Apie 50% visų namo šilumos nuostolių sudaro šiluma, kurios netenkama per sienas, nes jų plotas lyginant su kitomis atitvaromis yra pats didžiausias. Mintis, kad daugelis šiuolaikinių statybinių konstrukcijų labiau kenkia žmogaus sveikatai, nei ją saugo, skatina mus prisiminti tradicines natūralias medžiagas. Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį sukamosiose krosnyse 1150°C temperatūroje. Prie tokio karščio žaliavos gabaliukai išsipučia ir tampa lengvomis, porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis granulėmis. O molis, kaip žinia, jau tūkstančius metų naudojamas statybose dėl savo patvarumo bei puikių mikroklimatinių savybių.
Gauto produkto ypatumai priklauso nuo naudotų priedų bei pačios gamybos technologijos. Esant nestabiliai krosnies temperatūrai ar nepakankamai kepimo trukmei, keramzito granulės viduryje lieka neiškepusio molio, kuris, gavęs drėgmės, ima plautis. Tai smarkiai sumažina tiek termoizoliacines, tiek ir konstruktyvines keramzito savybes. Taip pat labai svarbu, kad kepimo metu nebūtų utilizuojamos chemijos pramonės atliekos. Pastarosios dažniausiai naudojamos kaip išsipūtimą gerinantys priedai, tačiau turi didelę įtaką keramzito higieninėms savybėms. Keramzitas gaunamas didelėje temperatūroje - dėl to ir pats yra nedegus bei atsparus ugniai (atitinka A1 klasės priešgaisrinius reikalavimus).
Kepimo metu išpūstų granulių poros sudaro apie 75% vidinio tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitas yra mažai įgerianti, atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Keramzitas - laidus garui, nekaupia savyje vandens, o kartu yra ir cheminei aplinkai atspari medžiaga. „Iškeptas“ keramzitas yra suskirstomas į frakcijas pagal skersmenį, o tuo pačiu ir pagal savybes. Frakcijų dydžiai apsprendžia keramzito tankį, taip pat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkus 2-4 mm frakcijos keramzitas sveria 400-600 kg/m³, tačiau jo atsparumas gniuždant siekia 3 MPa - jis kietas, nors ir lengvas. Viena populiaresnių yra 10-20 mm frakcija, jos piltinis tankis yra apie 250-300 kg/m³, o šiluminio laidumo koeficientas λ10 - apie 0.09 W/mK, lyginant su mineralinės vatos termoizoliacinėmis savybėmis, keramzitas šiek tiek atsilieka (mineralinės vatos λ10 ~0.035-0.04 W/mK). Tačiau keramzitas turi daug didesnę šiluminę inerciją, kuri yra proporcinga jo tankiui. Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas puikiai absorbuoja garsą, nepaversdamas patalpos hermetiška uždara erdve.
Naudojant jį tarp vidaus medinių perdangų, yra sudaromas garso barjeras. Keramzitą reikalui esant, galima panaudoti net kelis kartus, taip pat įmanoma transportuoti pneumatine pompa net į 22-24 m aukštį, arba paskleisti 40 m spinduliu horizontalia kryptimi. Kaip apšiltinimo medžiaga, nenaudojant jokių rišiklių, keramzitas yra tiesiog pilamas į tarpą tarp vidinės ir išorinės sienos, pasklisdamas jis užpildo visas ertmes, todėl jo nereikia spausti mechaniškai. Tai dar labiau pagreitina statybos procesą.
Neretai pastato rekonstrukcijos metu paaiškėja, kad pamato laikomoji galia nedidelė. Tada stengiamasi kaip galima mažiau apkrauti esamą konstrukciją - naudoti lengvas medžiagas. Net ir čia, ypač atliekant betonavimo darbus, keramzitas yra nuostabus pagalbininkas. Naudojant jį kaip užpildą, galima gauti betoną, kurio tankis nuo 400 iki 2300 kg/m³. Jau 19 a. pabaigoje buvo žinoma, kaip gaminti akytbetonį. Amžių sandūroje akytbetonio gamybos technologija buvo patobulinta: kietinimui imta naudoti suslėgtus garus. Taip buvo pradėta gaminti porėta medžiaga - akytbetonis.
Anksčiau ši medžiaga buvo vadinama dujų silikatu, tačiau dabar šis pavadinimas būtų netikslus, nes porų išpūtimui naudojama aliuminio pudra, išsisklaido dar iki medžiagos kietinimo proceso. Gaminant akytbetonį, labai smulkiai sumaltą kvarco smėlį rišiklis paverčia tiršta želė primenančia mase. Smiltelės stipriai sukimba. Porose uždarytas oras suteikia išskirtinių šilumos izoliacinių savybių. Atitvarinių iš akytbetonio pasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminių plytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Akytbetonis pasižymi dar viena puikia savybe - tai ekologiška medžiaga, neišskiriant jokio saugumo aplinkai.
Gaminant akytbetonį, kurį galima naudoti sienų blokeliams, perdangoms ir denginiams, taip šilumos nuostoliai sumažinami visame name. Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista. Taip pat išvengiama staigių temperatūros svyravimų. Akytbetonis sugerti drėgmę ir vėliau ją grąžina, reguliuodamas oro drėgnumą patalpose. Medžiaga ekologiška, nes išmetama mažiau energijos jos gamybos metu, be to, radijo aktyvumas žemesnis nei tų pačių keraminių plytų.
Be to, akytbetonis leidžia kurti įvairias architektūros formas, jis tvirtas it akmuo, bet lengvas, lengvai pjaustomas, gręžiamas ir frezuojamas. Tai bene vienintelė medžiaga, iš kurios galima statyti išorines sienas ir papildomai jų nešiltinti. Išorinis tinkas turi būti laidus iš patalpų besiskverbiantiems garams, bet nelaidus krituliams. Ekovata - gaminama iš makulatūros pridedant nelakių organinių medžiagų - borokso bei boro rūgšties, kurios nekelia jokio pavojaus žmogaus sveikatai.
Apšiltinant šia termoizoliacine medžiaga medines konstrukcijas, nebūtini antiseptikai, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelinių lygų bei graužikų, o pastatą nuo pelėjimo bei drėkimo. Gaisro atveju ekovata apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų, turi geras garsą izoliuojančias savybes. Boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelinių ligų, ekovatoje nesiveisia vabzdžiai ir graužikai. Ekovatos drėgmė priklauso nuo ją supančios aplinkos, t.y. jos drėgmė keičiasi kaip ir medienos.
Nustatyta, kad boro rūgšties druskos negaruoja, o boro rūgštis garuoja kartu su karštais vandens garais esant 100 laipsnių temperatūrai. Eksploatacijos metu temperatūra taip aukštai nepakyla, todėl ir boro rūgštis praktiškai negaruoja. Ji priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei, todėl ji saugo medines ir metalines konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų ir tiesioginio ugnies poveikio. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra λ10 = 0.039 W/mK, prie +10°C.
Remiantis laboratorijų išvadomis, ekovata išsiskiria tuo, kad daugeliu atvejų nereikia brangios garo izoliacijos. Tai mažina statybines išlaidas ir gerina pastatų eksploatacines savybes. Naudojant ekovatą, nėra atliekų ir pertekliaus, sandėliavimo išlaidų, pakrovimo-iškrovimo išlaidų. Pastatų sienų šiltinimas ekovata „sausu“ būdu - lengva, biri, suspausto oro pagalba lengvai paskirstoma medžiaga. Ekovatos izoliacinis sluoksnis būna tankus ir vientisas - nėra siūlų šilumai nutekėti. Ekovatą į pastato atitvaras galima supilti rankomis arba instaliuoti mechanizuotai specialiais išpūtimų įrengimais, o mechanizuotai gaunamas vienodo tankio izoliacijos sluoksnis.
Termoputos yra specialiai skirtos sienų oro tarpams užpildyti ir atitinka Europos bendrijos standartus bei ekologinius reikalavimus. Medžiaga nepraleidžia drėgmės, atspari šalčiui, priskirta nepalaikančių degimo medžiagų klasei. Termoputos turi itin mažą garų pralaidumo koeficientą ir gali būti naudojamos stogo šiltinimui bei palėpėms. Apšiltinus sienų ertmes, bendrus namo šilumos nuostolius galima sumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus.
EPS - polistireno putplastis yra lengvas, turi geras termoizoliacines savybes, atsparus vandeniui, pelėsiui ir daugeliui cheminių medžiagų. Jo šilumos laidumas priklauso nuo tankio, gniuždomasis įtempis labai aukštas, o degumas priskiriamas E klasei. Plokštės gaminamos pageidaujamų matmenų, o šio tipo izoliacija gali būti mažiau brangi, priklausomai nuo konstrukcijos. Išvados: keramzitas, akytbetonis, ekovata, termoputos ir EPS turi skirtingas savybes, kurios gali būti derinamos siekiant optimalios izoliacijos ir mikroklimato namuose. Visos šios medžiagos yra ekologiškai švarios ir gali būti pritaikomos įvairiose statybos situacijose.
Kaip pasirinkti šiltinimo sprendimą
Keramzitas - natūrali, ekologiška medžiaga iš molio; puiki šilumos izoliacija dėl oro burbuliukų, atsparus vandeniui ir ugniai; gali būti naudojamas grindims, pamatai, sienoms ir stogo konstrukcijoms. Mineralią vatą išsiskiria mažesniu šilumos laidumu, lengvumu ir žemesne mase, tačiau ji gali būti drėgnėjanti ir labiau pažeidžiama drėgmei bei degimui. EPS suteikia lengvumą ir gerą termoizoliaciją, tačiau turi būti naudojamas kartu su atspariais drėgmei ir degumai komponentais. Akytbetonis suteikia masyvumo, bet lengvumo ir puikiai sulaiko drėgmę. Ekovata, penofol ir penoplex siūlo papildomas šilumos izoliacijos ir garso izoliacijos galimybes su optimaliu svoriu, o dažnai naudojami kaip papildomi sluoksniai ar užpildai.
Rekomendacijos grindims ir sienoms
Norint užtikrinti efektyvią šilumos izoliaciją, svarbu rinktis atitinkamą frakciją ir tankį, laikytis tinkamų montavimo technologijų bei užtikrinti darnų oro ventiliavimą. Keramzitui naudoti grindims siūlomi keli frakcijų deriniai, kurių paskirtis - maksimaliai prisitaikyti prie esamos konstrukcijos ir apkrovų. Sausojo stiliaus klojimas ir skystas betono lyginimas yra dažnai taikomi, priklausomai nuo grindų tipo ir norimo šilumos laidumo. Didesniam patikimumui rekomenduojama derinti keramzitą su kitomis ekologiškomis medžiagomis, siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti kuris laiką.
Apibendrinančios įtakos galima pasiekti sandariu šiltinimu
Šilumos nuostoliai bus sumažinti, kai bus įgyvendinta sandariojo šiltinimo technologija. Sandarioji šiltinimo technologija leidžia sumažinti šiltinimo medžiagos sluoksnio storį sienoms iki 10-15 cm, o stogui ar perdangai - iki 15-20 cm. Efektyviausia sandariojo šiltinimo technologija leis nuolat taupyti pinigus ir kurti komfortišką mikroklimatą namuose, taip pat prisidės prie aplinkos apsaugos. Sudegindami mažiau energijos, mes sumažiname ir taršą, susijusią su energijos gamyba, ir prisidedame prie šiltnamio efekto mažinimo.
tags: #apsiltinimas #keramzito #granules