Polistirolas yra viena iš dažniausiai sutinkamų, o tuo pačiu, ir vienas iš pigesnių fasadų šiltinimo medžiagų. Gyvenamuosius namus yra siūloma šiltinti 20-40mm storio polistirolu. Pramoniniams pastatams šis reikalavimas pakyla iki 60mm, o plokštiems stogams net iki 80mm storio. Tam, kad sienoje besikaupiantis kondensatas nesukeltų papildomų eksploatavimo rūpesčių, pasirenkant šiltinimo storį, labai svarbu tinkamai nustatyti rasos tašką. Polistirolo savybės, kaip ir kiekvienos šiltinimo medžiagos, yra ir teigiamos, ir neigiamos.
Pastato išorinės sienos, skiriančios lauką nuo vidaus patalpų, yra šilumos bei drėgmės perėjimo - perdavimo zona. Šiluma juda šaltesnių zonų link: žiemą iš vidaus į išorę, o vasarą - atvirkščiai. Šilumos nuostoliai per pastato sienas sudaro didžiausią dalį - apie 40 procentų - visų šilumos nuostolių. Pastatas atitiks Lietuvoje taikomus energinio efektyvumo reikalavimus, jei jo sienų šiluminė varža R bus didesnė nei 5 m²K/W. Skirtinga fasado apdaila - skiriasi ir fasadų šiltinimas. Fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).
Šiltinant vata naudojama dviejų mineralinės vatos rūšių kombinacija, o polistirolas - vienarūšis. Lentelėje - sienos varžos priklausomybė nuo pasirinktos šilumos izoliacijos, jos storio ir sienos konstrukcinės medžiagos. Izoliacinė medžiaga lanksčiais ryšiais su fiksatoriais prispaudžiama prie mūro ir užfiksuojama. Ir šiuo atveju fasadų šiltinimas galimas mineraline vata arba polistirolu (polistirenu).
Pilnaviduriai keramzitbetonio blokeliai, kai šių blokelių tankis ne didesnis nei 1 200 kg/m3 (šilumos laidumo koef. Tuščiavidurių keraminių blokų mūro tuštymėtumas - 36 %, blokų tankis - 1 300 kg/m3) (šilumos laidumo koef. Akytbetonio blokeliai , labai įvairūs, paskaičiuota su YTONG, šilumos laidumo koef. Mūras iš ARKO M18, šilumos laidumo koef. Skylėtų keraminių plytų mūras (šilumos laidumo koef.).
Fasadų šiltinimas su dekoratyvinio tinko uždėjimu yra sudėtingesnis ir atsakingesnis, nei dedant šiltinančią medžiagą į tarpą tarp mūro ir dekoratyvinės plytos, nes šiltinimo sistema ne tik pati turi tvirtai laikytis, bet ir patikimai laikyti ant jos uždėtą tinko sluoksnį. Pirmiausia reikia pasirinkti izoliacinę medžiagą. Kas geriau: mineralinė vata ar putų polistirolas? Kitų medžiagų pasirinkimas yra paprastesnis, jei naudosite visus vieno gamintojo šiltinimo sistemos elementus: čia medžiagos tarpusavyje suderintos, mažesnė klaidų tikimybė. Ilgai fasadų šiltinimo srityje dirbantys gamintojai pranašesni - jų sistemos patikrintos laiko. Mūsų vertinimu, lenkų Atlas, vokiečių Ceresit ar austrų Baumit įmonės yra kokybiškų, laiko patikrintų produktų gamintojos. Jos nuolat investuoja į mokslinius tyrimus, turi pažangias gamybos linijas, griežtą gaminių kontrolę.
Fasadų šiltinimas yra patikimas tarpusavyje suderintų medžiagų pritvirtinimas ant pastato išorinės sienos. Klijai. Termoizoliacinės medžiagos. Mechaniniai tvirtinimo elementai (smeigės). Fasado šiltinimas yra kruopštus, bet nesudėtingas procesas. Jo eigą ir reikalavimus išsamiai aprašo mūsų paminėti šiltinimo sistemų gamintojai. Užduokite klausimus raštu arba kreikitės į mūsų vadybininkus - šios srities specialistus. Fasadų šiltinimo ir apdailos konsultacijos.
Polistireninis putplastis taikytinas visų išorinių sienų šiltinimui. Jis naudotinas tinkuojamose, vėdinamose bei kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu gaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas. Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio > 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą.
Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengti ne mažiau kaip 40% šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama apdailos plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60% šiltinimo plokštės ploto. Taip darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių sandūras tarp plokščių klijų nededama. Šilumos tiltelių pavojus esti mažesnis, jei polistireninio putplaščio; plokščių briaunos daromos su falcais.
Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis fasaduose gali atsirasti dėmės bei plyšiai. Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais. Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas.
Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis > 150 mm, smeigių galvučių gilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis.
Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia sagoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikių. Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo UV spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą pirmąjį tinkoklijų sluoksnį įspraudžiami pastato bei sienų angų kampų papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų, vertikaliai nuo pastato viršaus iki apačios, armavimo tinklelio juostos. Gretimos armavimo tinklelio juostos užleidžiamos viena ant kitos > 100 mm. Armavimo tinklelis turi būti įklampintas į tinkoklijų sluoksnio vidurį ir užglaistytas. Visas fasadas nuo viršaus iki apačios ir nuo pastato kampo iki vertikalios deformacinės siūlės arba iki kito pastato kampo turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 metrų liniuotės ruože < 2 mm. Plonasluoksniu tinku padengtus fasadus nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40°C daugiau už aplinkos orą. Stebėjimai rodo, kad esti daug atvejų, kai yra neteisingai suformuojami išorinių nuolajų galai ir jie neteisingai sujungiami su angokraščiais. Tokiose jungtyse susidaro plyšiai pro kuriuos skverbiasi į šiltinimo sistemą lietaus vanduo bei teršalai.
Šiltinant pastatų išorines sienas vėdinama termoizoliacine sistema būtina laikytis STR 2.01. Vėdinama išorinių sienų termoizoliacinė sistema naudotina masyvių ir karkasinių išorinių sienų šiltinimui. Šia šiltinimo sistema galima šiltinti pastatus visais metų laikais. Vėdinamą išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro: šilumos izoliacija, jos tvirtinimo elementai, 25-40 mm vėdinamas tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Vėdinamą termoizoliacinę sistemą, nepriklausomai nuo šiltinimo medžiagų, būtina apsaugoti nuo užterštumo, nuo šiltinimo sistemos elementų korozijos bei kitų gedimų.
Putų polistirolo plokščių tvirtinimas: Šiltinimo pradžioje tvirtinamas cokolinis profilis. Profilis padeda išlaikyti tolygų pirmos ir sekančių putų polistireno eilių horizontalumą, sutvirtina sistemos apačią. Profilis tvirtinamas ant pastato cokolio, ne žemiau 30 cm nuo grunto. šklijavus sieną polistirolu, reikia statyti armavimo kampus, tada visas sienas užarmuoti. STIKLO AUDINIO armavimo tinklelis turi būti įspaustas į armavimo mišinį. Prieš tai reikia nušlifuoti nelygias putų polistireno plokščių vietas, jų sujungimus. Po to sutvirtinami visi pastato kampai, angokraščiai kampiniais profiliais, o langų ir durų kampų sandūras su 20×30 cm dydžio armavimo tinkleliu, pasuktu 45° kampu ir įspaustu į klijus. Armavimo sluoksnis - tai tolygus klijų paskirstymas ant putų polistirolo su jame įspaustu armavimo tinkleliu. Tinklelis įspaudžiamas taip, kad nesiliestų su putų polistirenu ir nesimatytų iš išorės. Armuotas sluoksnis turi būti vientisas - tinklelių kraštai suleidžiami min. 10 cm, kampuose - min. 15 cm. Tinklelio sujungimai neturi sutapti su putų polistireno plokščių sujungimais. Užarmavus sienas reikia būtinai palaukti maždaug apie 2-3 paras (priklausomai nuo temperatūros lauke). Užarmuotas sienas prieš dedant struktūrini tinką būtinai reikia nugruntuoti (rekomenduojama gruntuoti su spalvotu gruntu( spalva analogiška arba tokia pati kaip struktūrinio tinko).
Mineralinis tinkas yra vienas patvariausiu - laikui bėgant šis tinkas tvirtėja. Atsparus biologiniai korozijai, apaugimui grybeliais bei pelėsiais. Dažyti reikia tinką fasadiniais dažais. Silikoninis tinkas kai kurie silikoniniai tinkai vadinami savaiminio išsivalymo, nes lietaus vanduo nuo jo nuplauna dulkes ir užteršimus. Tai dažniausiai pasireiškia kai šios rūšis tinkas yra naudojamas daugiaaukščių pastatų fasado darbams atlikti. Jei naudojat jau paruoštą tinką (kibiruose) prieš tepant ant sienos reikia būtinai tinką kibire permaišyti. Struktūrinio tinko grūdelių frakcija gali būti: 1,5mm 2mm 2,5mm 3mm. Tinkas ant sienos yra dažniausiai tepamas su metaline mentele (rekomenduojama su 30-40cm pločio mentelė) tepant tinką ant sienos reikia mentelę spausti ypač atsargiai iki tokio lygio, kokio yra tinko grūdelio dydis. Užtepus tinką ant sienos reikia išgauti tinko struktūrą (raštą) (LIETUTIS,SAMANĖLĖ). Tinko struktūra yra išgaunama trinant plastikine trintuve.
- Namų energetinę efektyvumą užtikrinančios gairės ir pasirenkamosios medžiagos.
- Šiltinimo proceso eiga: nuo paruošimo iki tinkuojamo apdailos.
- Pamatu šiltinimo pagrindai: kokie plokštumų pasirinkimai ir kaip užtikrinti sandarumą.
Kokia renovacijos kaina? Kaip renovacija atsiperka? Lietuvoje privačios statybos namams vis dažniau pasirenkamas plokščio stogo sprendimas. Ne visada įvertinama, kad daug šilumos prarandama per sienas. Grindų ant grunto paruošimas šiltinimui ir apšiltinimas. Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Gamintojai nuolat ieško kompromisų tarp rinkos diktuojų poreikių ir techninių galimybių juos įgyvendinti. Polistireninio putplasčio plokštės - viena iš efektyviausių, populiariausių ir ne pačių brangiausių šiltinimo medžiagų. Namo šiltinimas polistirolu ir apdaila.
Polistirolas pagamintas namo šiltinimui - tai medžiaga iš labai lengvų suklijuotų granulių. Granulių sudėtis - 98% oras ir 2% polistirenas. Polistirolo gamyboje naudojami specialūs slopinantys degimą priedai. Apitikslieji polistirolo lapų išmatavimai 500×1000 mm. Polistrolo lapai namo šiltinimui būna su lygiais kraštais arba frezuoti (su špuntu). Analogsiška namo šiltinimo medžiaga - neoporas (pilkas polistirolas) - tai patobulintas polistirolas.
Polistirolo žymėjimas. Pavyzdžiui, dažnai, namo šiltinimui, naudojamas polistirolas EPS 70: raidė S reiškia, kad naudojamas ten, kur nėra apkrovos. Pagal Europos standartą LST EN 13163 polistirolas turi atitikti stiprumui, šilumos varžos ir kitiems parametrams. Skaičius 70 tai - stipris gniauždant iki deformacijos 10%, kPa. Daugiau parametrų…Atitikimą standartui garantuoja polistirolo gamintojas. Mes, iš savo pusės, kaip tikri namų fasadų šiltinimo profesionalai su didele patirtimi visada patarsime, kur ir kokį polistirolą geriau naudoti namo šiltinimui. Sienų šiltinimo medžiaga turi būti kokybiška, reikiamos markės.
Pagrindiniai namų fasadų šiltinimo ir apdailos etapai. Namo pamatų šiltinimas polistirolu. Namo lauko sienų paruošimas: sienos nuvalomos, pašalinami sienų nelygumai (išsikišimai), lauko sienų gruntavimas. Namo šiltinimas, polistirolas ar vata? Šiltinant namus ir pastatus didesnio aukštingumo, taip pat mokyklas, ligonines, degių medžiagų sandėlius ir kitus padidintų priešgaisrinių reikalavimų pastatų bei namų šiltinimui naudojama mineralinė vata. Polistirolas apie 10 kart lengvesnis, todėl lengviau sandėliuojamas ir transportuojamas. Polistirolo tvirtinimas prie sienų paprastesnis. Tvirtinant akmens vatą prie sienų reikalingi metaliniai inkarai ir metaliniai kaiščiai, reikia daugiau klijų. Šiltininant namą polistirolu, lapai tvirtinami paprastais plastikiniais grybeliais ir reikia mažiau klijų. Polistirolas lengviau apdirbamas mechaniškai ir turi stabilią formą. Namo šiltinimas polistirolu, dėl išvardintų priežasčių, apie 25 % pigesnis.
Priešgaisrinių reikalavimų atžvilgiu Lietuvoje - namai šiltinami polistirolu su degimą slopinančiais priedais. Polistirolo plokštės uždengiami tinku ir armavimo mišiniu, klinkeriu. Tokis namo šiltinimas visiškai atitinka priešgaisriniams reikalavimams. Šiltiname namo pamatus polistirolu. Apšiltinti požeminį namo pamatą polistirolu galima ir savarankiškai, nes toks darbas nereikalauja apdailininko kvalifikacijos. Aplink namo pamatų nukasamas gruntas žemiau grunto išalos. Pamatų paviršius nuvalomas ir užtepamas (bitumas su benzinu) arba klijuojama prilydoma bituminė hidroizoliacija. Ant viršiaus klijuojamas polistirolas šiltinimui. Polistirolą galima klijuoti karštuoju būdu jeigu klijuojame prie prilydomos dangos, arba naudojant specialius klijus- mastikas. Papildomai polistirolo lapai tvirtinami smeigėmis. Apšiltintus polistirolu namo pamatus reikia apsaugoti nuo gruntinių vandenų įrenginėjant drenažą, naudojant drenažines membranas arba kitais būdais. Dabar apšiltintus polistirolu namo pamatus galima užkasti.
Ekstruzinio polistireno izoliacijos privalumai ir trūkumai
Polistirolo klijavimas. Polistirolo klijavimas prasideda nuo cokolinio profilio tvirtinimo. Cokolinis profilis apsaugo apšiltintą namo fasadą nuo griaužikų. Cokolinis profilis tvirtinamas ne žemiau kaip 30 cm nuo žemės, tiksliai išlaikant horizontalumą. Nuo cokolinio profilio prasideda šiltinimo plokščių klijavimas. Visi plyšiai, lapų sudurimai, nesandarumai, užpurškiami specialiomis klijavimo putomis. Priklijuoti polistirolo lapai, po 1-2 parų kampuose ir per vidurį tvirtinamos smeigėmis prie namo sienos. Apšiltintos polistirolu namo sienos negalima palikti ilgam, saulė ardo neapsaugotą polistirolą. Polistirolas neutrali medžaga, kuri nekeičia savybių su laiku jeigu apsaugota nuo saulės spindulių.
Sienų armavimas tinkleliu. Kada klijai išdžiūvo ir polistirolas pritvirtintas smeigėmis prie namo sienų, peiliu ir metaline tarka nuvalomi visi sienų nelygumai (išsikišimai). Pastatomi armavimo kampai ir užarmuojamos namo sienos. Specialus armavimo stiklo audinio tinklelis įleidžiamas į armavimo mišinį. Visi langų durų angokraščiai ir namo kampai sutvirtinami kampuočiais ir armavimo tinkleliu įleidimu į klijus taip, kad armavimo tinklelis nesiektų polistirolo ir būtų paslėptas. Ne iki galo išdžiūvus armavimo mišiniui, šlifuojami sienų nelygumai. Dabar namo sienos apšiltintos, polistirolas jau apsaugotas nuo saulės ir drėgmės, po 3-5 parų arba vėliau namo sienas galima tinkuoti dekoratyviniu tinku.
Fasado apdaila, dekoratyvinis tinkavimas. Fasadų apdailai naudojami 3-jų rūšių struktūriniai tinkai: mineralinis tinkas, akrilinis tinkas, silikoninis tinkas. Mineralinis tinkas yra labai patvarus; after several years it becomes stronger, atsparus korozijai, pelėsiams bei grybeliams. Po 3-4- jų parų po tinkavimo sienos dažomos fasadiniais dažais. Akriliniai tinkai elastingi, neleidžia vandeniui prasiskverbti, gerai išlaiko temperatūrų pokyčius. Silikoniniai tinkai dažnai naudojami daugiaaukščiuose pastatuose; jie turi savaiminio išsivalymo savybes. Silikoninio tinko paviršius slidus ir lengvai plaunamas lietumi. Fasada galima plauti. Namo fasadas užtinkuotas elastingu akriliniu ar ar silikoniniu struktūriniu tinku, nebijo nedidelių mechaninių smūgių. Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama per mažai dėmesio - pamatai slūgso žemėje, todėl svarbu užtikrinti vientisą šiltinimo sluoksnio apklojimą aplinką. Pamatų termoizoliacijos sluoksnis turi būti sujungtas su viso namo šiltinimu, kad būtų išvengta šilumos tiltelių. Kartais kyla klausimas - ar galima pamatus šiltinti putplasčiu? Pamatus rekomenduojama šiltinti iš lauko pusės, naudoti drėgmei atsparias medžiagas kaip XPS arba EPS plokštes. Išorinės sienos apšiltinimo priešuždegiminis požiūris Lietuvoje‑ taip pat aktualus. Pamatai ir cokolis turi būti aptverti tinkama apsauga, kad išorinis poveikis nepažeistų konstrukcijos. Jei planuojama trisluoksnė apdailos plytomis siena, liejamų pamatų viduje galima įmontuoti termoizoliacines plokštes.
tags: #cokolio #siltinimas #polistirolu #ir #tinkavimas