apvaliosios medienos gamybos procesas ir technologijos medienos pramonei

Degintos medienos technologija vadinama „Yakisugi“ arba „Shou Sugi Ban“ atsirado Japonijoje Edo laikotarpiu (1603-1868 m.) ir pirmiausia buvo naudojama pirklių, siekiant apsaugoti sandėliuose laikomas prekes nuo gaisro. Vėliau buvo pastebėta, jog naudojant šį metodą mediena tampa atsparesnė kenkėjams ir drėgmei, o tai buvo ypač svarbu Japonijoje, nes tradiciškai visi statomi pastatai buvo iš medienos ir turėjo atlaikyti ten vyraujantį drėgną klimatą. Tradicinis procesas buvo atliekamas surišant tris lentas į trikampę konstrukciją, kurios viduje buvo įkuriama ugnis. Kai paviršius pasiekdavo reikiamą apdegimo lygį, ugnis buvo užgesinama, o lentos naudojamos namų fasadams, stogams ir interjero detalėms.

Šiandien deginta mediena išpopuliarėjo visame pasaulyje, o jos gamybos procesas modernizuotas pasitelkiant dujinius degiklius. Tradiciškai Japonijoje deginimui buvo naudojamas kedras, tačiau jis auga lėtai ir nėra natūraliai augantis medis Lietuvoje, todėl yra brangesnis ir sunkiau prieinamas. Deginimui naudojami specialūs dujiniai degikliai, o lentos yra deginamos aukštoje 1000 ℃ temperatūroje. Kad mediena tarnautų dar ilgiau ji yra alyvuojama. Paviršinis medienos apdeginimas siejamas su pagerėjusiomis drėgmės valdymo, biologinio atsparumo ir ilgaamžiškumo savybėmis. Paviršiaus karbonizavimas suformuoja apanglėjusį sluoksnį, kuris mažina vandens garų įgeriamumą ir didina drėgmės izoliacijos efektyvumą. Paviršiaus cheminiai ir struktūriniai pokyčiai, įskaitant organinių medžiagų irimą ir padidėjusį pH, yra siejami su sumažėjusiu medieną ardančių grybų aktyvumu bei mažesniais masės nuostoliais puvinio bandymuose. Papildomas paviršiaus alyvavimas dar labiau padidina paviršiaus atsparumą drėgmei, sulėtina vandens įgėrimą, sulėtiną UV poveikį, todėl tinkamo deginimo ir alyvos derinys gali dar labiau pagerinti eksploatacines savybes.

Šaltiniai: Kymäläinen, M., Dömény, J., & Rautkari, L. (2022). Moisture sorption of wood surfaces modified by One-Sided carbonization as an alternative to traditional façade coatings. E., Zelinka, S. L., Bishell, A. B., & Kirker, G. T. (2021). Durability and fire performance of charred wood siding (Shou Sugi Ban). H., Barbu, M.-C., Klaushofer, J., & Čermák, P. (2021). Surface modification of spruce and fir sawn-timber by charring in the traditional Japanese method - Yakisugi. Induline OW-815: Technical Data Sheet.

Medienos natūralumas, jos šildymo ir šilumos valdymo naudą skleidžia platesniuose kontekstuose: deginta mediena gali būti taikoma ne tik fasadams, bet ir interjero sprendimams, ir taip pat yra atsparia nepalankioms oro sąlygoms, drėgmei, pelėsiams, kenkėjams, UV spinduliams ir netgi gaisrui. Ši technologija pritaikoma pagal jūsų dizaino pageidavimus. Kiekvienam kokybiškam darbui itin svarbios teisingai parinktos medžiagos ir priemonės. Naudodami mažiau cheminių medžiagų, tausojame gamtą ir išsaugome medienos natūralumą.

Gamybos procesą sudaro trys etapai: medienos deginimas, apdeginto sluoksnio nušukavimas ir paviršiaus padengimas. Kiekvienas gamybos etapas yra modifikuojamas ir pritaikomas, priklausomai nuo norimo rezultato. Šis metodas - autentiškiausias, tai testamentas per šimtus metų aplink pasaulį išmoktai tiesai, jog norint apsaugoti medį, jį pirmiausia reikia apdeginti. Nusprendus medienos nešukuoti, išgaunamas aplinkos poveikiui atspariausias apdailos būdas, pasižymintis natūraliai grubiu, užburiančių juodų atspalvių paviršiumi. Tai populiariausių DARKSIDEWOOD apdirbimo būdų: po apdeginimo medienos paviršius vieną kartą nušukuojamas. Grubus apanglėjęs sluoksnys nušveičiamas, lieka švelnus šilkinis medienos paviršius. Išdegintos rievės yra subtilių tamsiai rudų atspalvių. Nušukuotą medį padengus alyva, dar labiau išryškėja jo struktūra ir atsiskleidžia natūralus grožis. Ieškant istorija ir unikalia atmosfera alsuojančių dizaino sprendimų taip pat galima rinktis sendintos medienos variantą. Medienos paviršius sendinamas ir dekoruojamas pagal jūsų arba dizainerio pasirinktą pavyzdį.

Termomedienos technologija taip pat siūlo kontrastingą sprendimą. Termomediena - kaip moksliškai pagrįsta pramoninė medienos modifikavimo technologija - pasaulyje vystoma daugiau nei du dešimtmečius. Išskirtiniai šios medienos privalumai ypač vertinami tvarumo ir žaliosios ekonomikos kontekste. Termomediena neprilygstama ten, kur tenka atlaikyti didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, todėl idealiai tinka pastatų apkalimui, terasoms, balkonams, tvoroms ir pirtims. Graži, švelni ir kvepianti termomediena pasižymi švelnia tekstūra, maloniu kvapu ir sodria ruda spalva, persmelkusia medį iki pat jo šerdies. Kuo aukštesnė apdorojimo temperatūra, tuo tamsesnė spalva. Termomedienoje nebelikę sakų ir formaldehidų. Termomediena nepūva. Išskirtinį termomedienos tvarumą sąlygoja angliavandenių - celiuliozės, o ypač hemiceliuliozės - sunykimas bei ženkliai sumažėjusi santykinė medienos drėgmė. Be to, saprotrofiniai grybeliai pradeda daugintis tik tada, kai santykinė medienos drėgmė viršija 20%, o termomedienai taip niekada nenutinka, nepaisant aplinkos drėgmės. Šių pakitusių savybių poveikis ilgaamžiškumui yra milžiniškas. Todėl termiškai apdorotos pušinės dailylentės lauko sąlygomis nepūva ir tarnauja daugiau nei tris dešimtmečius, o terasinės lentos - maždaug 15-20 metų. Pastaba: Nepuvimas nereiškia, kad ant termomedienos negali atsirasti paviršinių pelėsių. Šie mikroorganizmai geba pramisti iš ore sklandančių ir ant medienos nusėdančių dalelių. Jie nepažeidžia termomedienos struktūros, bet dažnai laikomi estetiniu defektu. Pakitę medienos ląstelių sienelės prastai sugeria vandenį, todėl termomediena „vaikšto“ perpus mažiau nei neapdorota šiaurinės pušies ar eglės mediena. Termomedienos matmenų stabilumas akivaizdžiai geresnis. Dėl organinės kilmės, lauko sąlygų veikiama termomediena nėra apsaugota nuo skilimų.

Termomediena - visiškai natūralus produktas, be jokių papildomų cheminių medžiagų. Medienos savybes modifikuoja ir pagerina tiksliai kontroliuojamas karštis, vanduo ir garai. Mediena yra labai tvari statybinė medžiaga, o termomediena - ypač. Jos tarnavimo laikas ilgesnis, gamybos procesas švarus, be to, nebūtinas padengimas ar kitoks cheminis apdirbimas. Augdami medžiai sugeria ir „užrakina“ didelius kiekius anglies dvideginio. Nuostabu tai, kad net nupjauta mediena, virtusi gaminiais statybų ar baldų pramonei, ir toliau ištisais dešimtmečiais tarnauja kaip anglies saugykla. Palyginus su įprasta mediena, degdama termomediena išskiria mažiau liepsnos ir dūmų. Pagal Europos Komisijos nustatytą klasifikaciją, termomediena priskiriama D-s2-d0 degumo klasei.

Termomedienos gamyba dažnai apima šias rūšis: Šiaurinė pušis ir eglė, Spindulinė pušis be šakų ir Kanados uosis. Procesas susideda iš 6 įvažiuojamųjų tunelių: pirmajose trijuose tuneliuose džiovinama ir ruošiamas karščiui, ketvirtame tunelyje atliekama faktiškai terminė modifikacija, o paskutiniai du tuneliai - medienos atvėsinimas, drėkinimas, vėdinimas ir galutinis apdorotos medienos sutvarkymas. Po apdorojimo sekantys veiksmai vyksta įrenginiuose su nustatytu spaudimu 24-48 valandas. Tokia nuolatinio veiksmo procesas padeda pasiekti energijos efektyvumą, o garai naudojami medienos įkaitinimui, džiovinimui ir galutiniam drėkinimui, taip pat išvalomi nuo sakų ir kitų medžiagų, užtikrinant mažesnį oro ir vandens taršos lygį. Terminės modifikacijos metu mediena yra veikiama aukšta temperatūra (+185 iki +220°C). Vandens garai naudojami kaip apsauginės dujos ir karščio laidininkas, leidžiantis įkaitinti medieną iki temperatūros, viršijančios užsidegimo tašką. Šis procesas leidžia modifikuoti tas medienos savybes, kurias reikia, kad ji atitiktų įvairius panaudojimus. Terminis modifikavimas gali būti išskaidytas į tris fazes: džiovinimo fazė, tikroji modifikacija, kai drėgmė sumažinama praktiškai iki nulio, ir galutinė fazė su intensyviausiu temperatūros pasirinkimu. Yra vykdoma dvi standartų klasės: Thermo-S (stabilumas) ir Thermo-D (patvarumas). Thermo-S deginimas vyksta švelnesnėje temperatūroje (+185°C ±3) ir suteikia šviesesnę spalvą, Thermo-D pasižymi tamsesniu atspalviu ir didesniu atsparumu puvimui, taip pat erdviniu stabilumu.

Termomedienos privalumai apima mažesnį sakų kiekį, didesnį atsparumą vandeniui, puvimui ir žymiai geresnę matmenų stabilumą. Be to, ji yra lengvai prižiūrima, nes termodinamiškai apdorotos medienos natūralios savybės sumažina priežiūros poreikį. Termomedienos technologija laikoma ekologiška: ji neturi cheminių chemikalų, o procesas naudoja tik karštį ir garus, todėl yra mažiau taršus aplinkai. Kaip įrodo tyrimai, termomedienos tarnavimo laikai lauke gali viršyti kelis dešimtmečius, o terasinės lentos - 15-20 metų, priklausomai nuo klimato sąlygų. Europos Sąjungos klasifikacija priskiria termomedieną D-s2-d0 degumo klasei, o tai rodo geraūtarimą gaisro atžvilgiu.

1. Apdorojamoji medienos įvairovė ir gamybos integracija: džiovinimo, degimo, vėsinimo, drėkinimo ir galutinio apdorojimo etapai.
2. Gamybos proceso švara ir ekologija: garai išvalomi nuo sakų, naudojama be cheminių priedų, užtikrinama tvari gamyba.
3. Priežiūros reikalavimai: degintos nešukuotos medienos atveju priežiūros reikia minimaliai arba visai nėra.

Termomedienos technologija grindžiama tvarumu: augantys medžiai sugeria ir „užrakina“ didelius kiekius anglies dvideginio. Pasiūla Lietuvoje - išskaidoma tarp valstybinių ir privačių miškų, o biokuras, kuras ir įvairios atsinaujinančios energijos šakos įgyja vis didesnį vaidmenį. Lietuvos miškų sektoriaus kontekste svarbios nuostatos dėl išteklių optimalaus panaudojimo, eksporto plėtros ir produkcijos įvairovės. Daugiau nei 60 proc. pagamintos produkcijos eksportuojama, o pjovimo rąstai išliko pagrindinės pajamos dalis. Plačiau apie ekonominius ir aplinkos aspektus: energetinės, ekonominės ir socialinės naudos derinimas bei konkurencingumo didinimas Lietuvos medienos pramonėje reikalauja nuoseklių investicijų į modernizaciją, technologijas ir tvarius sprendimus.

Galiausiai apie naująsias vystyklas: DARKSIDEWOOD technologija siūlo universalų požiūrį ir gali būti pritaikoma tiek degintai, tiek termo medienai. Deginta (nešukuota) mediena yra laikoma mažiau degi nei natūrali mediena dėl apanglėjusio sluoksnio, o papildomas antipirenu apdorojimas gali dar labiau sustiprinti ugnies atsparumą. SOCIALINĖS ekonominės naudos: medienos pramonė Lietuvoje išlieka vienu iš dinamiškiausių sektorių su dideliu eksporto potencialu ir tiltu tarp miškingumo, medienos gamybos ir baldų pramonės, o naujos technologijos - termomodifikavimo, deginimo ir paviršiaus apdorojimo - stiprina konkurencingumą pasaulinėse rinkose.

Termomedienos gamybos procesai bei modernesnės technologijos Aprašome konkrečias rinkos tendencijas ir jų įtaką regioniniams segmentams: medienos plokščių gamyba, baldų pramonė ir pjautinės medienos gamyba. Didelis dėmesys skiriamas eksporto plėtrai, inovacijoms, ir tvarioms medienos išteklių valdymo praktikoms. Susijusios technologijos skatina konkurencingumą ir leidžia Lietuvai būti pasaulinėje tiekimo grandinėje kaip patikimai tiekėjai.

tags: #apvaliosios #medienos #gamyba #medzio #apdirbamajai #pramonei