fasadas grindžiamas ETICS principu su termoizoliacine medžiaga (dažnai polistireno puta) bei armavimo sluoksniu ir apdailos tinku. Kaip matyti, pasirinkimas priklauso nuo poreikių, klodo storio sąlygų, sienų nelygumų, klimato ir biudžeto.
Vėdinamas fasadas dažnai rekomenduojamas įvertinant sienų lygumą ir galimybę lengvai išlyginti paviršių. Tinkuojamas fasadas dažnai parankus dėl lengvai pritaikomų formų, spalvų ir dekoratyvinių sprendimų; tinkuojamą sistemą paprastai sudaro termoizoliacinė medžiaga, klijai ir tvirtinimo elementai, armavimo mišinys su tinkleliu bei galutinis tinkas. Svarbu suprasti, kad abu sprendimai turi specifiką, o galutinis pasirinkimas priklauso nuo pastato konstrukcijos būklės, klimato, biudžeto ir norimo estetinio rezultato.
Apdailos darbai. Prieš atliekant fasado šiltinimo darbus, yra statomi pastoliai. Pastoliai yra statomi ant tvirto pagrindo. Po pastolių kojomis turi būti padėtos 5 cm storio lentos. Pastoliai statomi ir tvirtinami pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas. Pastoliai tvirtinami prie sienos. Nuo sienos pastoliai atitraukiami tiek, kad netrukdytų, užbaigus fasado apšiltinimo darbus, įrengti lietvamzdžius ir kitas konstrukcijas. Pagrindas turi būti tvirtas, švarus ir lygus. Nuo jo būtina nuvalyti dulkes, riebalus, statybinio skiedinio likučius, pelėsius ir kitus nešvarumus. Leistinas pagrindo nelygumas - iki 10 mm tikrinant 2 m gulsčiuku. Didesnius nelygumus būtina išlyginti kalkių cemento skiediniu, arba keičiant polistirolo (akmens vatos) plokščių storius. Paruoštus klijavimui, bet stipriai drėgmę įgeriančius paviršius būtina gruntuoti specialiu gruntu. Gruntavimas sustiprina paviršių, sumažina jo įgeriamumą bei pagerina sukibimą su klijavimo skiediniu. Stipriai įgeriančius paviršius būtina gruntuoti giluminiu gruntu. Neįgeriantys paviršiai gruntuojami specialiu gruntu su kvarciniu smėliu arba gruntiniais dažais. Cokolio profilis naudojamas kaip vientisa ir lygi atrama pradedant klijuoti izoliacines plokštes. Prie pagrindo tvirtinamas kaiščiais, tvirtinimo vietose nelygumai išlyginami tarpinėmis plokštelėmis. Šilumą izoliuojančios plokštės prie pagrindo klijuojamos klijais, atspariais šalčiui ir drėgmei. Klijuojant izoliacinių plokščių lameles iš mineralinės vatos, klijavimo skiedinio sluoksnis dantyta mentele užtepamas ant viso plokštės paviršiaus. Klijavimo būdas parenkamas atsižvelgiant į pagrindo lygumą, naudojamą apšiltinimo sistemą ir darbo sąlygas. Šilumą izoliuojančios plokštės klijuojamos visuomet nuo apačios į viršų, skiriant ypatingą dėmesį kraštų priklijavimui. Klijuojant pirmąją plokščių eilę ant cokolio profilio lystelės, būtina prižiūrėti, kad šilumą izoliuojančios plokštės gerai prisispaustų prie priekinio užlenkto lystelės krašto. Jokiu būdu neturi atsirasti tarpo, t.y. cokolio profilis neturi būti išsikišęs dėl per plono klijų sluoksnio. Ties fasado kampais plokštės jungiamos taip, kaip apdailinių plytų mūras. Taip jungiamos ties vidiniais ir ties išorininiais kampais. Klijuojant polistirolo izoliacines plokštes, virš langų ir durų dėl priešgaisrinės saugos yra klijuojama akmens vata. Taikant šiltinimo polistirolu sistemą, yra naudojamas tam tikrą laiką brandinimo kameroje išlaikytas polistirolas. Tokio polistirolo plokštės būna kietesnės, mažiau deformuojasi jas tvirtinant, iš jų būna pasišalinę toksinai. Siūlių negalima užtaisinėti klijavimo arba glaistymo skiediniais. Klijavimo skiediniui sukietėjus (praėjus ne mažiau 72 valandoms po klijavimo), priklijuotos izoliacinės plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis. Smeigių rūšis ir ilgis parenkamas pagal sienos bei izoliacinės plokšės medžiagą. Į silikatinių plytų mūrą, betoną ir keramzitbetonį įkalamos smeigės su metaline vinimi. Akmens vatos lamelėms tvirtinti naudojamos 140 mm pločio smeigių kepurėlės. Būtina patikrinti, ar įkaltos bei prisuktos smeigės laikosi tvirtai. Įkalus smeigių galvutės turi susilyginti su šiltinimo plokščių paviršiumi. Ant priklijuotos vatos dantyta mentele užtepamas armavimo skiedinys, klojamas plastikinis kampainis ir lygia mentelės kraštine įplukdomas į skiedinį. Kampuose tinklelis dedamas iki plastikinio kampainio. Po to, papildomai užtepant arba nuimant perteklių, paviršius užglaistomas tuo pačiu armavimo skiediniu. Taip sukuriamas besiūlis ir lygus paviršius. Visas šis procesas atliekamas vienu etapu. Tie paviršiai, kurie bus apklijuoti plytelėmis, turi būti armuoti sustiprintu stiklo pluošto tinkleliu, armavimo sluoksnį papildomai tvirtinant smeigėmis su metaline vinimi. Prieš galutinę fasado apdailą paviršius gruntuojamas gruntiniais dažais arba impregnavimo gruntais. Fasado apdailos sluoksniui naudojamos lauko darbams skirtos dekoratyvinio tinko rūšys. Polistirolu apšiltintą paviršių galima apdailinti plytelėmis. Nerekomenduojama apklijuoti plytelėmis mineraline vata apšiltintą fasadą, kadangi vata pasižymi geru garų pralaidumu, tuo tarpu plytelės praktiškai garų nepraleidžia ir todėl užkerta kelią vandens garams laisvai pasišalinti.
Apsaugos nuo kritimo tinklas yra įvairių dydžių ir išpildymo. Naudojamas gaudyti žmones ir medžiagas. Tinklo tvirtinimas prie stabilios konstrukcijos, pavyzdžiui, stogo ferminių sijų konstrukcijos, atliekamas virve arba specialiu laikikliu. Apsaugos nuo kritimo tinklas suteikia lankstumo ir saugumą, o tai padidina efektyvumą dirbant aukštyje. Teisingai pakabintas apsauginis tinklas taip pat naudojamas krentantiems daiktams, tokiems kaip statybinės atliekos, įrankiai, statinio konstrukcijos dalys, įvairi įranga ir kt. sugauti. Apsauginis tinklas taip pat sumažina didelio aukščio jausmą, o tai reiškia, kad sumažėja galima darbuotojų baimė dėl aukščio.
Fasado apšiltinimas FF-EPS 70 ir purškiamais klijais / darbus atlikome patys
Tinkuotos vs. vėdinamos fasado sistemos: pagrindiniai skirtumai ir pasirinkimo gairės
Kuri fasado apdaila efektyvesnė ir pigesnė - vėdinama ar tinkuojama? Trumpai priminsime, kas slypi po terminais tinkuojamas ir vėdinamas arba ventiliuojamas fasadas. Vėdinamas fasadas - konstrukcija, kurioje yra suformuotas tarpas oro judėjimui tarp apšiltinimo medžiagos ir galutinės apdailos. Šis tarpas neleidžia šiltinimo medžiagoje kauptis drėgmei, atlieka džiovinimo funkciją. Esminiai komponentai: karkasas, mechaniniai tvirtinimo elementai, termoizoliaciniai ir vėjo izoliacijos sluoksniai, oro tarpas, galutinė apdaila. Nevėdinamas fasadas - kai oro tarpo nėra, o termoizoliacija dengiama tinku. Oficialiai ETICS, dažnai vadinamas tiesiog tinkuojamu fasadu, sudaro termoizoliacinė medžiaga, klijai ir/ar tvirtinimo elementai, armavimo mišinys su tinkleliu ir galutinis tinkas. Pagrindinis skirtumas - oro tarpo buvimas ir naudojama izoliacinė medžiaga. Kalbėdami apie spartų atsakymą, vis tik sakome - geriausia sistema yra ta, kuri geriausiai tenkina esamą situaciją. Pritaikymas priklauso nuo konstrukcijos būklės, sienų nelygumų, klimato sąlygų ir biudžeto. Tačiau tyrimai ir praktika rodo, kad tinkuojamos sistemos dažnai užtikrina gerą balansą tarp šiluminės apsaugos ir inžinerinių sprendimų.
Apklausos ir studijų duomenys rodo, kad daugiabučių renovacijoje tinkuojama sistema dažnai įrodo geresnį kainos ir naudos santykį. Lietuvos renovacijos žemėlapis rodo energijos efektyvumo pokyčius, o tyrimai su 3467 renovuotais daugiabučiais parodė, kad dažniausiai tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema padeda pasiekti B ar C energinį naudingumą. Mažiausias šilumos sutaupymas buvo 21-34 proc., tačiau šis rodiklis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kainą ir naudojamas medžiagas. Dauguma didesnių renovacijų atvejų rodo, kad tinkuojamos sistemos pasirinkimas dažnai lemia didesnį energijos sutaupymą už konkurentines vėdinamas sistemas, ypač kai šiltinama senamiesčių požymiais.
Tačiau reikia pažymėti, kad vėdinamos sistemos kartais gali būti pranašesnės tomis sąlygomis, kai sienos yra labai nelygios ar reikia intensyviau išlyginti paviršius be didelių papildomų griovimų. Abiem atvejais svarbu rinktis sertifikuotas sistemas, kurios užtikrina tinkamą tarpusavio medžiagų suderinamumą, sukibimą ir atsparumą temperatūros pokyčiams. Straipsniuose rekomenduojama peržvelgti „Tinkuotas ar vėdinamas fasadas“ ir konsultuotis su ekspertais, kad pasirinkimas atitiktų konkrečios pastato sąlygas.
Apdailos ir montavimo praktika rodo, kad tinkuojamų fasadų įrengimas dažnai reikalauja kruopštaus pasiruošimo: pastoliai, likučių valymas, pagrindo nelygumų lyginimas, gruntavimas ir tinkamų smeigių pasirinkimas, kad užtikrinti tvirtą sienos laikymą ir atsparumą vėjo apkrovoms. Taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamą klijų sluoksnį, įtemptą armavimo sluoksnį su tinkleliu ir teisingą kampoinio derinimą, kad būtų išvengta įtrūkimų ir šalčio tiltelių. Baigus darbus - paviršiai gruntuojami arba impregnuojami, o galutinis apdailos sluoksnis turi būti tinkamai parinktas pagal klimato sąlygas ir planuojamą eksploataciją.
tags: #apsaugos #tinklo #nuo #fasado #byrejimo #technologija