Ar angokraščiai įskaičiuojami į bendrą plotą: kas įeina, kaip skaičiuojama ir kokie teisės aktai reglamentuoja Lietuvoje

Statant ar įsigyjant būstą, svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas bendrasis pastato plotas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas įeina į bendrą pastato plotą, kaip jis skaičiuojamas ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

Kas įeina į bendrą pastato plotą?

Bendrasis pastato plotas yra visų pastate esančių patalpų plotas (šildomų, nešildomų, esančių visuose aukštuose, nepriklausomai nuo paskirties). Tai reiškia, kad į bendrą plotą įeina: Visas patalpų plotas, apribotas 4 sienomis, grindimis ir lubomis. Visos patalpos, esančios visuose aukštuose. Funkcionaliai susieti priestatai.

Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktį, į pastato bendrą plotą įskaičiuojama visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2.

Svarbu, kad į bendrą plotą neįskaitoma: uždarų laiptinių plotas, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotas, liftų šachtų plotas, terasos, neįstiklinti balkonai, pavėsinės.

Kaip skaičiuojamas bendrasis plotas?

Bendrasis pastato plotas skaičiuojamas sudedant visų patalpų plotus. Jei statomas sodo namelis iki 80 m2 pagal supaprastintą projektą, plotas skaičiuojamas sudedant vidinių antžeminių patalpų plotus. Svarbu atkreipti dėmesį į mansardinių patalpų plotą, kuris skaičiuojasi nuo 1,6 m aukščio, o ne nuo grindų ploto.

Rūsio įtaka bendram plotui: ar rūsys įeina į bendrą namo plotą, priklauso nuo namo dydžio. Namui iki 80 kv.m antžeminio ploto rūsys į plotų sumavimą neįsiskaičiuoja. Tačiau, jei namas didesnis nei 80 kv.m, tai visų patalpų plotas įsiskaičiuoja į bendrą namo plotą, tame tarpe ir rūsys.

Pavėsinės įtaka bendram plotui: pavėsinė kaip patalpų dalis į bendrą plotą paprastai neįskaitoma, nes ji nėra patalpa. Tačiau uždara pavėsinė gali būti privaloma iš naujo įvertinti, ar tai nėra uždara terasa.

Kitos svarbios plotų rūšys

• Naudingasis plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma.
• Gyvenamasis plotas - gyvenamųjų patalpų plotų suma (svetainės, miegamieji, virtuvės, darbo kabinetai ir pan.).
• Pagalbinis plotas - visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.

Plotų tipai ir jų apibrėžimai

Teisės aktai, reglamentuojantys plotų skaičiavimą

Didžiausios nuorodos šioje temoje - Statybos techniniai reglamentai ir kadastro taisyklės. Pagrindiniai teisės aktai: STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“; STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“; STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

STR 1.14.01:1999 nustato, kad gyventojo bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų plotas, įskaitant ir funkcionaliai susietus priestatus, tačiau ne įtraukiami terasa, rūsys, pastogė. Į plotą įskaitamas iš atitvarų plotas, o tikslius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą. Neskaičiuojama terasos ar pavėsinės plotas (jei nėra pripažinta kaip patalpa).

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.10 papunktis apibrėžia bendrojo ploto sudėtį: į bendrą plotą įeina visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, terasų ir pan.) plotai; 6.11 papunktis - naudingasis plotas, kaip apšildomų patalpų plotas. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ įtvirtina naudingąjį plotą kaip visų šiltomis atitvaromis patalpų plotą, išskyrus balkonų, terasų ir nešildomų rūsių plotus.

Kai įvyktų klaidos skaičiuojant plotus pirkimo metu?

Perkant naujos statybos būstą, svarbu gauti naudingąjį plotą patvirtinančių dokumentų (pvz., buto plano). Būsto plane turi būti aiškiai matyti, ar įtrauktos papildomos ar pagalbinės erdvės (balkonas, terasa, sandėliukas). Reikia patikrinti, ar plane nėra įtrauktas balkono plotas į naudingąjį plotą; dažnai skelbimuose gali būti pateikiamas plotas su balkono ar terasos ploto dalimi, todėl būtina tikrinti teisiniu požiūriu. Jei pastebimi neatitikimai, klientas gali reikalauti kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo.

Mini būstai ir jų įtaka plotui

Mini butais dažnai tampa daline patalpų dalimi; tokie plotai gali būti tarp 12-20 kv. m ir dažnai skirti trumpalaikei nuomai ar investicijoms. Bankai gali būti skeptiški finansuojant tokius objektus.

Taip pat svarbu įsitikinti, kad teisės aktai nustato minimalius būsto ploto reikalavimus: vonios su tualetu plotas turi būti bent 4 kv. m, bent vienas kambarys - ne mažiau kaip 16 kv. m, o naudingasis plotas vienam žmogui - ne mažiau kaip 14 kv. m. Tai reiškia, kad butas su tik vonia ir vienu kambariu turi būti bent 20 kv. m plotas.

Kokių tendencijų verta laikytis?

Nustatyta, kad bendra būsto plotų mažėjimo tendencija tęsiasi - vidutinis plotas perkvietimams mažėja. Tačiau individualūs poreikiai ir komforto reikalavimai išlieka, tad skirtumai tarp bendrojo ir naudingojo ploto turi būti aiškiai išaiškinami pirkėjams bei sutartyse.

Kaip reikėtų planuoti įrengiant daugiabučius namus?

Projektuojant daugiabučius namus, bent vienas kambarys turi būti ne mažesnis kaip 16 kv.m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kv.m, o vienam žmogui - ne mažiau kaip 14 kv.m. Taip pat būtina numatyti ne mažiau kaip 5 proc. butų žmonėms su negalia, o kai name nėra lifto - pirmame aukšte.

Nuo 2014 m. visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasei.

Išvada

Šiame straipsnyje apibrėžiame bendrojo ir naudingojo ploto skirtumus, kaip skaičiuojami plotai ir kokie teisės aktai juos reglamentuoja Lietuvoje. Svarbiausia - aiškiai atskirti, kokie ploto dydžiai įeina į bendrą plotą, o kokie laikomi naudinguoju pločiu, ypač įsigyjant būstą naujos statybos ar naudotą.

tags: #ar #angokrasciai #isiskaiciuoja #i #bendra #plota