Betonui kietėjant tinkamai atlikti jo priežiūrą/apsaugą yra labai svarbu. Kas atsitinka betonui, jei jis subręsta nekokybiškai atlikus kietėjančio betono priežiūrą? Nuotraukoje matomas nupoliruoto betono paviršiaus fragmento vaizdas. Betono kerna buvo išpjauta iš tilto važiuojamosios dalies Anglijoje 1970 m. Nuotrauka padaryta naudojant skenuojantį elektroninį mikroskopą (SAM), kurioje aiškiai matomas neteisingai atliktos kietėjančio betono priežiūros rezultatas - tilto važiuojamosios dalies betono paviršiaus sluoksnis yra porėtas, daug nehidratavusio cemento grūdelių. Atlikus detalesnę bandinio analizę nustatyta, jog betono paviršiuje, 1 mm gylyje hidratacija yra įvykusi. Matoma, jog tokiame gylyje cementinis akmuo yra tankus. Tačiau arčiau betono paviršiaus hidratacija sustojo dėl drėgmės trūkumo. Nuotraukoje matomo betono paviršius natūralioje aplinkoje buvo mirkomas lietaus vandens, tačiau kietėjančio betono paviršiuje pradinės hidratacijos metu susiformavęs apsauginis barjeras apie cemento grūdelius yra nepralaidus drėgmei, todėl yra užkertamas kelias galimai vėlesnei cemento grūdelių hidratacijai. Nekokybiškai atlikta betono priežiūra jo kietėjimo metu neužtikrino cementinio akmens struktūros apsaugos, todėl vėlesnė hidratacija dėl palankių aplinkos sąlygų (lietaus vandens) neatsikartojo.
Nuotraukoje matomam betono bandiniui skubus giluminis remontas nėra būtinas, tačiau jei toks porėtas paviršius bus veikiamas pastovios mechaninės trinties, užšalimo-atšilimo ciklų su periodiniu druskingo vandens įgėriu - po kurio laiko remontas bus neatidėliotinai reikalingas ir brangus. Jei dekoratyvinio betono paviršius būtų toks porėtas - remontas būtų reikalingas iš karto. Prastai atlikta kietėjančio betono priežiūra neigiamai veikia ne tik betono paviršiaus kokybę, bet ir visą konstrukcinį elementą. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad visais atvejais pakartotina vėlesnė hidratacija niekada negali įvykti, jei buvo nekokybiškai atlikta pradinė kietėjančio betono priežiūra, negalime. Visada yra daug skirtingų aplinkybių, tačiau svarbiausia iš jų yra kritinis laiko tarpas tarp prasidėjusios kietėjančio betono dehidratacijos ir pakartotino sudrėkinimo. Aplamai kalbant, jei kietėjančio betono paviršius išdžiūvo, ką galima vadinti „išdžiovinta mikrostruktūra“, tai tikėtis vėliau pilnos, efektyvios, atsinaujinančios hidratacijos neverta. Betono paviršius liks porėtas bei silpnas ir reikalaus neatidėliotinių remonto darbų.
Nedidelė įžanga į praktinę temą - betono paviršiaus paruošimas ir apdirbimas yra esminiai etapai, užtikrinantys dangos ilgaamžiškumą, atsparumą ir estetiką. Nuo tinkamo paruošimo priklauso galutinio rezultato kokybė, todėl svarbu žinoti įvairius metodus ir jų taikymą.
Betono paruošimo pagrindai
Betono paviršius turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių. Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %, o santykinis drėgnumas - ne daugiau kaip 97%. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių drėgmės šaltinių - gruntiniai vandenys. Todėl būtina įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Dažymo paviršiai turi būti mechaniniškai tvirti, atsparūs ir neturi deformuotis iki 25 MPa (250 kg/cm2). Dažomo betono sudėtyje neturi būti keitiklių priedų, o nežinomų sudėčių betonui - atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote.
Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti „temperatūrines siūles“. Naujo betono paviršiams reikia kietėti ne mažiau kaip 28 paras, o kai kuriais atvejais - iki 60 parų. Kalkių pieno pašalinimas mechaniniu būdu (rotacine šlifavimo mašina, abrazyvinėmis medžiagomis 16 arba 36, arba smėliasrove) yra dažnai atliekama prieš lakuojant/dažant. Ėsdinimas rūgštimi, nors efektyvus kalkių pieno pašalinimui, kelia riziką plieniniams armatūroms ir dezinfekavimo priemonėms. Jei vis dėlto pasirenkama rūgštinė apdorojimo, dažniausiai naudojama druskos rūgštis 10-15% koncentracijoje.
Senas betonas turi būti geros būklės: joje neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei valymo metu atsiradę įtrūkimai turi būti užglaistyti polimeriniais mišiniais. Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo įrankiu. Nerekomenduojama naudoti cemento pagrindu glaistymo mišinių, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.
Gilų paviršiaus paruošimas ir mechaninis apdirbimas
Mechaninis betono poliravimas iš esmės pagerina visas betono savybes. Šlifavimas ir poliravimas - populiarūs metodai, kuriais galima pašalinti pažeistą sluoksnį, išlyginti paviršių ir paruošti tolimesniam apdirbimui. Yra drėgni ir sausi šlifavimo būdai. Drėgnas šlifavimas yra naudingas uždarose patalpose; sausas šlifavimas yra efektyvus, bet su didesnėmis dulkių problemomis. Po šlifavimo gali būti impregnuojamas pagrindas, kuris ženkliai padidina atsparumą mechaniniam poveikiui.
Dažymo galimybės yra įvairios: gali būti nudažytas epoksidiniais dažais, arba naudojamas „tonavimo“ metodas, kai spalva įsigeria į betoną, o paviršius poliruojamas. Spalva įgaunama iš paties betono ir galima pasiekti marmuro efektą. Poliruotas betonas suteikia interjerui solidumo ir prabangos įspūdį, ypač kai grindys yra šilumos izoliacija su šildymu. Nuotraukose rodomos suremontuotos betoninės grindys su užpildais ir spalvotomis dangomis - tai iliustracija, kaip poliravimas atnaujina paviršių.
Teritorinių taikymo variantai ir technologijos
Poliruoto betono grindys - populiarios interjeruose dėl jų estetiškumo, atsparumo ir lengvo priežiūros. Dažnai „Terazza“ tipo sistema su atvirais akmenukais siūlo unikalų vaizdą. Tačiau skirtingų projektų poreikiai lemia skirtingus sprendimus: tiek nauji, tiek senai įrengti paviršiai gali būti poliruojami ir atnaujinami. Dauguma grindų poliravimo patvirtina, kad kietesnis betonas geriau poliruojasi. Jei paviršiai yra itin minkšti, poliravimas gali būti neefektyvus, o tik nusidėvėjimas. Tada gali būti naudingi sprendimai, tokie kaip paviršiaus sukietinimas.
Pramoniniai objektai dažnai neturi laiko rizikoms - jų grindys turi tarnauti ilgai. Boltai, krautuvai, transporto judėjimas ir prekių saugojimas sukelia didelę apkrovą betonui. Todėl svarbu rinktis ilgaamžius, kietus sprendimus: kietų užpildų liejami skiediniai su aukštu atsparumu dilimui, atsparumu vandeniui ir elektrinei izoliacijai. Korodur kietų užpildų liejamos dangos yra atsparios benzinui, alyvoms, tirpikliams, šalčio-šilumos ciklams ir ledo tirpikliams, suteikdamos grindims didelį atsparumo lygį.
Standartinis metodo principas - „šlapias ant šlapio“ ir „šlapias ant sauso“ danga, kuri užtikrina visiškai naują apsauginį sluoksnį, kuris neleidžia įsiskverbti vandeniui ir nešvarumams. Minimalus dangos storis - 10 mm, o spalvos ir atsparumo lygiai gali būti pasirinkti pagal užsakymą. Pagrindiniai privalumai: nepertraukiamas apsauginis sluoksnis, atsparumas dilimui, atsparumas aplinkos poveikiui ir lengva priežiūra.
Taikymo pavyzdžiai ir pasakojimai
Kaune Klaipėdoje ar kitose Lietuvos vietose vis labiau taikomi surenkamieji betono gaminiai su specialiais paviršiaus reikalavimais pastatų fasadams ar interjerui. Standartas „LST 2015. Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“ reglamentuoja paviršiaus kokybę. Taip pat svarbu diegti tvarias praktikas: naudojant perdirbtas medžiagas - perdirbtą užpildą arba perdirbtą vandenį - siekiama sumažinti CO2 išmetimus ir energijos sąnaudas. Lietuvoje savaime atsinaujinantis betonas (kristaliniai priedai) jau aktyviai taikomas, ir auganti tendencija rodo platesnį diegimą. Savaime atsinaujinančio betono technologija išlieka su galimybe užtaisyti plyšius iki 0,4 mm pločio, o bakterijų sporos yra uždarytos mikrokapsulėse, kad sulaužyti plyšiai būtų užgydomi.
Be to, impregnavimo priemonės, tokios kaip nanodalelės, užtikrina vandeniui nepralaidų paviršių be porų užsikimšimo, išlaikant garų difuziją. Reguliari priežiūra - valymas, impregnavimas - žymiai pailgina paviršiaus tarnavimo laiką, sumažina remonto poreikį, išlaiko estetinę išvaizdą. Taip pat patariama laikytis tinkamos drėgmės ir temperatūros kontrolės kietėjimo metu, vengti per ilgo ekspozicijos, didinti apsauginio sluoksnio storį, naudoti temperatūros reguliavimą ir vykdyti nuolatinę priežiūrą.
Praktiniai patarimai ir klaidos
- Prieš impregnavimą būtinai nuvalykite paviršių nuo visų teršalų, alyvų, dumblių ir kitų nešvarumų. Drėgnas paviršius gali trukdyti įsiskverbimui.
- Jei paviršius labai porėtas arba veikiamas intensyvaus poveikio, naudokite du impregnavimo sluoksnius pagal gamintojo rekomendaciją.
- Nesilaikant rekomendacijų dėl dviejų sluoksnių ar laiko tarpų, gali būti sumažintas impregnanto veiksmingumas.
- Impregnuotas paviršius nėra amžinas, tačiau tinkama priežiūra sustiprina jo apsaugą ir ilgaamžiškumą.
Visą laiką svarbias nuorodas teikia gilios tyrimų ir praktikos patirtis: savaime atsinaujinantis betonas (self-healing) vystosi su kristaliniais priedais ar bakterijomis, o tai yra ateities kryptis Lietuvos ir pasaulio statybose. Taip pat impregnavimas ir poliravimas yra gyvybiškai svarbūs etapų, kurie užtikrina paviršiaus atsparumą, estetiką ir ilgaamžiškumą.
šlapi tvirtinimai – šlapio tvirtinimo metodas ir pakabinimo kritimo metodas judrumui
tags: #ant #pavirsiaus #uzpurkstas #betonas