Prieš pradedant projektavimo darbus, Užsakovas turi pateikti verslo ir teisinius dokumentus bei techninius tikslus, kurie užtikrina saugų ir tinkamą statybos proceso eigą. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kokie dokumentai būtini, kokie reikalavimai taikomi fasado apsaugai ir kaip suplanuoti projektavimo eigą, kad būtų užtikrintas tinklas, atsparus oro sąlygoms ir laikantis įstatymų reikalavimų.
Užsakovui būtini dokumentai prieš projektavimo darbus
- Įgaliojimas: Jei Užsakovas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, veikiantis per įgaliotą asmenį, reikalingas įgaliojimas, patvirtinantis įgalioto asmens teisę atstovauti Užsakovui projektavimo procese.
- Inventorinės bylos kopija: Būtinas dokumentas, suteikiantis informaciją apie esamą nekilnojamąjį turtą, jo plotą, išplanavimą ir inžinerines sistemas.
- Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas: Patvirtina nuosavybės teisę ir teisinį statusą, apribojimus bei kitas reikšmes.
- Žemės sklypo/statinio bendraturčių sutikimai: Jei turimas nekilnojamasis turtas turi daugiau nei vieną savininką, būtini visi bendraturčių raštiški sutikimai dėl projektavimo darbų.
- Kaimynų notariniai sutikimai (jei reikia): Kai projektas gali paveikti gretimų sklypų interesus, gali būti reikalingi notariniai sutikimai.
- Nacionalinės Žemės tarnybos sutikimas statyti/rekonstruoti statinį valstybinėje žemėje (jei reikia): Jei žemės sklypas yra valstybinė nuosavybė.
- Servitutai (jei yra): Jei žemės sklypui nustatyti ribojimai naudotis svetimu turtu, šią informaciją pateikti projektuotojui.
- Žemės sklypo planas: Parodo ribas, plotą, reljefą ir inžinerines sistemas.
- Detalusis planas (jei teritorijai yra parengtas): Turėtų būti pateiktas projektavimo procese.
- Topografinė sklypo nuotrauka: Parodo esamą sklypo paviršių, augmeniją ir kt.
- Techninė projektavimo užduotis: Nustato užsakovų reikalavimus projektui.
- Specialieji architektūros ir paveldosaugos reikalavimai (jei taikomi): Jei objektas yra kultūros paveldo ar saugomoje teritorijoje.
Apsauginių tinklų montavimo ir DSSĮ STR reikalavimai
Apsauginiai tinklai turi atitikti EN 1263-1 ir darbdavio pareigas, numatytas DSSĮ ir STR. Rekomenduojama atlikti vizualinę patikrą prieš kiekvieną naudojimą ir periodines patikras pagal gamintojo nurodymus. Dažnai apsauginiai tinklai yra kolektyvinė apsaugos priemonė ir yra pirmas pasirinkimas, tačiau kai kuriose situacijose būtina papildomai naudoti apraišus ir kritimo sulaikymo sistemas. Kaina priklauso nuo tinklo tipo, ploto, EN 1263-1 klasės, papildomų savybių ir montavimo sudėtingumo.
Medžiagos ir fasadų šiltinimo principai
- Dažnai rekomenduojama, kai pastoliai ar konstrukcijos yra tvirtos ir atitinka apkrovų reikalavimus, naudoti šilumos izoliavimo sistemas su tinkamu šiluminės izoliacijos sluoksniu, o atraminiai kaiščiai - nerūdijantys ir šilumos nepraleidžiantys.
- Apsauga nuo drėgmės - būtina užtikrinti, kad visos šilumos izoliavimo sistemos ir besiribojančios su ja konstrukcijos būtų sandariai apjungtos nuo lietaus.
- Fasado plokštės klijavimas - atliekamas nuo apačios į viršų, užtikrinant tikslią kraštų priklijavimą ir vengiant plokščių perkritimų.
Šilumos izoliavimo plokščių tvirtinimas ir armavimas
Plokštės klijuojamos bituminiais klijais, o požeminė dalis šiltinama naudojant hidroizoliaciją. Po klijavimo iškart armuojamas kampai ir visa plokštuma, naudojamas armavimo skiedinys ir tinklas. Užpildoma siūlių sandarinimo juosta, o langų rėmų sandūros - išvalomos ir užmaskuojamos siekiant išvengti įtrūkimų. Darbo eiga reikalauja nuolatinio tikslumo, kad šilumos izoliavimo sistema išliktų sandari ir atspari lietui.
Specialūs patarimai prieš montavimą
- Perteklinės drėgmės diagnostika ir aplinkos veiksnių įvertinimas - reikia, kad fasadas būtų atsparus pelėms, dumbliams ir kerpėms.
- Jei fasadas buvo dažnai žaliuojantis ar drėgnas, patariama naudoti biocidinius preparatus, pvz., Knauf Algizid, kuris naikina mikroorganizmus ir sunaikina druskų apnašas.
- Plokščių naudokite tik vieno gamintojo medžiagas, kad išvengtumėte sąlygų jungiamųjų siūlių išlyginimui ir statybinių problemų vėliau.
Dekoratyviniai tinkai ir jų pasirinkimas
Lietuvoje populiariausios struktūrinės dangos yra Samanėlė ir Lietutis. Tokie paviršiai gali kaupti drėgmei palankias sąlygas; dėl to dažnai rekomenduojama jų dažymas. Silikoniniai tinkai pasižymi dideliu vandens atstūmimu, tačiau jų sudėtys gali skirtis ir įtakoti atsparumą drėgmei. Knauf Conni S tinkas siūlo didelį atsparumą ir gali būti spalvinamas pigmentais, tačiau dažnai naudojama dažymui dėl mechaninio atsparumo.
Klasė ir ilgaamžiškumas
Idėja, kad storesnis armavimo sluoksnis suteikia daugiau atsparumo, įsitvirtino Vakaruose. Europos techninio vertinimo organizacijos rekomendacijos dažnai nurodo 3 mm armavimo storį, o kai kurių gamintojų rekomendacijos - 5-8 mm, siekiant sumažinti žaliavimą ir užsiteršimą. Storesnis sluoksnis taip pat suteikia geresnį atsparumą ugniai, mechaniniam poveikiui ir garso izoliaciją.
Projektavimo įtaka fasadų ilgaamžiškumui
Svarbu įvertinti fasadų atsparumą oro sąlygoms, šilumos nuostolius ir drėgmės valdymą. Užuot tik estetinėms dalims, projektavimo darbe turi būti numatytas tinkamas šlaitinių stogų išsikišimas, palangių apskardinimas ir pakankamas fasado išsikišimas, kad vanduo neakumuliuotų ant fasado. Istorinių pastatų atveju gali būti taikomos supaprastintos taisyklės dėl fasado išvaizdos pakeitimų, bet šie reikalavimai turi būti tiksliai suprasti ir laikytis jų, siekiant išsaugoti architektūrinį paveldą.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir jų išvengimas
- Naudojama skirtingų gamintojų sistema be vientisos sudėties - gali sukelti garantijų netekimą ir nestabilų rezultatą.
- Nepakankamas vandens nuvedimas ir netinkama lietaus nuvedimo sistema - dažni fasadų žaliavimo rizikos veiksniai.
- Nedideli techniniai trūkumai šilumos izoliacijos sluoksnyje, dėl ko gali kilti įtrūkimų ar drėgmės problemos.
Kitos naudingos gairės
Svarbu įsitikinti, kad fasadino sujungimai su langų rėmais yra sandarūs ir laiko užklijavimą, o siūlių plotis yra iki 4 mm. Taip pat būtina atidžiai patikrinti plokščių prispaudimą ir laikytis temperatūrinių reikalavimų džiūvimo metu, ypač kai aplinkos temperatūra turi būti ne mažesnė nei +5°C.