Keraminiai kanalizacijos vamzdžiai yra seniausios požeminės nuotekų sistemos. Pirmą kartą panaudota Senovės Romoje ir Indijoje. Pagal GOST 286-82 reikalavimus keraminiai vamzdžiai, naudojami nuotekoms šalinti, turi šias charakteristikas: ilgas 1000 mm, 1250 mm, 1500 mm, 2000 mm, 2500 mm; vidinis skersmuo (vardinė skylė - DN (DN)): nuo 100 iki 1200-1400 mm; sienos storis: nuo 19 iki 36-50 mm; 1 dujotiekio svoris - nuo 30 iki 400-500 kg; vandens absorbcija - aukščiausios ir pirmos rūšies produktai sugeria drėgmę ne daugiau kaip 8-9% jų svorio; stiprumas ir atsparumas vandeniui - keraminiai vamzdžiai yra visiškai sandarūs ir gali atlaikyti vidinį hidraulinį slėgį iki 1,5 kgf / cm2; vamzdžių paviršių lygumas ir padengimas: padengtas chemiškai atsparia glazūra; tiesumo nuokrypis: ne daugiau kaip 9-11 mm 1 bėgimo metrui; vidinis jungiamosios dalies (lizdo) skersmuo / jos gylis: nuo 234 iki 1530 mm 60-80 mm gylyje. Reguliavimo dokumente, be keraminių vamzdynų charakteristikų, reglamentuojami jų bandymo ir priėmimo metodai.
Keraminių vamzdžių tipai: Varpo formos - gaminių viename gale yra cilindro formos arba varpo formos išsiplėtimas (varpas); Be lizdo - abu galai yra lygūs ir vienodo skersmens. Keraminiai vamzdžiai, palyginti su analogais iš ketaus ir PVC, turi daug privalumų ir trūkumų. Privalumai apima: patvarumas - tinkamai naudojant, keraminiai vamzdynai gali tarnauti 100 ar daugiau metų; aplinkos sauga - gaminiuose nėra dirbtinių polimerų ir kitų komponentų, kurie suyra dirvožemyje ir gali jį pakenkti; didelis stiprumas - atlaiko daug didesnes apkrovas nei dirvožemio ir pastatų svoris; atsparus aukštai temperatūrai ir chemiškai agresyvioms nuotekoms. Pagrindiniai trūkumai yra šie: trapumas - nors keramika pasižymi dideliu tvirtumu, tačiau ji neatlaiko stiprių smūgių, dėl kurių ji sutrūkinėja; didelis svoris - keraminis vamzdis pagamintas iš molio, sukepinto aukštoje temperatūroje; didelės sąnaudos - keraminių vamzdžių kainos yra 8-10 kartų didesnės nei PVC. Taip yra dėl jų sudėtingesnės gamybos technologijos ir brangių naudojamų žaliavų.
Gatvės duobės išvietės pamažu nyksta. Naujas namas, ir net nedidelis namelis turėtų įtikti savininkams ir normalus komfortas 21-ajame amžiuje patogumais. Statant namą kanalizaciją yra nustatyta projektavimo etape, kartu su kitais komunalinių, bet senas namas tai galima organizuoti vonios kambariai su miesto komforto lygiu statybą. Visi namų gali būti skirstomi į dvi kategorijas - tuos, kurie gali būti prijungtas prie centrinio miesto ar miestelio nuotekų, ir tiems, kurie negali. Planuojant kanalizacijos naujai pastatytame name yra virtuvė ir tualetai netoliese, šalia geriausia vieta, kur nuotekų patenka į gatvę.
Dideliame name su daugybe vonios kambariai, su racionaliai komplekso įrengimo nuotekų siurblio kanalizaciją. Šiame etape, polipropileno arba polivinilchlorido vamzdžiai - geriausias variantas. Jie yra nebrangūs, lengvai gabenti ir montuoti, nereikalauja suvirinimo aparato už jų surinkimą. Vietos sąnariai toliau tvarkomi hermetiku. Bet kuriuo atveju, iš vamzdelių jungiamosioms detalėms iš prietaiso skersmuo turi būti lygi arba didesnė negu jos snapelis. Iš stove vamzdžio skersmuo turi būti nuo 100 mm, kai jis yra prijungtas prie WC, ir 50 mm, kai WC yra ne. Prieš montuojant sistema geriau detalė nupiešti arba sukurti jį į kompiuterinę programą. Tualetas yra prijungtas prie vertikalaus stove atskirai, kad būtų išvengta ištuštinti syfonami į vandentiekio pagal savybę sugerti vandens.
Nuotekų stovuose kiekviename aukšte, atsižvelgiant į tiekiamų audito liukai apačioje. Sanitarinių prietaisų yra prijungtas prie vamzdžių per dvi “U-formos sifonu, apatinė dalis, kuri visada yra tam tikras vandens. Kai kriauklės ir vonios parduodami su sifono, kitiems tai reikės įsigyti papildomą, tualetai sukūrėme sifoną. Tokie vamzdžiai taip pat yra įrengta su audito liukai (reikalingi posūkiuose). Su jų derinio reikia vengti teisingus kampus ir sudėtingas kreives. Jei vamzdis slypi žemės ar nešildomose patalpose, jis turi būti gerai izoliuoti. Kanalizacijos vamzdžiai yra prijungti prie sienos pagal spaustukais. Daug smarkiai sintezės vandens, pavyzdžiui, iš tualeto bako, juda vamzdžio, sukuriant rarefied vietą regioną. Dėl šios priežasties, nuotekų sistema turi būti įrengta su savo ventiliacijai. Dėl ventiliacijos vamzdžių stovų pratęstas iki stogo, viršutinis galas yra ne uždaryti, bet saugiai slepiasi nuo lietaus ir šiukšles.
Namo išorėje yra taip pat geriausia naudoti plastikinių vamzdžių. Už jų montavimas mato griovys į dirvožemio gylio užšaldymo, kad ji būtų grindžiama supilta smėlio maišelio dugno, ir tada iš 2-3% sukrauti vamzdžių nuolydį. Tuo prijungimo prie namo ir šalia jungtis prie centrinių nuotekų valymo įrenginių ar autonominių rinkinys audito liukai taško. Pageidautina, kad būtų įdiegti atbulinis vožtuvas vamzdį. Kiekviena iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų, tačiau, apskritai, rekomenduoti kloaka gali būti tik kotedžai, kad negyvena nuolatos, arba nameliuose 1-2 žmonių. Septinis yra geriausias variantas, tai gali būti perkamos paruoštas arba padaryti save.
Kanalizacija namuose yra viena būtiniausių komunikacijų. Todėl statant ar rekonstruojant namus dažniausiai pradedama būtent nuo kanalizacijos montavimo darbų. Net jei darbus patikėsite patyrusiems specialistams, turite žinoti ir suprasti bent kelis svarbius aspektus, kaip teisingai turi būti atliekamas kanalizacijos montavimas.
Vamzdžių montavimas, nuolydis ir jungimo principai
Vienas svarbiausių aspektų montuojant kanalizaciją - tinkamas vamzdžių nuolydis. Ir svarbiausia - jis turi būti tinkamas, o ne per mažas ar per didelis. Standartinis nuolydis turi būti 1-2 cm vieno metro atstumui. Pavyzdžiui, jei bus tiesiamas 4 metrų kanalizacijos vamzdis, jo nuolydis turi būti 4-8 cm. Per mažas nuolydis neleis sklandžiai tekėti nuotėkoms. Tačiau per didelis nuolydis irgi nėra gerai. Jei nuolydis per didelis, tuomet vandens srovė tekėdama aplenks sunkesnius nešvarumus, o šie užsistovės vamzdžiuose ir sudarys kamštį.
Kaip ir vamzdžių nuolydis, svarbios ir vamzdžių alkūnės. Šios neturėtų būti 90 laipsnių kampo, geresnis pasirinkimas yra 45 laipsnių kampas arba kelių tokių sujungimas - kampas tuomet susidaro „švelnesnis“ ir ne toks status, tad jame nepradeda kauptis nešvarumai.
Prijungimas prie nuotekų sistemos Nepakanka vamzdžius iškloti name, reikia juos prijungti ir prie nuotekų sistemos. Jei nėra galimybės prijungti kanalizacijos prie miesto centrinės nuotekų sistemos, tuomet reikės įsirengti vietinę nuotekų valymo sistemą. Šiais laikais tikrai gausus pasirinkimas nuotekų valymo įrenginių, kaip pavyzdį galima paminėti šiuolaikiškus BioTornado įrenginius. Valymo įrenginių montavimą geriausia patikėti specialistams iš kurių perkate įrenginį. Taip bus užtikrintas kokybiškas įrengimas ir įrenginys tarnaus taip kaip priklauso. Tuo tarpu kanalizacijos prijungimas prie valymo įrenginio taip pat svarbus. Prijungimo darbai turi būti vykdomi tuomet, kai smėlis aplink nuotekų valymo įrenginį yra užpiltas iki įvado. Prijungimo vieta numatoma pagal valymo įrenginio specifikaciją, tačiau negali būti aukščiau nei vienas metras iki žemės paviršiaus. Jei kanalizacijos įvadas bus aukščiau, tikėtina, jog šaltuoju metų laiku įvadą pasieks įšalas ir vamzdis užšals.
Ir galiausiai, išvedžiojus vamzdžius bei prijungus prie nuotekų sistemos, lieka tik sujungti visus prietaisus - kriauklę, plautuvę, klozetą, vonią, dušą, skalbyklę ir kitus prietaisus. Lauko kanalizacijos sistema yra esminis pastato komponentas, skirtas surenkant ir pašalinant nuotekas iš pastato. Vienas populiariausių pasirinkimų šiai sistemai yra PVC (polivinilo chloridas) lauko kanalizacijos vamzdžiai. PVC vamzdžiai yra gaminami iš plastiko, kuris yra atsparus korozijai ir chemikalams, todėl jie naudojami kaip viena iš galimų kanalizacijos vamzdynų medžiagų. Ši medžiaga lemia, kad sistema yra ypač lengva ir paprastai montuojama.
PVC lauko kanalizacijos vamzdžiai naudojami kanalizacijos sistemose, kad būtų nukreiptas nuotekų srautas nuo pastato iki kanalizacijos šulinių ar kitų kanalizacijos sistemų. Jie yra populiarus pasirinkimas dėl savo nepralaidumo, tvirtumo ir atsparumo korozijai. Šie vamzdžiai taip pat yra patvarūs ir reikalauja mažiau priežiūros, palyginti su kitomis medžiagomis pagamintais vamzdynais. PVC vamzdžių privalumai: Lengvumas; Dėl šių priežasčių plastikininių kanalizacijos vamzdžių montavimas yra daug paprastesnis ir greitesnis nei kitų medžiagų vamzdžių montavimas. Lankstumas: Plastikiniai lauko kanalizacijos vamzdžiai yra lankstesni nei kiti vamzdžiai, todėl juos galima lengviau derinti su kitais vamzdžiais arba kampais. Atsparumas korozijai: PVC kanalizacijos vamzdžiai yra atsparūs korozijai ir chemikalams, todėl juos galima naudoti ilgesniam laikui be didelio priežiūros ar remonto poreikio. Ši lauko kanalizacijos sistema yra ypač patikima eksploatuoti dėl sandūrų sandarumo, didelio atsparumo cheminėms medžiagoms ir lygaus vamzdžių paviršiaus.
Montavimas ir jungimo detalės: Kanalizacijos vamzdžiai gali būti tvirtinami sujungimo detalėmis, kurios yra lengvai sujungiamos naudojant kanalizacijos tepalą/pastą. Lauko kanalizacijos vamzdžiai ir fasoninės dalys, skirtos sanitariniams, lietaus, drenažo tinklams ir sistemos prievadams montuoti, gaminami iš termoreaktyviojo polivinilchlorido (PVC-U).
Gera žinoti, kad apie vamzdžius išmanome tikrai nedaug. Plieniniai jie ar plastikiniai, mums mažai terūpi. Paprastai pirmiausia ant žemės paviršiaus iškyla namo konstrukcija, o po to jungiamos reikiamos instaliacijos. Jų montavimas nesukels didelių rūpesčių, jeigu šiam darbui bus tinkamai pasiruošta. Taigi pirmiausia reikia nuspręsti, kur bus elektros skydinė, katilinė, vandentiekis, kur bus išdėlioti prie kanalizacijos pajungiami įrenginiai, kur bus įrengtas kaminas ir kaip iki jo pateks oras. Gerai apgalvotą planą reikėtų perduoti patyrusiems (geriausia - rekomenduotiems) meistrams, paversiantiems jūsų namus „gyvenamais”.
Vamzdžiai gaminami iš įvairių medžiagų, todėl skiriasi ir jų paskirtis, ir techninės savybės. Yra plieniniai, variniai, polietileniniai, polivinilchlorido, chloruoto polivinilchlorido, daugiasluoksniai metalopolimeriniai (kombinuoti aliuminio/plastiko) ir kt. vamzdžiai. Šiuo metu patikimiausiais laikomi daugiasluoksniai vamzdžiai. Jie sudaryti iš 5 sluoksnių: vidinio (polietileninio), vidurinio (aliumininio), išorinio apsauginio polietileno sluoksnių bei specialios rišamosios medžiagos tarp jų. Tokie vamzdžiai naudojami geriamojo vandens ir šildymo instaliacijoms.
Daugelyje senų namų yra sumontuoti plieniniai vamzdžiai. Vertinami dėl formos išlaikymo ir mažo linijinio temperatūrinio plėtimosi, jie turi ir trūkumų: kaupiasi nuosėdos; koroduoja; geriamasis vanduo užteršiamas sunkiaisiais metalais; sunkiai montuojami. Polivinilchlorido vamzdžiai skirti šalto vandens ir kanalizacijos vamzdynams tiesti. Šios rūšies vamzdžių nerekomenduojama naudoti karšam vandeniui tiekti, nes jie yra menkai atsparūs karščiams. Plėtojant technologijas, chloruoto polivinilchlorido vamzdžiai gali būti naudojami šildymui ir karštam vandeniui tiekti, nes jie yra atsparūs aukštai temperatūrai (82 C) ir net gaisrui. Polietileniniai vamzdžiai naudojami šaltam geriamajam vandeniui tiekti, žemėje ir vandenyje klojamose vandentiekio sistemose, gamybinių procesų technologinėse sistemose. Atliekant generalinius darbus, būtina nutiesti požeminį nuotekų vamzdyną. Paprastai vamzdynas turi būti nutiesiamas 50 cm gylyje. Svarbu, kad per visą vamzdyno ilgį, nutekėjimo angos link, būtų išlaikytas 2 proc. nuolydis. Geriausia, jei vamzdžiai, nutiesti po namo grindimis ir jo išorėje, yra pagaminti iš polietileno arba polipropileno ir yra vidutiniškai 100-150 mm skersmens ir atsparūs mechaniniams pažeidimams (paprastai jie būna oranžinės spalvos). Vandentiekio sistema montuojama 1,2-1,5 m gylyje. Pagrindinis vamzdis dažniausiai tiesiamas po namo pamatais. Tačiau jis neprivalo iš karto būti prijungtas prie sistemos - užtenka nutiesti vamzdžio dalį ir palikti jo galą išorėje.
Nuotekų šalinimas yra tokia pat svarbi pastato inžinerinė dalis, kaip ir vandentiekis, šildymas bei vėdinimas. Tinkamai įrengta kanalizacija padės efektyviai ir be problemų pašalinti nuotekas, palaikyti švarią aplinką ir tausoti gamtą. Nuotekų sistemą lengviausia montuoti pradiniame statybų etape, kai jau įrengti pamatai, prieš betonuojant juodgrindes. Gyvenvietėms, daugiabučiams ar komerciniams pastatams centralizuota kanalizacijos sistema yra projektuojama inžinierių pagal galiojantį LR statybos reglamentą (STR) kartu su pastato konstrukcijomis ir kita įranga. Sudėtingesniems pastatams yra pasitelkiamas kompiuterinis projektavimas specialiomis programomis, vadinamas BIM (angl. Building Information Modeling). Informacija saugoma visą pastato gyvavimo laiką, kad prireikus galima būtų nesunkiai pastatus renovuoti, tame tarpe ir nuotekų sistemą bei jos dalis.
Žodis kanalizacija kilo iš prancūziško canalization ir reiškia nuotekų surinkimą požeminiuose ar sienose paslėptuose kanaluose - vamzdynuose, kuriais jos patenka į miesto centrinius vandens valymo įrenginius arba vietinės nuotekų sistemos talpas, ten yra išvalomos ir išleidžiamos į vandens telkinius arba panaudojamos laistymui. Kad nuotekų šalinimas yra svarbus pagrindinėms higienos reikmėms, žmonija suprato jau prieš 5000 metų, atsiradus pirmiesiems miestams ir gyvenvietėms. Senovės Romoje pagrindinis nuotekų vamzdynas Cloaca Maxima buvo net 7 m pločio. Lietuvoje XVI a.-XVII a. pradžioje Vilniaus Žemutinėje pilyje statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir valdovo dvarui priklausančius statinius naudoti pažangūs tiems laikams sanitariniai bei inžineriniai sprendimai. Šalia pastatų rasti uždari nuotekų, lietaus ir gruntinio vandens surinkimo kolektoriai.
Nuo XIX a pabaigos kanalizacijos gaminiai buvo iš ketaus arba keramikos. Ketiniai vamzdžiai rūdijo ir buvo nepatogūs naudoti, todėl šiuolaikinių technologijų dėka ilgainiui įsitvirtino vamzdynai, pagaminti iš plastiko. Vidaus kanalizacijos sistemai įprastai naudojami pilkos spalvos vamzdynai, tiesa, jie gali būti ir balti arba juodi, jeigu nutinka taip, kad jie tampa matomi interjere. Jų trūkumas - prasta garso izolicija, todėl dažnai girdimas triukšmas tarpaukštiniuose vertikaliuosiuose stovuose. Lauko vamzdynui naudojami oranžinės spalvos gaminiai, jie yra gerokai storesnių sienelių, todėl atsparūs smūgiams bei nesideformuoja nuo grunto spaudimo. Išorės vamzdynai klojami apie 1 m gylio tranšėjose, kad žiemos metu neužšaltų nuotekos.
Daugiabutyje ar komerciniame pastate dažniausiai pagrindiniai nuotekų vamzdynai yra įrengiami tam skirtuose uždaruose komunikacijų kanaluose pastato viduje. Juos ten deramai izoliuojant, yra išvengiama nemalonaus tarpaukštinio triukšmo. Projektuojant vidinę kanalizaciją geriausia laikytis taisyklės, kad vamzdžio ilgis būtų kuo trumpesnis. Todėl santechnikos įrenginiai turėtų būti kuo arčia kanalizacijos įvadų, slepiamų sienose arba kanaluose. Unitazas yra jungiamas prie jose įrinto vertikalaus pastato vamzdyno 110 mm skersmens vamzdžiu, formuojant 1-2 proc nuolydį. Įrengiant kanalizacijos sistemą individualiame name, svarbu žinoti, kad tekėdamos į kolektorių ar rezervuarą nuotekos išskiria nemalonaus kvapo dujas, kurios gali būti netgi sprogios, todėl jas būtina šalinti įrengiant atskirą izoluotą ventiliacijos kanalą, geriausia ant stogo ar neeksploatuojamoje pastogėje, dar vadinamą alsuokliu (su arba be atbulinio vožtuvo).
Jungiant vamzdžius reikėtų vengti stataus (45-90 laipsnių) kampo, geriau sujungti juos didesnio spindulio „alkūninėmis" jungtimis. Unitazo vamzdynui prijungti prie vertikalaus kanalizacijos stovo reikalingas standus 100 - 110 mm skersmens vamzdis, pageidautina kietas, nors išimtiniais atvejais gali būti naudojami ir specialūs lankstūs gofruoti vamzdynai, jeigu reikia nežymiai koreguoti klozeto poziciją patalpoje, ypač rekonstruojant patalpas. Plautuvei ar praustuvei prijungti prie nuotekų stovo dažniausiai naudojami 50 mm vamzdynai. Jeigu norima įsirengti dušo kabiną su įleidžiamu į grindis dušo padėklu, o gal net nenaudojant padėklo, tik grindyse numatant vandens surinkimo angą („trapo") reikia įvertinti perdengimo, kuriame bus montuojamas nuotekų vamzdis, aukštį - kad būtų pakankamai vietos ir sifonui.
Kaip dažnai kylantys klausimai: Kodėl svarbu išlaikyti 1-2 proc nuolydį? Jis reikalingas vamzdynuose susikaupusių nešvarumų pašalinimui. Jeigu nuolydis bus nepakankamas, tekėdamas vanduo nenuplaus nešvarumų ir jie užsilaikys vamzdyne. Jei nuolydis per didelis, vanduo nutekės greitai, nespėdamas kartu „pasičiupti" nešvarumų. Populiariausia yra įsirengti savitakinę kanalizaciją, kuria nuotekos šalinamos natūraliu (gravitacijos) būdu. Siurblinė (slėginė) sistema įrengiama ten, kur ji neišvengiama - kai aukštai gruntinis vanduo ir nuotekų šalinimas pirmame aukšte yra komplikuotas, taip pat kai sanmazgas įrengtas žemiau kolektoriaus, rūsyje. Montuojant galima saugiai naudoti mažesnio skerspjūvio vamzdžius, nei reikalauja savitakinė sistema. Vis dažniau gyvenamųjų namų kvartaluose, nuo miesto nutolusiuose gyvenvietėse namai sujungiami į bendrą nuotekų šalinimo sistemą. Atstumai tarp nuotekų išleidimo vietos ir nuotekų valyklos tolsta, nepakanka vien nuotekų šalinimo vamzdyno, todėl naudojami nuotekų surinkimo kolektoriai, slėginiai vamzdynai, siurblinės. Centralizuota nuotekų šalinimo sistema tampa sudėtingu inžineriniu įrenginiu, kuriam reikalingas specialistų pagal STR parengtas projektas, suderintas su administracijomis. Parengtas lauko kanalizacijos planas yra derinamas su vietinį kanalizacijos tinklą administruojančia įmone (pvz., Vilniaus vandenys, Kauno vandenys).
Kaip teigia įmonės „Hidro inžinerija" specialistas Marius Jackūnas, projekte dažnai nenumatomos kai kurios būsimos kanalizacijos įrengimo detalės, tokios, kaip kanalizacijos kritimo stovas - vidinis ar išorinis. Todėl, kai kanalizacija įrengiama, prieš užkasant ją inspektuoja administruojančios įmonės atstovas. Sudėtingiausias ir pavojingiausias darbas yra požeminių nuotekų šalinimo vamzdynų montavimas, dažniausiai atliekamas rekonstruojant ar naujai įrengiant miesto nuotekų šalinimo vamzdynus ar jų dalis. Reikia įvertinti, ar kasant tranšėjas teks naudoti klojinius, šlaituoti.
Nuotekų valymo įrenginiai - tai įrenginių sistema skirta išvalyti buitines, gamybines, pramonines, ar kitokios kilmės nuotekas nuo įvairių teršalų taip, kad jos būtų tinkamos techniniam naudojimui, išleidimui į gruntą ar kitą vandens telkinį. Jokiame įrenginyje vanduo neišvalomas visiškai, tačiau iš ten jis išteka pakankamai švarus, kad nekenktų aplinkai. Gyvenant miestuose nesirūpinama nuotekų šalinimu, nes jos patenka į centrinę kanalizaciją, kuria nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius. Tačiau gyvenantieji vienkiemiuose, atokesnėse užmiesčio vietovėse, kuriose nėra įrengtos centrinės nuotekų sistemos, susiduria su problema - kaip atsikratyti nuotekų. Yra keletas būdų, kaip pašalinti išvalytas nuotekas: paprasčiausias - išleisti į aplinką, vamzdžiais nuvesti į netoliese esančius melioracijos griovius ar kitus atvirus vandens telkinius. Nesant vandens telkinio, išvalytas nuotekas galima filtruoti į gruntą per filtracinius šulinius arba laukus. Biologinio valymo įrenginio išvalytame vandenyje lieka mažiau azoto ir fosforo, todėl jis tinkamas laistyti vejai, o į tvenkinį - nerekomenduojama. Tokiu vandeniu galima naudoti pilkąjį vandenį WC bakelyje, vejų laistymui, automobilių plovimui.
Efektyvus nuotekų valymas neįsivaizduojamas be kokybiškai veikiančių įrenginių. Jie dirba tyliai, neskleidžia nemalonaus kvapo. Kruopšti ir reguliari įrenginių priežiūra užtikrina, kad nuotekų sistema tarnaus ilgai. Viena iš nuotekų šalinimo sistemos dalių - lietaus nuotekų surinkimas. Lietaus vanduo ne visuomet natūraliai tolygiai susigeria į žemę ir gali pridaryti nemažai žalos pastatams. Todėl lietaus nuotekų surinkimo sistema dažnai įrengiama atskirai nuo buitinių nuotekų tinklo, o lietaus vandeniui surinkti naudojami specialūs šuliniai ar infiltravimo blokai. Infiltracijos blokai taip pat gali būti naudojami vandens kaupimui, o geomembrana - vietoj geotekstilės. Tokiu atveju į bloką patekęs vanduo nesifiltruos į gruntą per negaliojančias vietas.
tags: #keramikiniai #nuoteku #vamzdziai