Įprasta, kad mūrinis namas visada atrodo solidžiai. Tačiau labai dažnai namo konstrukcijai naudojami blokeliai, kurių išorėje palikti neišeis, silikatinės plytos neatrodo pakankamai išvaizdžiai, o keraminių plytų sienos įrengti neleidžia apšiltinimo sprendimai. Tokiu atveju, viena geriausių išeičių yra fasadą apdengti mūrą imituojančiomis plytelėmis. Jų rūšių yra įvairių, tačiau vienas žinomiausių - klinkerio plytelių mūras. Klinkeris - keraminė medžiaga, gaminama iš specialaus molio su lauko špato ir malto šamoto priemaišomis.
Klinkeris taip pat skirstomas į kelias rūšis. Pasak K. Vaserio, ne viskas, kas rinkoje yra pristatoma kaip klinkeris iš tiesų ir yra klinkeris. Renkantis klinkerio plyteles reikėtų žiūrėti ne tik į grožį, tačiau ir į funkcionalumą. Viena pagrindinių šios medžiagos charakteristikų - drėgmės įgeriamumas. Laikoma, kad klinkeris, kurio įgeriamumas yra iki 2 % yra tikrai geras ir kokybiškas. Nors šios medžiagos plytelių maksmali riba yra apie 5-6%, šis rodiklis vis tiek yra geresnis nei įprastinės keramikos. Paprastos keramikos plytelių drėgmės įgėrimas gali siekti net ir 20-25%.
Pagal normas, klijuojant ant EPS plokščių, plytelių įgėrimas negali viršyti 6%. Nors pabaigus darbą, vizualiai atskirti medžiagas kartais yra gana sunku, reikėtų žiūrėti nebent techninius dokumentus, tačiau pasirinkus klinkerio plyteles, reikės atlikti mažiau kitų darbų, susijusių su drėgmės pertekliumi. Pagrindinis klinkerio plytelių skirtumas yra atsparumas šalčio poveikiui. Tai itin svarbu, kadangi drėgna medžiaga yra nesunkiai suardoma šalčio. Taip pat klinkeris pasižymi tuo, kad praktiškai nekeičia spalvos. Šio tipo plytelės pasižymi ir geromis atsparumo apkrovoms savybėmis - klinkeris naudojamas ir, pavyzdžiui, grindinio trinkelių gamybai.
Priežastys, kodėl namo savininkai apdailai renkasi klinkerį, o ne kitas medžiagas, pasak pašnekovo, yra dvi. „Mano manymu, pirmiausia tai lemia tradicijos. Žmonės lankydamiesi Vokietijoje ar Šiaurės Vakarų Europoje, tarkime, Olandijoje, Belgijoje, pagaliau ir Lietuvos pajūryje, mato namus su patraukliu mūriniu fasadu. Ir tuo atveju, jei tokio fasado norima, bet nėra galimybių tokį įrengti, daroma klinkerio plytelių imitacija. Kitas dalykas, dėl kurio žmonės renkasi šias plyteles - funkcionalumas. Jei bus teisingai padarytas, jis bus ilgaamžiskas ir reikalaus mažiau priežiūros. Realiai turint tokį fasadą gali tekti tik kas gana ilgą laiko tarpą atnaujinti nuplaunant. Ši procedūra nėra būtina ir jos reikalingumas priklauso nuo savininkų pedantiškumo, pačių plytelių ar plytų paviršiaus šiurkštumo ir aplinkos sąlygų, tarkime, kai namas stovi šalia gatvės su intensyviu transporto judėjimu“, - pasakoja K. Vaseris.
Laiptams ir terasoms klinkerio plytelės yra pasirenkamos dėl patvarumo bei mažo įgėrimo bei dėl to, jog ši medžiaga ne taip greitai susipurvina ir todėl jai reikia sąlyginai mažiau priežiūros. K. Vaseris teigia, jog pritvirtinti klinkerio plyteles prie įvairių paviršių patiems nėra sunku - jeigu žmogus gali suklijuoti plyteles savo vonioje ar virtuvėje, jis gali jas suklijuoti ir fasade, tiesa, viską reikia daryti kruopščiai bei atkreipti dėmesį į tam tikrus tvirtinimo skirtumus. Visų pirma, priklausomai nuo fasado, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas - tiek plyteles, tiek klijus bei glaistus. „Beveik visais atvejais plytelės tvirtinamos ant termosistemų, apšiltinimui naudojant arba polistireninio putplastžio, arba izoliacinės vatos sluoksnius. Tokiu atveju įrengiama atvira, kvėpuojanti sistema, vyksta aktyvi garo cirkuliacija. Ir jeigu uždedami nelaidūs garui paviršiai, kuriuose beveik jokios cirkuliacijos nėra, toje zonoje, kur klijuojamos plytelės, gali susidaryti šioks toks drėgmės padidėjimas. Ir jeigu plytelė yra stipriai įgerianti, ši zona dar maitinama vandeniu iš išorės. Garui judant iš vidaus, o drėgmei iš išorės, ta zona praktiškai neišdžiūna, ir per kurį laiką atsiranda problemų su fasado pažeidimais. Siena ne tik gali pradėti aižėti, tačiau per laiką gali atsirasti ir pelsių“, - pasakoja K. Vaseris.
Ant, taip vadinamos, termosistemos (tinkuojamos fasadų šiltinimo sistemos) dažnai norima klijuoti plyteles, tačiau tai ne vienintelė sienų konstrukcija. Bet kokiu atveju, visuomet patikimas sprendimas yra apšiltinimo plokštę prie paviršiaus tvirtinti specialiomis smeigėmis, kurios turėtų būti pakankamai ilgos, kad pereitų per plokštę, tinko sluoksnį bei dalis jos sueitų į betoninę ar mūrinę sieną. Tačiau jeigu namas yra vieno ar dviejų aukštų, nestovi vėjinguose regionuose, tarkime, ant jūros kranto, ir yra naujos statybos, galima plokštę tiesiog klijuoti, kadangi tinkamai parinkti klijai ją pilnai. Smeigiavimas naudojamas vėjo plėšimo energijai kompensuoti, o tai aktualiausia Lietuvos pajūrio regione. Ant priklijuotų izoliacinių plokščių dengiamas armuojantis glaisto sluoksnis, į jį įplukdomas armavimo tinklas, per dar nesustingusį sluoksnį ir per armavimo tinklą tvirtinamos smeigės, jų lėkštelės užglaistomos papildomu armavimo glaisto sluoksniu.
K. Vaseris teigia, kad nors darbas yra panašus į plytelių klijavimą viduje, yra vienas pagrindinis skirtumas - klijuojant klinkerio plyteles, tarp jų ir pagrindo negali būti tuštumų. Plytelės dažniausiai klijuojamos ant šviežio pagrindo. „Įrengus armavimo sluoksnį ir praėjus savaitei laiko, jau galima klijuoti. Tokiu atveju gruntavimo praktiškai nereikia, nes viskas yra šviežia, gerai susirišę ir sluoksniai yra tinkami sukibimui. Jei laukiama ilgiau - pusmetį, dėl įvairių priežasčių, ar dar blogiau - metus, kas yra gana stiprus nusižengimas, tokiu atveju paviršius apsineša ir jį reikia gruntuoti. Klijus plytelių klijavimui reikėtų naudoti kuo elastingesnius. Jie dengiami įprastine plytelių klojėjo dantyta glaistykle. Nereikėtų tepti didelių plotų iš karto, jei klijai greitai stingsta. Laiką galite sužinoti perskaitę instrukciją. Nutepkite jais tokį plotą, kad spėtumėte užklijuoti plyteles, klijams galutinai nesustingus. Geriausiai plyteles pradėti klijuoti nuo aukščiausios paviršiaus horizontalės ir pamažu slinktis žemyn. Plyteles reikia klijuoti labai kruopščiai - jos turi tvirtai laikytis, nesisukioti ir, kaip jau minėta, neturi likti tuštumų. Optimaliausias siūlių plotis darant mūro imitaciją, pasak pašnekovo, yra 10-12 mm. „Siūlės yra ne vien dekoratyvi detalė, jos turi ir pakankamai svarbią funkcinę prasmę. Mes klijuojame fasadinį paviršių standžios medžiagos plokštėmis, jas stipriai veikia terminės deformacijos, t.y. nuo saulės įkaitusi medžiaga plečiasi ir suklijavus be siūlių galimos deformacijos, kai plokštės susiremia viena į kitą ir arba plytelė atšoka arba, jeigu klijai gerai laiko, skyla. todėl siūlių plotį lems klijuojamų plytelių storis ir formatas“, - pasakoja K.
Suklijavus plyteles, siūles reikia glaistyti specialiu glaistu. Pagrindinės jo savybės - elastingumas, geras sukibimas su plytelių kraštais, mažas drėgmės įgeriamumas. „Įprastas variantas, kai visas paviršius yra ištepamas siūlių glaistu, o paruoštas siūlių glaisto skiedinys įstrižais judesiais įterpiamas į siūles, šiuo atveju netinka. Jei įrengiate mūro imitaciją, tokį fasadą bus sunku valyti. Todėl paruoštas skiedinys atsargiai nuo lentelės yra įterpiamas į siūlę su atitinkamu rievikliu“, - pažymi pašnekovas.
Terasų ar laiptų padengimo klinkerio plytelėmis technika yra panaši į fasado, tiesa, horizontaliems paviršiams būtina naudoti impregnuojančias medžiagas. Be impregnavimo per ilgą laiką, gali užsikimšti mažose plytelėse esančios poros, kurias dėl jų dydžio išvalyti yra sudėtinga, tačiau vizualiai tai puikiai matosi. Įrengiant nėra skirtumo, kada per kiek laiko bus sudėtos plytelės, nors visuomet siekiama jas suklijuoti per kuo trumpesnį laiką. „Pauzė tarp vienos plokštumos klijavimo ir kitos gali būti nors ir savaitė ar mėnesis, bet tai nėra rekomenduojamas laiko tarpas - nepabaigti plotai yra veikiami ir lietaus, ir saulės. Pats darbo našumas priklauso nuo daug dalykų - tarkime, yra skirtumas, ar reikės išklijuoti normalią plokštumą, ar sieną su durimis ir langais. Plytelės gaminamos iš specialiai paruošto įvairaus molio mišinio, kuris formuojant presuojamas ir degamas. Jos gali būti dažytos, padengtos permatoma ar dengiamąja glazūra. Dekoras vienspalvis arba daugiaspalvis. Fajansinėmis plytelėmis dažniausiai klijuojamos virtuvių ir vonios patalpų sienos.
Grindims geriau pasirinkti glazūruotas akmens masės plyteles. Akmens keramikos plytelės atsparios nusidėvėjimui ir šalčiui, tika kloti išorinėse patalpose. Glazūruotos akmens masės plytelės būna su dekoru ir be jo, lygios ir reljefinės, matinės ir blizgančios glazūros. Be to, yra ir neglazūruotų akmens masės plytelių, vienspalvių ir daugiaspalvių. Tai purkšti (meliuoti), marmuriniai bei deginti gaminiai. Neglazūruotų plytelių grindų paviršių patartina papildomai apdoroti parafino aliejumi.
Be akmens masės ir fajansinių plytelių, naudojamos molio plytelės. Kvadratinių fajansinių plytelių klasikinis dydis 15×15, 20×20 ir 30×30 cm, stačiakampių - 15×20, 15×25, 20×25 ir 20×30 cm. Be to, gaminamos 25×25 cm ir virtuvėms - 10,8×10,8 cm plytelės. Akmens masės plytelių formos ir dydžiai daug įvairesni. Juose yra kvadrato, stačiakampio, šešiakampio ir aštuoniakampio formos. Kvadratinės akmens masės plytelės gaminamos 60×60, 40×40, 30×30, 25×25 ar 20×20, 10,8×10,8 ir 10×10 cm dydžio. Spalvų spektras platus: sodrios, grynos spalvos su pasteliniais atspalviais.
Be fajanso bei keramikos plytelių, būtina rinktis ir natūralų akmenį, betoną ar skalūną. Betoninės plokštės ar monolinė plokštė tinkama grindims, pavyzdžiui, rūsiuose. Marmuras jautrus rūgštims, palyginti minkšta medžiaga, todėl grindims tinka ne visur. Specialisto komentaras: Visada užsisakykite 10% daugiau plytelių nei jums reikia - dirbant paprastai patiriama 5% nuostolių, o likusių 5% jums gali prireikti ateityje.
Nuo pagrindo paruošimo iki galutinio derinio
Nuo tvarkingai paruošto pagrindo priklauso kaip ilgai laikysis plytelės ir kaip gražiai jums pavyks jas išklijuoti. 1. Klijuojant ant kalkių-cemento tinko paviršius turi būti sausas, džiūti mažiausiai savaitę. Paviršių galima šiek tiek palyginti; ant lauko paviršiaus patartina nutrinti vieliniu šepečiu. 2. Ant akytojo betono ir gipso plokčių paviršių būtina paviršių nušlifuoti, nušlifuoti ir nušlifuoti, nušlifuoti, tada padengti 1-2 mm apdailos skiedinio sluoksniu. 3. Kiliminių dangų keitimas keraminėmis plytelėmis - pašalinti senas dangas, gruntavimas, plonas apdailos skiedinio sluoksnis. 4. Renovacija - naujų plytelių klijavimas ant senų - šiuo metu populiarėjantis sprendimas. Seną plytelę būtina kruopščiai nuvalyti, užtepti 1-2 mm sluoksnį to paties klijų, užtikrinant geresnį sukibimą.
Plytelių klijavimas: iš ko rinktis ir kaip dirbti
Plytelių klijavimas vyksta su įvairiais mišiniais ar skiediniais (dažniausiai cemento pagrindu). Perkant, atkreipkite dėmesį į: ar tvirtai suriša, ar galima klijuoti ant horizontalių ar vertikalių paviršių, ar tinka išorėje ar viduje, atsparumas vandeniui ir šalčiui, kaip greitai kietėja, ar tinka šildomoms grindims. Taip pat reikalingas specialus skystis įrankiams plauti. Prieš pirkdami klijus, pasitarkite su parduotuvės konsultantu. Plytelių klijavimas - pats atsakingiausias darbas. Plytelėms klijuoti, siūlėms trinti ir sandarinti rekomenduojama įsigyti įrankius: mentele, įrankiai, guminė glaisto lopetėlė, kempinė, hermetiko pistoletas ir silikoninis krapštiklis. Jei planuojate didesnį plotą, naudokite plytelių pjaustytuvą. Tikslumas ir planavimas svarbiausia, pradėkite nuo aukščiausios paviršiaus horizontalės.
Prieš klijuojant naujas plyteles, svarbu paruošti paviršių, užtikrinti, kad jis būtų lygus, švarus ir išvalytas. Siūlės plotis, kurį naudoti mūro imitacijai, dažnai siekia 10-12 mm. Siūlės turi funkcinę paskirtį - jos leidžia plokštėms deformuotis temperatūrų pokyčiuose. Klaidos gali lemti plokščių plyšimą ar net atšokimą, todėl siūlėms tai labai svarbu. Po klijavimo, siūlės glaistomos elastingais glaistais, o sudėjus paskutinę plokštę, palaukite, kol glaistas sukietės, ir nuimkite kryželius.
Glaistymas ir silikonu užpildymas atlikti laiku. Silikoną naudokite aplink kampus, kriaukles, vonias, užpildydami siūles ir užklijuodami lipnią juostelę. Silikono spalva turi atitikti glaisto spalvą. Specialisto komentaras: Pirkdami silikoną įsitikinkite, jog jo spalva ir glaisto rūšis suderinti.
Teisinga priežiūra ir našumas
Plytelių priežiūra yra paprasta: šiltas vanduo, švelni kempinė, nereikalauja daug lėšų. Sudėtingesnėms dėmėms gali būti naudojami rūgštiniai valikliai, bet juos naudoti atsargiai ir laikytis plytelių atsparumo nurodymų. Atskirai akcentuojama hidroizoliacija drėgnose zonose (dušo sienose, vonios zonoje, grindyse). Naudojamos specialios hidroizoliacinės plėvelės ar tepamos masės. Pasirinkite gipskartonio plokštes su atsparumu drėgmei (žaliosios) ir įrengkite tvirtai. Restoranai, biurai ir parduotuvės reikalauja didesnio atsparumo dėmėms ir lengvo valymo.
tags: #namai #isklijuoti #plytelemis